- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-29
- Bylos Nr.
- e2-167-904/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01631-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- „Job Career Group“
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- GB Transporte GmbH
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“ atstovui advokatui Mariui Vaškui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“ ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo GB Transporte GmbH.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“ (toliau – Ieškovė arba Darbdavys arba Bendrovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Darbuotojo I. K. (toliau – Atsakovas arba Darbuotojas) 6188,20 Eur kaip Bendrovės patirtą žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad tarp Bendrovės ir I. K. 2023-10-25 d. buvo sudaryta darbo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią Darbuotojas buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms atlikti. Nuo 2023-10-26 Atsakovas buvo komandiruotas į Vokietiją Dominkovic Transporte GmbH, komandiruotė nutraukta 2023-10-31 ir nuo 2023-11-08 komandiruotas į GB Transporte, tačiau laikinosios naudos gavėjas atsisakė dirbti su šiuo vairuotoju ir nuo 2023-12-30 komandiruotas į Grom Draeger Logistik. 2023-11-20 buvo gauta pretenzija iš GB Transporte GmbH, kurioje buvo nurodyta: „P. K. apgadino mūsų transporto priemonę nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d. (tiksli data nežinoma), pristatydamas prekes į Kaufland mėsos produkcija adresu Grunddackerstrasse 20, 74078 Heilbronn. „Kaufland mėsos produkcija“ sandėlio darbuotojas pastebėjo nelaimę ir apibūdino ją taip: P. K. važiavo atbulomis prie rampos, nepastebėjo didelio mėlyno šiukšlių konteinerio, įstrigo ant jo ir apgadino sunkvežimio keleivio dureles. Ponas K apie padarytą žalą mums nepranešė. Tik po to, kai sandėlio darbuotojas susisiekė su mumis telefonu, patvirtino, kad žalą padarė jis. Bendrovė „Kaufland“ mums pretenzijų dėl sugadinto šiukšlių konteinerio kol kas nepareiškė. Kai tik pasibaigs kalėdinio apsipirkimo sezonas, transporto priemonę nuvešime į servizą remonto išlaidų skaičiavimui. Mes atsiųsime jums išlaidų sąmatą, kad galėtume aptarti tolimesnes procedūras.“. Šios pretenzijos pagrindu GB Transporte GmbH pateikė PVM sąskaitą faktūrą 6188,20 EUR, kuri buvo sumokėta 2024-03-01 d. pasirašant tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Pažymėjo, jog Bendrovė, siekdama prisiteisti padarytą žalą, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau 2024-06-25 dienos sprendimu, darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti darbo ginčą kaip nepriskiriama darbo ginčų kompetencijai, dėl šios priežasties yra teikiamas šis ieškinys dėl žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad I K yra Uzbekistano Respublikos pilietis. UAB ,,Job Career Group“ vadovas A. B., prieš pasirašydamas darbo sutartį, Atsakovui pažadėjo 2400 eurų atlyginimą. Atsakovas patikėjo juo, ir dirbo 12-13 valandų vietoj legalių 8 valandų. Dirbo vilkiko vairuotoju, bei kroviko funkcijas. Vietoj žadėtų 2400 eurų per mėnesi Darbdavys mokėjo 1900 eurų atlyginimą. 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn., Atsakovui nebuvo mokamas atlyginimas už darbą. Po Atsakovo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją A. B. apipylė įvairiais grasinimais. Be kita ko, grasino, kad iš Atsakovo išieškos Darbdaviui padarytą materialinę žalą (kas nebuvo padaryta iki kreipiantis į darbo ginčų komisiją). Ir tai padarė Darbdavys sąmoningai ir savanaudiškais tikslais, siekdamas nubausti Atsakovą už tai, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ginti savo pažeistas teises. Pažymėjo, kad 2023 metų lapkričio 18 d., t. y. po eismo įvykio Vokietijos įmonės vadovas D. B. Atsakovui pasakė, kad Atsakovas pas juos nebedirbs. Tačiau kai tik jam prireikė vairuotojų prieš Kalėdas ir Naujuosius metus, D. B. Atsakovui pasakė, kad atleido jam už avariją ir paliko Atsakovą toliau dirbti. Atsakovas juo patikėjo ir toliau dirbo. Tačiau po Naujųjų metų perkėlė į kitą projektą. Darbdavys (A. B.) ir jo bendrininkas, Vokietijos įmonės vadovas D. B., tyčia išgalvojo šią „civilinę bylą“ prieš Atsakovą - tokiu būdu norėjo pamokyti, nubausti azijietį, užsienio specialistą. Tai tikra diskriminacija, nes Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su skundu, kad Atsakovui nebuvo išmokėtas dviejų mėnesių atlyginimas. Komisija gynė Atsakovo teises ir Atsakovui buvo sumokėtas atlyginimas. Todėl ieškovas ir jo bendrininkas D. B., kuris anksčiau taip ilgai tylėjo, po mano kreipimosi į Darbo ginčų komisiją staiga pradėjo Atsakovui pateikti savo „materialinius reikalavimus“ klastodami dokumentus. Nurodė, kad Vokiečių įmonės transporto priemonę apgadino tamsiu paros metu, apie 20 val., ir tai buvo lapkričio mėnesio antroje pusėje. Tai yra, kai greitai sutemo. Tada važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo tamsoje šalia stovinčios didelės mėlynos šiukšlių dėžės. Tai įvyko dėl Vokietijos įmonės ir Darbdavio padaryto LR darbo kodekso ir Vokietijos Federacinės Respublikos darbo kodekso normų pažeidimo, dėl aštuonių valandų darbo laiko nesilaikymo. Dėl susikaupusio nuovargio. Darydamas manevrą atbuline eiga išgirdo slydimo garsą ir pagalvojo, kad į kažką atsitrenkė. Išlipęs iš mašinos nieko ypatingo nepastebėjo. Atsakovo pamainos darbuotojas ryte pranešė, kad ant vilkiko kėbulo yra nedidelis įlenkimas ir įbrėžimas (vilkiką vairavo be Atsakovo ir kiti vairuotojai).
