Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo IES1 dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, suinteresuoti asmenys – SUA1, SUA2.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikams priemonės, vaikų motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, ne visuomet priima šeimai ir vaikams siūlomą pagalbą, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gimimo įrašų kopijų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys SUA1 ir SUA2 yra nepilnamečių (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvai.

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė leisti paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų SUA1 ir SUA2. (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra grąžinta į šeimą, šiuo metu yra globojama.

Iš Tarnybos 2026 m. balandžio 21 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Vaikų laikino apgyvendinimo pagrindas: pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

Iš Tarnybos 2026 m. balandžio 21 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Vaikų laikino apgyvendinimo pagrindas: pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

Iš Tarnybos 2025 m. gegužės 8 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikinas apgyvendinimas buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vaikai laikinai apgyvendinti: dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš tėvų išdavimo

Kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis).

VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (VTAPĮ 42 straipsnio 2 dalis).

VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą VTAPĮ 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio nuostatas, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalis).

Taigi leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, taip pat nusprendžia, ar, vaiką grąžinus į šeimą, jam bus užtikrinta saugi aplinka ir nekils pavojus vaiko sveikatai bei gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Įstatymas įpareigoja Tarnybą pirmiausia siekti suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tarnybos Skyriui šeima yra žinoma nuo 2014 m. vasario 25 d. dėl fiksuotų smurtinio ir nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nuo 2018 m. liepos 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba stebint ilgalaikę sudėtingą situaciją šeimoje dėl motinos alkoholio vartojimo, negebėjimo užtikrinti vaikams saugios ir tinkamos augti aplinkos, 2024 m. gegužės 14 d. atvejo vadybos procesas inicijuotas ketvirtą kartą. Kaip nurodė pareiškėjas, nuo 2021 m. birželio 1 d. vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacija buvo vertinta kelis kartus, vaikų atžvilgiu kelis kartus buvo nustatomas apsaugos poreikis ir taikoma laikinosios priežiūros priemonė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 17 d. – 2026 m. balandžio 21 d. nepilnamečiams vaikams buvo taikyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau nematant reikšmingų ir tvarių pokyčių, laikinoji priežiūra įstaigoje nutraukta.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2025 m. lapkričio 12 d. įvyko atvejo nagrinėjimo posėdis, jo metu (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė nurodė, kad pagrindinė šeimos sunkumų priežastis yra vaikų motinos priklausomybė, nuo kurios tiesiogiai priklauso šeimos situacija ir vaikų elgesys, akcentavo būtinybę spręsti priklausomybės problemą registruojantis Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC) paslaugoms, lankytis RPLC dienos centre ir priimti specialistų teikiamą pagalbą. Rekomendavo skubiai užregistruoti vaikus psichologo konsultacijoms. Atkreipė dėmesį, kad nėra užtikrinami baziniai vaikų poreikiai, ypač susiję su nepakankamu maisto kiekiu šeimoje. (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos teigimu, mama į (duomenys neskelbtini) grįžta laiku, stengiasi jame kurti namų aplinką, geba pažadinti vaikus, juos palydėti ir pasiimti iš mokyklos, palaiko tam tikrą struktūrą. Tačiau stebima, kad šeimoje trūksta maisto – vaikai dažnai jaučiasi alkani, nors maistas gaminamas, vaikams pritrūksta sotumo jausmo. Nurodo, kad trūksta kryptingo ir individualizuoto dėmesio visiems vaikams, mamos prioritetai dažnai pirmiausia nukreipti į save, dėl ko nukenčia vaikų poreikiai, mama mažai domisi vaikų patiriamais sunkumais mokykloje. Atlikus pagalbos plano peržiūrą nustatyta, kad mama nevyko įsipareigojimų užtikrinti vaikams emociškai saugią aplinką atliepiant jų poreikius ir rūpinantis jų interesais; spręsti klausimą dėl žalingo alkoholio vartojimo, laikytis blaivybės; stiprinti tėvystės įgūdžius; siekti integracijos į darbo rinką, stiprinti finansinio raštingumo ir biudžeto planavimo įgūdžius.

(duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 20 d. pasitarimo protokole dėl atvejo vadybos proceso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi šie pagrindiniai vaiko teisių pažeidimai ir rizikos veiksniai: 1) teisės į mokslą ir tinkamas ugdymosi sąlygas neužtikrinimas ((duomenys neskelbtini) sistemingai praleidžia pamokas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesilaiko mokinio elgesio taisyklių, naudoja fizinį smurtą prieš bendraamžius, mokyklos socialinė pedagogė informavo, kad (duomenys neskelbtini) nevengia kitų vaikų žeminimo ir fizinio smurto, vaikai neatlieka namų darbų, neturi reikiamų ugdymosi priemonių); 2) fizinio ir emocinio saugumo neužtikrinimas ((duomenys neskelbtini) naudoja fizinį smurtą prieš mamą ir brolius, (duomenys neskelbtini) nuolat muša brolius ir mamą, spardo, spjaudo, vartoja necenzūrinius žodžius, motina nesiima adekvačių auklėjamųjų priemonių ir neužtikrina saugios, ribas turinčios aplinkos); 3) sveikatos priežiūros neužtikrinimas (vaikai iki šiol neturi akinių, mama nereaguoja į specialistų pastabas dėl (duomenys neskelbtini) nuolatinių pilvo skausmų ir šalčio pojūčio, (duomenys neskelbtini) paskirti psichiatro vaistai vartojami nenuosekliai, dėl to pasireiškia pykčio ir agresijos protrūkiai); 4) nepakankamas aprūpinimas ir mitybos problemos (vaikai dažnai būna alkani, maitinasi nesveiku maistu, fiksuoti atvejai, kai vaikai vagia maistą iš dienos centro patalpų, žiemos metu vaikai neturi tinkamų drabužių (kepurių, pirštinių), šiltus drabužius parūpino dienos centro darbuotojai); 5) psichologinis smurtas ir emocinis nesaugumas (motina vaikų akivaizdoje naudoja žeminančius teiginius, (duomenys neskelbtini) nuolat teigia, kad jo atsisakys, kad jai per sunku su juo susitvarkyti, viešai specialistams ir vaikui įvardija galimą jo atskyrimą); 6) pozityvios tėvystės įgūdžių stoka.

2026 m. kovo 18 d. vykusio vaikų motinos ir Tarnybos specialistės pokalbio metu motina nurodė, kad šiuo metu sekasi blogai, vaikai jos neklauso, elgiasi su mama kaip nori. Nurodė, kad paskutinio atveju vadybos posėdžio metu sužinojo, kad teks gultis į stacionarą, ji tai priėmė labai jautriai, po posėdžio apie tai pranešė vaikams ir jie tai priėmė labai jautriai, todėl tuo metu gydymo atsisakė. Tačiau teigė, kad šiuo metu stacionaro užsiėmimus lanko, prasmę mato, bet pokyčių dar nejaučia. Medikamentinis gydymas paskirtas, vaistus išgeria atėjusi į stacionarą. Pasak motinos, jai nepatinka, kad socialiniai darbuotojai ją riboja ir labai stebi kiekvieną žingsnį, prie savo vaikų apie lytinius dalykus nešneka, seksualizuoto vaikų elgesio prie darbuotojų nepastebėjo, kaimynas padeda tik retais atvejais. Dėl ugdymo įstaigos lankymo nurodė, kad visi vaikai būna šeštą ryto pakelti ruoštis į ugdymosi įstaigas ir šiuo metu labai gerai visi lanko. (duomenys neskelbtini) suicidinių minčių nežinanti. Tvirtina, kad vaikų elgesio problemos išryškėjo socialinių paslaugų įstaigoje.

