Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Ievai Paklokienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „GelvoraSegel“, UAB „Legal Balance“ ir antstolė Viktorija Vėliuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

,(duomenys neskelbtini) atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą teismui (duomenys neskelbtini).

Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Dėl Liteko (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro pažymos, patvirtintina, kad šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, ieškovė turi nepilnamečių vaikų iš ankstesnės santuokos, atsakovas taip pat turi nepilnametį vaiką.

Teismo turimi duomenys iš gyventojų registro patvirtina, kad atsakovas nuo 2025-07-22 gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini),

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis ). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka yra iširusi, nes sutuoktiniai kaip nurodo ieškovė ieškinyje jau nuo 2023 m. pradžios nebeveda bendro ūkio ir atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad šalių santuoka būtų galima išsaugoti. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos iširimo priežasčių teismo sprendime. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl išlaikymo po santuokos nutraukimo

Šalys yra sveikos ir darbingo amžiaus, nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina iki santuokos sudarymo turėta pavardė „P.“, o atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė „P.“.

Dėl turto padalinimo

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje pateikti duomenys iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina, kad šalys jokio turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė santuokos metu neįgijo. AB „Regitra“ pateikta pažyma patvirtina, kad šalys transporto priemonių neturi.

Nustatyta, kad šalys 2022 m. liepos 26 d. sudarė povedybinę sutartį, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto 3-ojo notaro biure, notarinio (duomenys neskelbtini) ir kurioje šalys susitarė dėl turto teisinio rėžimo po šios sutarties sudarymo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, kuris yra įgytas iki šalių santuokos, todėl jis nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas ir lieką ieškovės asmeninė nuosavybė.

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio)

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė turi asmeninį kreditorių AB SEB bankas, pagal 2006 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šis kreditas paimtas iki šalių santuokos sudarymo, todėl po santuokos nutraukimo lieka asmeninis ieškovės kreditorinis įsipareigojimas iki visiško prievolės įvykdymo.

Teismo turimi duomenys iš Antstolių sistemos patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos, kuriose yra atliekami išieškojimai iš atsakovo išieškotojų naudai: Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-9382-1180/2022, išieškotojas UAB „GelvoraSergel“, pas antstolę Viktoriją Vėliuvienę, išieškoma suma 3 767,16 Eur ir Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); vykdoma pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1062-904/2021, išieškotojas UAB „Legal Balance“, pas antstolę Viktoriją Vėliuvienę, išieškoma suma 462,91 Eur, šios prievolės kreditoriams pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 115,00 Eur žyminis mokestis ir 960,00 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 075,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 9,11 Eur, suapvalinus 9,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusio (duomenys neskelbtini) , ir IES1 (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „P.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „P.“, o ieškovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „P.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti, kad ieškovės IES1 prievolė kreditoriui AB SEB bankui, pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė IES1 prievolė iki visiškos šios prievolės įvykdymo.

Nustatyti, kad atsakovo ATS1 prievolės išieškomos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-9382-1180/2022, išieškotojas UAB „GelvoraSergel“, pas antstolę Viktoriją Vėliuvienę, išieškoma suma 3 767,16 Eur ir Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); vykdoma pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1062-904/2021, išieškotojas UAB „Legal Balance“, pas antstolę Viktoriją Vėliuvienę, išieškoma suma 462,91 Eur, yra asmeninės atsakovo ATS1 prievolės iki visiškos šių prievolių įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo ATS1 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės IES1 naudai.

Priteisti iš atsakovo ATS1 9,00 Eur išlaidų, susijusių su proceisnių dokumentų įteikumu, valstybei. Valstybės naudai priteistos lėšos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.