Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1, jos atstovui advokatui Sigitui Čepui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Tomui Kalcui, Virginijai Razmantienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant nuotolinių susitikimų ir video konferencijų organizavimo platformą ZOOM, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 atstovo advokato Sigito Čepo skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-04-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. APA1 administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Registrų centro, VĮ, būdama statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įgaliotu rangovu ir atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, visi statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka jiems suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo (ID) kodą. 2026-02-11 Valstybinės darbo inspekcijos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad 2026-02-11, apie 10:55 val. statybos objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rastas pagalbinius darbus dirbantis APA2, gim. (duomenys neskelbtini) , kuris nuo 2025-12-07 yra savarankiškai dirbantis asmuo, tačiau su savimi neturėjo ir patikrinimą atliekančioms inspektorėms nepateikė galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuoto skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, todėl jo darbas šiame statybos objekte laikomas nelegaliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

12. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas atliekant statybos darbus užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

13. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai kodas negali būti suformuojamas – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalį statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus, o kiti statybvietėje esantys asmenys – nustatytas identifikavimo priemones.

14. Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.

15. Byloje nustatyta, kad 2026-02-11 apie 10.50 val. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikus neplaninį patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jame pagalbinius statybos darbus atliko savarankiškai dirbantis APA2, kuris patikrinimo metu nepateikė galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.

16. Byloje nėra ginčo, kad APA2 2026-02-11 Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu statybos darbus objekte faktiškai atliko. Skunde buvo teigiama, kad APA2 turėjo suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, tačiau patikrinimo metu negalėjo jo pateikti, nes kodas buvo išsaugotas sugedusiame telefone. Tačiau nagrinėjant bylą teisme gauti objektyvūs duomenys šį skundo argumentą paneigia.

17. Teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad APA2, vykdančio individualią veiklą, QR kodas pirmą kartą buvo sugeneruotas tik 2026-04-16, 11.54 val., o iki šios datos jo vardu sugeneruotų QR kodų duomenų bazėje nėra. Taigi 2026-02-11 Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu APA2 ne tik negalėjo pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo dėl skunde nurodyto telefono gėdimo, bet tuo metu toks kodas apskritai nebuvo suformuotas. Dėl to skundo argumentas, kad kodas egzistavo, tačiau jo nebuvo galima pateikti vien dėl techninių priežasčių, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių,

18. Aplinkybė, kad APA2 vykdė individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir buvo sudaręs statybos rangos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia nustatyto pažeidimo. Galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo turėjimas yra savarankiškas teisės aktuose nustatytas reikalavimas statybos darbus atliekančiam asmeniui, todėl teisėtas individualios veiklos vykdymo pagrindas savaime nuo šios pareigos neatleidžia.

19. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rangovė, įsipareigojusi atlikti statybos darbus objekte bei užtikrinti kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotus skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus (Sutarties 6.3.2 punktas).

20. Aplinkybė, kad APA2 buvo pasitelktas ne tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos subrangovo MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įgalioto rangovo pareigos užtikrinti statybvietėje dirbančių asmenų kontrolę nepanaikina. Ši pareiga nėra apribota tik tiesiogiai rangovo įdarbintais ar jo paties pasitelktais asmenimis. Priešingas aiškinimas sudarytų galimybę įgaliotam rangovui išvengti įstatyme nustatytos kontrolės pareigos vien dėl to, kad statybos darbams atlikti pasitelkiami subrangovai.

21. Administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamu atveju siejamas ne su tuo, ar APA1 faktiškai žinojo apie konkretų MB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelktą asmenį, bet su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įgaliotam rangovui, teisės aktuose nustatytos kontrolės pareigos tinkamu vykdymu. Todėl aplinkybė, kad subrangovas APA2 pasitelkė be tiesioginio APA1 žinojimo, jos administracinės atsakomybės nepaneigia.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai konstatavo, jog APA1 , būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tinkamai neužtikrino įstatyme nustatytos statybvietėje dirbančių asmenų kontrolės. Jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį. Be to, nagrinėjant bylą teisme ir gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas reikalavimo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nebepalaikė, prašydamas tik sušvelninti paskirtą baudą.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio

23. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su skundo argumentais dėl APA1 paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

24. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

25. APA1 už ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1 500 Eur bauda, t. y. minimali šio straipsnio sankcijoje juridinio asmens vadovui numatyta bauda. Tačiau vien tai, kad paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, neužkerta kelio, įvertinus konkrečių byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

26. Nors nustatyta, kad APA2 patikrinimo metu neturėjo galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, byloje taip pat nustatyta, kad jis vykdė individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir buvo sudaręs statybos rangos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad jo vykdyta veikla apskritai neturėjo teisėto pagrindo ar buvo siekiama ją nuslėpti. Nustatytas pažeidimas buvo susijęs būtent su skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo neturėjimu ir nepakankamu šio reikalavimo laikymosi užtikrinimu statybvietėje.

27. Individualizuojant APA1 skirtą administracinę nuobaudą reikšminga ir tai, kad APA2 darbams tiesiogiai buvo pasitelktas ne tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovės subrangovės MB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ši aplinkybė savaime neatleidžia įgalioto rangovo ir jo vadovo nuo pareigos užtikrinti tinkamą darbuotojų kontrolę ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, ji vertintina kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl konkrečiu atveju skirtinos administracinės nuobaudos dydžio ir jos proporcingumo.

28. Byloje nenustatyta, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo būtų kilę konkrečių žalingų padarinių. Valstybinė darbo inspekcija atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad APA1 prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl to paties patikrinimo metu nustatytų aplinkybių atsakomybė taikyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors juridiniam asmeniui ir jo vadovui taikomos atsakomybės priemonės yra savarankiškos ir vien juridiniam asmeniui paskirta sankcija savaime nesudaro pagrindo mažinti jo vadovui paskirtą baudą, ši aplinkybė, vertinama kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra reikšminga sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytos administracinės nuobaudos proporcingumo.

30. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, APA1 kaltės pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 95 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios 1 500 Eur baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai griežtas. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę baudą, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

31. Tačiau teismas nemato pagrindo tenkinti skunde pareikšto prašymo sumažinti baudą iki 100 Eur. APA1 administracinėn atsakomybėn patraukta kaip juridinio asmens – įgalioto rangovo – vadovė, kuriai teko pareiga užtikrinti teisės aktuose nustatytos kontrolės vykdymą statybvietėje. Tinkamas šios pareigos vykdymas yra reikšmingas siekiant užtikrinti skaidrų darbą statybų sektoriuje. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį bei ANK 95 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą sankcijos dydį, 100 Eur bauda būtų pernelyg maža ir nepakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

32. Teismo vertinimu, 500 Eur bauda nagrinėjamu atveju užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pobūdžio ir administracinei nuobaudai keliamų prevencinių tikslų. Nors APA1 , kaip įgalioto rangovo vadovei, teko pareiga užtikrinti tinkamą statybvietėje dirbančių asmenų kontrolę, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ji sąmoningai siekė sudaryti sąlygas nelegaliam darbui ar jį nuslėpti. APA2 vykdė individualią veiklą, buvo sudaręs rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkta subrangove MB „(duomenys neskelbtini)“, o nustatytas pažeidimas buvo susijęs su teisės aktuose nustatyta tvarka nesuformuotu skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodu. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės savo pobūdžiu skiriasi nuo atvejų, kai statybos darbai atliekami apskritai neturint teisėto veiklos pagrindo ar sąmoningai siekiant nuslėpti nelegalų darbą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei konkrečių žalingų padarinių nenustatymą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju sankcijoje nustatytos minimalios 1 500 Eur baudos taikymas būtų neproporcingai griežtas, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus 500 Eur baudą.

33. Byloje esančiu 2026-04-15 mokėjimo nurodymu Nr. 350 nustatyta, kad APA1 skundžiamu nutarimu paskirtą 1 500 Eur baudą yra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi paskirta bauda sumažinta iki 500 Eur, laikytina, kad paskirta 500 Eur bauda yra sumokėta, o likusi sumokėtos baudo dalis – 1000 Eur – grąžintina APA1 , pervedant į jos AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

APA1 atstovo advokato Sigito Čepo skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-04-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl APA1 paskirtos administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, APA1 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 3 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų). Laikyti, kad šia nutartimi paskirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda yra sumokėta, o šiai nutarčiai įsiteisėjus, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti APA1 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudos permoką, pervedant ją į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.