Su vaikų tėvu SUA2 paskutinį kartą bendrauta telefono skambučiu 2026 m. kovo 19 d. Nurodė, kad su vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrauja susirašinėjimo būdu, su kitais vaikais nebendrauja ir ryšio su jais, taip pat su vaikų motina nepalaiko. Pasak tėvo, (duomenys neskelbtini) neatvirauja, kalba paviršutiniškai, elgesio pokyčių nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) yra uždaras, be to, pokalbius telefonu visuomet trukdo vaikų motina. Teigė susitikimų su vaikais neplanuojantis, nes visiškai nebendrauja su vaikų motina ir negali organizuoti susitikimo. Dėl 2026 m. balandžio 21 d. įvykio Tarnybos specialistams su tėvu bendrauti nepavyko, tėvas su Tarnybos specialistais nesusisiekė. Iš (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2026 m. gegužės 4 d. rašto „Dėl atvejo vadybos proceso SUA2“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tėvui nėra galimybės taikyti atvejo vadybos procesą ir teikti pagalbą, kadangi jis nebendrauja su specialistais. Atvejo vadybininkui 2026 m. balandžio 20 d. susisiekus su vaikų tėvu telefonu pastarasis nurodė, kad vaikų neaugina, su jais nebendrauja dėl motinos įsikišimo, atsisakė naudotis socialinėmis paslaugomis. Šie duomenys pagrindžia, kad tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais, nuo jų auklėjimo ir savo, kaip tėvo, pareigų yra nusišalinęs ir atsisako naudoti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 20 d. rašte dėl SUA1 šeimos atvejo mėnesinės apžvalgos nustatytas SUA1 rūpinimosi baziniais vaikų poreikiais mažėjimas, dažniausiai vykdomas raginant darbuotojams ir su jų pagalba. Nors minėtame rašte nurodyti kai kurie pozityvūs vaikų motinos elgesio pokyčiai (lanko dienos stacionarą ir noriai dalyvauja saviugdos veiklose, gauna kassavaitines gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijas, reguliariai lanko tėvų–vaikų santykių konsultavimo konsultacijas, geba susitarti su vaikais dėl mokyklos lankymo, bendradarbiauja su darbuotojais, prasmingai leidžia laiką su vaikais ir kt.), tačiau taip pat pastebimas pavojus vaikų fiziniam išlikimui ((duomenys neskelbtini) suicidinis elgesys, dėl ko buvo gydytas ligoninės stacionare (duomenys neskelbtini)), nepagarbus elgesys su vaikais (galbūt net emocinis (psichologinis) smurtas prieš vaikus, necenzūrinių žodžių vartojimas vaikų atžvilgiu, nepagarbus, emociniam smurtui prilyginamas motinos elgesys su vaikais, vaikų ir jų poreikių nuvertinimas, rūkymas gyvenamojoje patalpoje), vaikų nepriežiūra (vaikai patys ieškosi maisto, nes dažnai yra alkani, motina negamina vaikams maisto, neaprūpina maistu, nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra ir higiena, vaikai nėra reguliariai prausiami, (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) paliekamas vienas be priežiūros, (duomenys neskelbtini) neužtikrinamas reguliarus vaistų vartojimas, vaikams neužtikrinamas tinkamas poilsis). Stebimas vaikų uždarumas, perdėtai jautrus reagavimas, apatija, patyčios, agresyvus elgesys, alkis, kuris, tikėtina, yra nulemtas nepagarbaus santykio su jais iš motinos pusės, nepriežiūros pasekmė.

