Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Arvenda“ (buv. UAB „RDK Solutions“) atstovui advokatui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvenda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilveka“ (buv. UAB “Breitto) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 7320,50 Eur skolą, 48,65 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Ieškovas įvykdė tris Atsakovo krovinio pervežimo užsakymus: Užsakymo numeris: (duomenys neskelbtini), maršrutas: Vengrija - Latvija, CMR važtaraščio numeris: (duomenys neskelbtini); Užsakymo numeris: (duomenys neskelbtini), maršrutas: Vengrija - Latvija, CMR važtaraščio numeris: (duomenys neskelbtini); Užsakymo numeris: (duomenys neskelbtini), maršrutas: Ispanija - Lietuva, CMR važtaraščio numeris: (duomenys neskelbtini). Kroviniai laiku pristatyti į paskirties vietą, išrašytos sąskaitos pateiktos atsakovei, tačiau jos iki šiol nėra apmokėtos, nors atsakovė nekomunikuoja ir nenurodo jokių objektyvių neapmokėjimo priežasčių. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad iki šiol nėra visų gavęs pervežimo dokumentų, įskaitant CMR, originalų, todėl pagal esantį susitarimą, atsakovui nėra suėjęs terminas mokėjimui pagal sąskaitas faktūras. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė turi finansinių problemų, todėl vilkina atsiskaitymą. Ieškovė pervežimus atsakovės naudai atliko, kroviniai buvo pristatyti, pretenzijų atsakovė nereiškia. Atsakovo atstovė prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė įvykdė tris atsakovės krovinio pervežimo užsakymus: Užsakymo numeris: (duomenys neskelbtini), maršrutas: Vengrija - Latvija, CMR važtaraščio numeris: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); Užsakymo numeris: (duomenys neskelbtini), maršrutas: Vengrija - Latvija, CMR važtaraščio numeris: (duomenys neskelbtini); Užsakymo numeris: (duomenys neskelbtini), maršrutas: Ispanija - Lietuva, CMR važtaraščio numeris: (duomenys neskelbtini). Kroviniai laiku pristatyti į paskirties vietą, išrašytos sąskaitos pateiktos atsakovei, tačiau jos iki šiol nėra apmokėtos.

Dėl ginčo esmės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas-faktūras), darytina išvada, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, susijusių su savalaikiu atsiskaitymu už jai suteiktas paslaugas.

Byloje nepateikta įrodymų, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl išrašytų ginčo sąskaitų. Taigi, vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai dėl skolos nebuvimo, nesant sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove ir prievolė tinkamai (ar iš dalies) įvykdyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.716 straipsnio ir 6.720 straipsnio 3 dalis).

Dėl delspinigių

CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Iš kartu su ieškiniu pateikiamos delspinigių paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad atsakovei pradelsus apmokėti 3 PVM sąskaitas-faktūras atsakovės delspinigių suma sudaro 48,65 Eur, kuri priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sudaryta sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau - ir MAPKSVPĮ) įtvirtintas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turi taikyti būtent MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016).

Nagrinėjamu atveju šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, ūkio subjektai, tarp kurių sudarytas susitarimas dėl prekių įsigijo ir/ar paslaugų teikimo už atlygį, vertintinas kaip komercinė sutartis MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovė turi teisę reikalauti taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas.

MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – tai 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribine palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindine Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Todėl vadovaujantis MAPKSVPĮ yra teisinis pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovės prašomas 8 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 8 d. teismo įsakymo priėmimo data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė už teismo įsakymą ir ieškinį sumokėjo 166 Eur bylinėjimosi išlaidų, patyrė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 847 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Ieškinį tenkinus, 1 053 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilveka“ 7 320,50 Eur skolą, 48,65 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7369,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 053 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvenda“. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.