Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibyte-Karimžanova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė Dalija Rinkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė po savo tėčio B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas B. S. iki mirties gyvenęs BĮ Klaipėdos miesto globos namuose. B. S. buvo sudaręs santuoką su J. S.. Santuokoje gimė du vaikai - pareiškėja ir jos sesuo V. S.. Tačiau (duomenys neskelbtini) B. S. ir J. S. santuoką nutraukė. Po santuokos nutraukimo tėvas ir mama gyveno atskirai. Pašlijus sveikatai, tėvas apsigyveno globos namuose ir ten gyveno iki mirties. Iki tėvo mirties pareiškėja ir jos sesuo rūpinosi ir prižiūrėjo tėvą. Testamento tėvas nesudarė. Kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėja su seserimi, pasitarusios, nusprendė, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priims vien pareiškėja, kadangi visus globos namuose likusius daiktus po tėvo mirties, pareiškėja parsivežė į savo namus. Be to, tėtis jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Liko tik nedidelė dalis piniginių lėšų, apie 500-600 Eur ir nebevažiuojantis automobilis SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė -100 Eur bei jo buities daiktai (knygos, akiniai, žurnalai, rūbai). Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tuomet ir paaiškėjo, kad jau yra praleidusi terminą palikimui po tėvo mirties priimti. Nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą ir susitvarkyti palikimą po tėvo mirties. Taip pat nežinojo, kad tėvo vardu dar yra registruota transporto priemonė, manė, kad tėvas yra viską pardavęs ir susitvarkęs, o ji susirinks jo daiktus iš globos namų ir daugiau nieko daryti nereikia. Todėl pareiškėja praleido terminą kreiptis pas notarą. Po tėvo mirties pareiškėja visus daiktus, kuriais tėvas naudojosi būdamas gyvas, parsivežė į savo namus. Notaras nurodė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po tėvo mirties. Pareiškėja, po tėvo mirties, pradėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai faktiškai valdyti jo paliktus daiktus. Mano, jog yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo B. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad būtų galima priimti palikimą po B. S. mirties. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad iki tėčio mirties abi su seserimi (pareiškėja) juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Tėvas testamento nebuvo sudaręs, kitų paveldėtojų nėra. Kadangi pareiškėja prižiūrėjo tėvą, pirko vaistus, maistą, pasitarusios, nusprendė, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties priims pareiškėja, nes visus globos namuose likusius daiktus po tėvo mirties parsivežė pareiškėja į savo namus. Tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, liko tik nedidelė dalis piniginių lėšų ir nebevažiuojantis automobilis Suzuki Alto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės bei tėvo buities daiktai (knygos, akiniai, žurnalai, rūbai). Suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė Dalija Rinkevičienė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo V. T. (iki santuokos sudarymo – S.), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra B. S. ir J. S. dukros. B. S. ir J. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai išduotas B. S. 2020 m. sausio 10 d. įgaliojimas 15 metų atstovauti B. S., patvirtintas Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės. B. S., atstovaujamas L. S., ir BĮ Klaipėdos miesto globos namai 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė ilgalaikės socialinės globos teikimo paslaugų sutartį Nr. 352, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) B. S. mirė (medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), mirusiojo nuolatinės gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po B. S. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. AB „Regitra“ duomenimis B. S. priklauso transporto priemonė Suzuki Alto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2014 m. spalio 1 d. išregistruota , aplinkybė – nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis B. S. nekilnojamojo turto neturėjo, palikėjas nebuvo juridinių asmenų dalyvis, palikėjo vardu individualių įmonių neregistruota. Pareiškėjos teigimu, taip pat liko dalis piniginių lėšų, apie 500-600 Eur, bei B. S. buities daiktai (knygos, akiniai, žurnalai, rūbai).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja L. S. priėmė savo tėvo B. S. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi iki tėvo mirties rūpinosi ir prižiūrėjo tėvą, visus globos namuose likusius daiktus po tėvo mirties, pareiškėja parsivežė į savo namus, tačiau nežinojo kad tėvo vardu yra registruota transporto priemonė, manė, kad susirinks jo daiktus iš globos namų ir daugiau nieko daryti nereikia, todėl pareiškėja praleido terminą kreiptis pas notarą. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja L. S. po savo tėvo B. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. S. po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.