2026 m. balandžio 21 d. ir 2026 m. balandžio 24 d. Tarnybos specialistai išklausė nepilnamečių vaikų nuomones. (duomenys neskelbtini) pokalbio metu naudojosi telefonu, negebėjo koncentruoti dėmesio, ne iš kartu suprato klausimų esmę, nesugebėjo reikšti minčių, vaiko išvaizda buvo tik iš dalies tvarkinga (nenukirpti ir nešvarūs nagai, tačiau nemalonus kvapas nesklido, plaukai tvarkingi, apranga švari). Paaiškino, kad su mama bendrauja gerai, tačiau kartais pykstasi dėl pamokų, pažymių, pastabų, su patėviu seniau buvo susipykę, bet šiuo metu viskas gerai. Nurodė, kad alkoholis šeimoje nevartojamas, bet mama rūko (lauke paprastas cigaretes, o patalpoje elektronines). (duomenys neskelbtini) pokalbio metu pasakojo apie savo dienotvarkę, teigė, kad su mama sutaria gerai, mama su niekuo nesipyksta ir nesikeikia, namuose visada būna maisto, valgyti gamina mama ir broliai, bet dažniausiai mama, nurodoma, kad vaikas buvo tvarkingai ir švariai apsirengęs. Su (duomenys neskelbtini) vaiko jo amžiaus kalbėta mažai, vaikas buvo išbertas, išreiškė norą važiuoti pas mamą. (duomenys neskelbtini) pokalbio metu išsakė suicidines mintis, yra užsisklendęs, nelinkęs bendrauti, išsakė norą bendrauti su tėvu gyvai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 37–49 punktuose nurodytas aplinkybes, byloje esančių duomenų visumą pažymi, kad apeliantės argumentus, jog visuomet rūpinosi vaikais, jų sveikata, ugdymu ir emocine gerove paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip nustatyta, motina nesirūpina ne tik fizine, bet ir emocine, psichologine vaikų sveikata: (duomenys neskelbtini) anksčiau buvo paskirti akiniai, tačiau motina jų vaikui nenupirko iki šiol, burnos priežiūra yra prasta, yra sugedusių dantų, ant dantų paviršiaus yra susikaupusių akmenų. Nors mama teismo posėdžio metu nurodė, kad kai (duomenys neskelbtini) pasakė, jog jam skauda dantį, ji berniuką iš karto užregistravo vizitui pas odontologą ir gydytojai dantį sutvarkė, taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 4 d. buvo užrašytas pas odontologą (2026 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 35 sek. – 30 min. 50 sek.), tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes, bylai nepateikė (pvz., portalo E.sveikata duomenis apie vaikų vizitus pas odontologus ar kt.). Taip pat nustatyta, kad vienas iš vaikų turi kirmėlių, vaistais rūpinosi (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau drabužiai, apatiniai, patalynė neskalbiami net ir po darbuotojų raginimų; motina neužtikrina ir (duomenys neskelbtini) burnos higienos, jam yra paskirti medikamentai, tačiau mama negeba užtikrinti, kad medikamentai būtų vartojami reguliariai; (duomenys neskelbtini) turi dermatitą, tačiau vaikas nėra reguliariai prausiamas ir tepamas vaistais, motina tai daro tik raginant darbuotojoms, ko pasėkoje vaiko veidas ir kūnas yra nusėtas žaizdomis, jas vaikui niežti ir skauda, berniukas prausiamas nehigieniškai laikoma kempine, nepritaikytu šampūnu kūnui ir jautriai odai; motina žino, kad (duomenys neskelbtini) yra alergiškas braškėms, tačiau jas duoda vaikui toliau; motina nereaguoja į (duomenys neskelbtini) nuolatinius pilvo skausmus ir šalčio pojūtį; motina patalpoje būdama šalia vaikų rūko elektroninę cigaretę; taip pat neužtikrina ir kitų bazinių vaikų poreikių, t. y. tinkamos mitybos.

Emocinis, psichologinis vaikų sveikatos žalojimas pasireiškia psichologiniu poveikiu iš motinos, šaukimu ant vaikų, jų atstūmimu, emocinių poreikių nepaisymu, kaltinimais dėl šeimos situacijos, gąsdinimais dėl galimo atskyrimo, vaikų įžeidinėjimu, jų žeminimu, menkinimu, manipuliacijomis, realybės iškraipymu, kai vaikui teigiama, jog jis meluoja ar „jam vaidenasi“, mama sąmoningai formuoja vaikų lojalumo konfliktą. Taigi nepilnamečiai vaikai auga psichologinio smurto požymius atitinkančioje aplinkoje ir tai neabejotinai daro neigiamą įtaką vaikų emocinei raidai ir gerovei, psichinei sveikatai.

Nors apeliantė teigė, kad domėjosi vaikų pasiekimais mokymo įstaigoje, gydydamasi stacionare pati vaikus ryte pristatydavo į mokymo įstaigą, tuomet vykdavo į gydymo įstaigą, vakare vaikus paimdavo, tačiau, kita vertus, rašytiniai bylos duomenys pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) sistemingai praleidžia pamokas ir motina tokią situaciją toleruoja, su mama pykstasi dėl pamokų, pažymių, pastabų, vaikai neatlieka namų darbų, neturi reikiamų mokymosi priemonių, mama mažai domisi vaikų patiriamais sunkumais mokykloje. Taigi apeliantės abstraktūs teiginiai apie nuolatinį rūpinimąsi vaikų ugdymu apeliacinės instancijos teismo neįtikina.

Pastebėtina, kad, pasak apeliantės, laikotarpis, kuriuo grindžiamas pareiškėjo prašymas, jai buvo objektyviai sudėtingas, kadangi gydėsi stacionare, bet tuo pačiu rūpinosi ir vaikais, taigi situacija šeimoje buvo itin sunki. Nagrinėjamu aspektu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad motina gydėsi (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Buvo rekomenduota hospitalizacija dėl jos (duomenys neskelbtini) sveikatos stiprinimo, tačiau gydymo tuo metu atsisakė. Vėliau pradėjo lankyti stacionaro užsiėmimus, paskirto medikamentinio gydymo laikėsi, tačiau dienos stacionare jai prasidėdavo panikos priepuoliai, buvo pastebėtas svorio kritimas, tačiau vėliau svorio priaugo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors motinos sveikatos problemos gali lemti įtemptą ir sudėtingą šeimos situaciją, tačiau tokios aplinkybės niekaip negali pateisinti motinos netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir jų teisių pažeidimų.

Apeliantė taip pat teigė, kad šiuo metu vaikai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, būstą, yra pajėgi pasirūpinti vaikais, vaikai nori gyventi su mama, duomenų apie nuolatinę ar neišsprendžiamą grėsmę vaikų saugumui, nėra. Tačiau ir šie apeliantės argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Kaip nustatyta iš Tarnybos Skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendimų, vaiko motina sistemingai, savo netinkamu elgesiu, pažeidžia VTAPĮ 13 straipsnį, garantuojantį vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Ši vaikų teisė neužtikrinama dėl nuolatinio maisto trūkumo, netinkamų higienos sąlygų (vaikų kambaryje, vonioje (tualete), virtuvėje sklinda nemalonus kvapas), nešvarių drabužių ir bendros nesaugios ir vaikų poreikių neatitinkančios gyvenamosios aplinkos, vaikų gyvenamojoje aplinkoje trūksta stabilumo, saugumo ir nuoseklaus poreikių tenkinimo, motina neužkerta kelio vaikų netinkamam, destruktyviam ir pavojingam elgesiui, motina yra išsakiusi, kad norėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini). Taigi SUA1 nepagrįstai teigia, kad vaikai šiuo metu turi tinkamas gyvenimo sąlygas.

Be to, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad motina yra pajėgi pasirūpinti vaikais. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 24 d. rašte nurodoma, kad yra stebimas mamos reguliariai pasikartojantis bejėgiškumas, darbuotojams išsako žodžius, kad „aš neatlaikysiu“, aš palūšiu“, „man labai blogai“. 2026 m. vasario 23 d. motina tiesiogiai pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) yra per daug sudėtingas vaikas” ir prašė darbuotojų paimti jį iš jos šeimos į globą, nors vėliau nurodė, kad vaiko neatsisako, kad ir koks jis bebūtų. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau (žr. šios nutarties 50–51 punktus), motina nesugeba pasirūpinti vaikų sveikata ir jų emocine būkle, užtikrinti saugią aplinką, stabilią ir jų raidai tinkamą aplinką, nėra pajėgi užtikrinti net minimalių, bazinių vaikų poreikių (maitinimo, sveikatos priežiūros, higienos). Taip pat nepajėgia derinti vaiko priežiūros ir savo sveikatos poreikių, užbrėžti ribas, palaikyti vaikų dienotvarkę. Taigi šių duomenų visuma pagrindžia, kad dėl motinos emocinio nestabilumo jos gebėjimas užtikrinti vaikų poreikius, tinkamai pasirūpinti vaikais yra apribotas ir sumažėjęs.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą, nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną. Šiuo atveju, kaip minėta, Tarnybos Skyriui šeima yra žinoma nuo 2014 m. vasario 25 d., nuo 2018 m. liepos 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, o 2024 m. gegužės 14 d. atvejo vadybos procesas inicijuotas ketvirtą kartą, 2024 m. gegužės 28 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos planas. Nuo 2021 m. birželio 1 d. vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacija buvo vertinta kelis kartus, vaikų atžvilgiu kelis kartus buvo nustatomas apsaugos poreikis ir taikoma laikinosios priežiūros priemonė, paskutinį kartą laikinoji priežiūra taikyta 2025 m. gruodžio 17 d. – 2026 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. sausio 2 d. teikia atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugas SUA1 šeimai. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeimai buvo teikiama įvairi pagalba, t. y. sudaromi pagalbos planai, rengiami atvejo vadybos posėdžiai, teikiamos specialistų rekomendacijos, gydytojų, psichologų, socialinių darbuotojų konsultacijos, teikiama pagalba iš Krizių centro darbuotojų, su šeima ilgą laiką dirbo specialistai. Tačiau sutiktina su pareiškėju, kad net ir teikiant ilgalaikę pagalbą šeimai, per visą laikotarpį nebuvo pasiekti tvarkūs, ilgalaikiai teigiami pokyčiai, kurie užtikrintų ir garantuotų tinkamas bei saugias vaikams gyvenimo sąlygas, atlieptų vaikų emocinę, psichologinę sveikatą bei garantuotų tinkamą vaikų raidą. Mama specialistų rekomendacijas vykdo vangiai, stokoja motyvacijos ir nesistengia keisti savo elgesio, nevyko arba iš dalies nevyko pagalbos plane numatytų rekomendacijų, nepakankamai bendradarbiauja su specialistais. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 24 d. rašte dėl informacijos pateikimo apie SUA1 šeimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 18 d. iki 2026 m. balandžio 23 d. SUA1 nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja – į iš anksto suplanuotas konsultacijas neatvykdavo, savo neatvykimą grindė bendro pobūdžio paaiškinimais apie užimtumą, o dalį laikotarpio su ja nepavyko susisiekti telefonu, kadangi ji neatsiliepdavo į skambučius ir neperskambindavo. Ir nors vaikų mamos elgesyje stebėti tam tikri pozityvūs aspektai, pavyzdžiui, skatino vaikų užimtumą, stengėsi su jais palaikyti ryšį leisdama laiką kartu, palaikyti kasdienę rutiną ir kt., tačiau toks teigiamas vaikų motinos elgesys nebuvo ilgalaikis, nuolatinis ir nesukūrė saugios vaikams aplinkos, ir nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas paneigti esamus rizikos veiksnius ir nustatytas faktines aplinkybes, nulėmusias nepilnamečių vaikų laikino paėmimo būtinybę. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prieš Tarnybai priimant sprendimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikams priemonės.

Nustatyta, kad 2026 m. gegužės 13 d. ir 15 d. Skyriaus specialistė išklausė nepilnamečių vaikų nuomones jiems buvo papasakota apie teismą, galimybes grįžti namo ir apie galimą laikinąją globą. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nesvarsto kitų variantų, tik grįžimą pas mamą, teigė, kad globos namuose tikrai negyvens. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad vienareikšmiškai nenori gyventi su seserimi globos namuose, globos atveju norėtų likti pas budintį globotoją, pas budintį globotoją patinka. (duomenys neskelbtini) sakė, kad nori likti gyventi su mažesniuoju broliu pas budinčią globotoją, kol negali grįžti namo, su vyresniaisiais broliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventi nenori. Specialistei mėginant paaiškinti, kad globos atveju būtų svarstoma galimybė, kad visi keturi broliai ir jų sesuo gyventų kartu, berniukas atsakė, kad supranta, bet nori likti gyventi pas budinčią globotoją, nors vėliau nuomonę keitė. (duomenys neskelbtini) nuomonė nebuvo išklausyta dėl jo amžiaus. Nors mama ir teigė, kad vaikai nori gyventi su ja, tačiau, kaip pagrindžia vaiko nuomonės išklausymo aktai, tik (duomenys neskelbtini) išreiškė aiškų norą gyventi su mama. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, dėl leidimo išdavimo teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Sprendžiant vaiko paėmimo iš tėvų klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą. Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, vaikui turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Svarbu, kad priimant bet kokį su vaiku susijusį sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nors vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau ji nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, t. y., kad nepilnamečiams vaikams nėra užtikrinama emociškai saugi, stabili, vaikų raidai palanki aplinka, joje yra matomos psichologinio smurto apraiškos, nepilnamečių vaikų palikimas šeimoje ir jų tolimesnis gyvenimas su mama šiuo momentu prieštarautų prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui ir geriausiems vaikų interesams.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečių nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste laikinas nepilnamečių vaikų paėmimas iš tėvų siekiant apsaugoti vaikus nuo realios grėsmės jų emociniam saugumui tuo metu buvo taikytas pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgus į nustatytus rizikos veiksnius, daugkartinius vaikų teisių pažeidimus iš abiejų tėvų ir tai, jog laikinosios priežiūros priemonių taikymas nebuvo efektyvus ir atvejo vadybos proceso metu situacija šeimoje nesikeičia, taigi išlieka realus pavojus vaikų fiziniam, socialiniam ir psichiniam saugumui, dėl ko vaikai neturi galimybių grįžti į šeimą. Kaip matyti, vienos iš pagrindinių problemų šeimoje yra mamos įgūdžių rūpintis vaikais stoka, jos ribota motyvacija ir noras keistis, taip pat ir mamos emocinis nestabilumas, impulsyvus, agresyvus, žeminantis vaikus elgesys. Tai, kad vaikų grąžinimas į šeimą neatitiktų jų teisių ir teisėtų interesų patvirtina aplinkybė apie 2026 m. gegužės 27 d. Tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo matyti, kad SUA1 2026 m. balandžio 29 d. pakartotinai per vienerius metus panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaikų interesams, pažeidė VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir pakartotinai metų bėgyje padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, už šio pažeidimo padarymą skirta nuobauda – 20 Eur bauda. Tuo tarpu vaikų tėvas SUA2, kaip minėta, su vaikų paėmimu iš šeimos sutinka, nuo vaikų auklėjimo yra nusišalinęs, su vaikais bendrauja retai, telefonu, arba apskritai nebendrauja, jų gyvenime nedalyvauja, neįgyvendiną tėvo valdžios, neužtikrina jų priežiūros ir saugumo, vengia bendradarbiauti su specialistais ir pagalbos iš jų nenori. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl nustatytų rizikos veiksnių, pasikartojančių vaikų teisių pažeidimų iš abiejų tėvų, išlieka realus pavojus vaikų fiziniam, socialiniam ir psichiniam saugumui, dėl ko vaikai neturi galimybių grįžti į šeimą, todėl pareiškėjo prašymas tenkintas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad tėvai, norėdami pakeisti esamą situaciją ir pasiekti, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, turi patys to norėti ir savo aktyviais veiksmais keisti savo elgesį, pradėti ne tik bendrauti, bet ir nuosekliai bendradarbiauti su specialistais, laikytis jų rekomendacijų ir įrodyti, kad jų veiksmai daro teigiamą įtaką vaikų gerovei ir padeda kurti saugią ir stabilią, vaikų poreikius atliepiančią aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs, mylimi ir gerbiami. Iki kol tėvų elgesyje bus matomi realūs ir nuolatiniai teigiami pokyčiai, bus sudarytos tinkamos vaikams gyvenimo sąlygos, šiuo metu nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka Tarnybos prašymo tenkinimas.

Svarbu pažymėti, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Taigi teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis).

Taip pat pastebėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties dalimi, kuria teismas nutarė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę dukrą iš motinos ir šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo šioje dalyje atmesti. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų SUA1 ir SUA2 išduotas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė leisti pareiškėjui paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) iš jų motinos SUA1 ir jų tėvo SUA2. Taigi (duomenys neskelbtini) paėmimo iš jos tėvų klausimas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančių duomenų visumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens SUA1 atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.