Atsakovas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi 20 m. vairuotojo stažą. Patvirtino, jog yra Uzbekistano pilietis, šiuo metu gyvena su šeima ir dirba Uzbekistane. Nurodė, kad buvo priimtas Lietuvoje į darbą ir iš karto buvo išsiųstas dirbti į Vokietiją. Iš pradžių dirbo vienoje įmonėje Kalėdiniu laikotarpiu, turėjo daug užsakymų. Pirmą darbo dieną, važiuodamas vilkiku atbuline eiga link rampos ir temdamas 16 metrų ilgio šaldytuvą, užkliuvo šiukšlių konteinerį. Įvykio metu išgirdo metalo trinties su metalu garsą. Įvykis įvyko apie 20 valandą, tuo metu buvo išdirbęs 15 valandų. Lauke buvo tamsu, lijo. Suprato, jog kliudė šiukšlių konteinerį vilkiko kuro baku. Apžiūrėjęs vilkiką sužalojimų nepastebėjo. Apie 21.00 val. grįžęs į savo bazę, tamsoje apžiūrėjo automobilį, tačiau sužalojimų nepastebėjo. Kitą dieną, šviesiu paros metu, vilkiko porininkas pastebėjo sužalojimus ant keleivio pusės vilkiko durelių. Pranešė vadovui. Vadovas įvertinęs situaciją, pranešė atsakovui, jog gali toliau dirbti, jam atleista. Po naujų metų buvo perkeltas į kitą Vokietijos įmonę, kurioje išdirbo apie 35 d., už darbą nebuvo atsiskaityta, todėl kreipėsi į darbo inspekciją, po ko atgavo darbo užmokestį. Darbdavys supykęs, jog Atsakovas atgavo savo uždirbtus pinigus, inicijavo šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog eismo įvykio nematė pašaliniai asmenys. Dėl šiukšlių konteinerio apgadinimo pretenzijų nebuvo. Tyrimas dėl vilkiko apgadinimo atliktas nebuvo, niekas neprašė jo pasiaiškinti. Neprašė atlyginti žalą. Pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, pripažįsta apgadinęs vilkiką. Įvykio priežastis buvo jo nuovargis, tamsus paros metas, blogas matomumas (lietus).
Trečiasis asmuo GB Transporte GmbH nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tarp Bendrovės ir I. K. 2023-10-19 d. buvo sudaryta Laikinoji darbo sutartis, pagal kurią Darbuotojas buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms atlikti. Sutarties 7 p. numatė, kad darbo sutartis įsigalioja 2023-10-19, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2023-10-25. 2023 m. lapkričio 8 d. įsakymu Dėl siuntimo į komandiruotę Atsakovas nuo 2023-11-08 iki 2024-02-02 buvo komandiruotas vežti kroviniu Vokietijoje.
Nuo 2023-10-26 komandiruotas į Vokietiją Dominkovic Transporte GmbH, komandiruotė nutraukta 2023-10-31 ir nuo 2023-11-08 komandiruotas į GB Transporte, tačiau laikinosios naudos gavėjas atsisakė dirbti su šiuo vairuotoju ir nuo 2023-12-30 komandiruotas į Grom Draeger Logistik.
2023-11-20 Ieškovė iš Dominkovic Transporte GmbH gavo pretenziją, kurioje buvo nurodyta: „P. K. apgadino mūsų transporto priemonę nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d. (tiksli data nežinoma), pristatydamas prekes į Kaufland mėsos produkcija adresu Grunddackerstrasse 20, 74078 Heilbronn. „Kaufland mėsos produkcija“ sandėlio darbuotojas pastebėjo nelaimę ir apibūdino ją taip: P. K. važiavo atbulomis prie rampos, nepastebėjo didelio mėlyno šiukšlių konteinerio, įstrigo ant jo ir apgadino sunkvežimio keleivio dureles. Ponas K apie padarytą žalą mums nepranešė. Tik po to, kai sandėlio darbuotojas susisiekė su mumis telefonu, patvirtino, kad žalą padarė jis. Bendrovė „Kaufland“ mums pretenzijų dėl sugadinto šiukšlių konteinerio kol kas nepareiškė. Kai tik pasibaigs kalėdinio apsipirkimo sezonas, transporto priemonę nuvešime į servizą remonto išlaidų skaičiavimui. Mes atsiųsime jums išlaidų sąmatą, kad galėtume aptarti tolimesnes procedūras.“
Šios pretenzijos pagrindu Dominkovic TransporteGmbH pateikė PVM sąskaitą faktūrą 6188,20 Eur, kuri buvo Ieškovės sumokėta 2024-03-01 d. pasirašant tarpusavio skolų užskaitymo aktą.
Bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonė, kuri buvo perduota Atsakovui buvo apdrausta transporto priemonių Kasko draudimu KRAVAG-LOGISTIC Versicherungs – AS (Draudimas AB), nustatant 5000,00 Eur neatlygintiną išskaitą, įskaitant dalinė Kasko su 1500 Eur išskaita.
Bendrovė, siekdama prisiteisti padarytą žalą, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau 2024-06-25 d. dienos sprendimu, darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti darbo ginčą kaip nepriskiriama darbo ginčų kompetencijai, dėl šios priežasties yra teikiamas šis ieškinys dėl žalos priteisimo.
2026 m. kovo 10 d. teismas priėmė nutartį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“ ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Atsakovas vairavo transporto priemonę ir apgadino ieškovei priklausantį turtą, būdamas ir vykdydamas darbines pareigas užsienio valstybėje. Teismas vertino, kad Atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo ir nuolat negyveno. Byloje nebuvo duomenų, kad Atsakovas gyveno Lietuvoje bei įgijo turto, su Atsakovu į Lietuvos Respubliką atvyko jo šeimos nariai, Atsakovas užmezgė socialinio pobūdžio santykius Lietuvoje, atsakovas Lietuvoje faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas, todėl teismas sprendė, kad Atsakovo gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje. Ieškovė, sudarydama darbo sutartį su asmeniu, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Uzbekistano Respublikoje, prisiėmė riziką, kad darbo ginčo dėl teisės atveju ginčas nebus teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teismas pažymėjo, kad analogiškai buvo pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-55-587/2025. Šiuo atveju teismas padarė išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytinas DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, todėl buvo konstatuotina, jog ieškinys buvo paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl teismas bylą nutraukė.
2026 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“ ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo GB Transporte GmbH. Apeliacinės instancijos teismas nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad Apeliacinės instancijos teismas, konstatavo, kad ieškinio pateikimo momentu atsakovo pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kuri laikytina ir jo nuolatine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo momentu yra Lietuvoje, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Dėl ieškinio.
Ieškovė žalos atlyginimą įrodinėjo tuo, jog dėl eismo įvykio buvo patirta žala, kurią sudarė transporto priemonės draudimo 5000,00 Eur neatlygintiną išskaitą, įskaitant dalinė Kasko 1500 Eur išskaita.
Ieškovės teigimu, Ieškovė įrodė visas Darbuotojo atsakomybės kilimo sąlygas: a. Bendrovei padaryta žala (pagal pasirašytos sutarties priedą Vokietijos įmonės išrašyta sąskaita faktūra, kuri buvo apmokėta/įvykdyta pasirašant įskaitymo sutartį); b. Žala padaryta Darbuotojo neteisėta veika (Darbuotojas atlikdamas Vairuotojo funkcijas, apgadino transporto priemonę); c. Yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo (tuo atveju, jeigu Darbuotojas būtų atlikęs jam pavestas darbo funkcijas tinkamai ir atsakingai transporto priemonė nebūtų buvusi apgadinta ir Vokietijos įmonė nebūtų pateikusi sąskaitos faktūros Bendrovei transporto priemonės remonto); d. Yra pažeidėjo (darbuotojo) kaltė (tik Darbuotojo veiksmai ir jo valiniai sprendimai, nulėmė tai, kad apgadino transporto priemonė); e. Pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais (tarp Ieškovės ir Atsakovo buvo sudaryta Darbo sutartis, kuri galiojo pažeidimo padarymo metu). Ieškovės teigimu, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (žala kilo dėl to, jog Darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas, apgadino transporto priemonę).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalaujamu priteisti nuostolių dėl transporto priemonių sugadinimo dydžiu teigė, kad transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu KRAVAG-LOGISTIC Versicherungs-AG (AB Insurance). Remonto išlaidas galėjo kompensuoti draudimas. Pažymėjo, jog žalą padarė netyčia; žala kilo ne dėl darbuotojo padaryto nusikaltimo; žalos padarymo metu Darbuotojas buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų; kolektyvinėje sutartyje, nebuvo numatyta visiškos žalos atlyginimo sąlygos.
Byloje nustatyta, jog žala buvo padaryta Vokietijoje. Lietuvos Respublikos DK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio pavedimu laikinai dirbti užsienyje išsiųsto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos. Į užsienio valstybę komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygų ypatumus taip pat nustato kitos šio kodekso normos.
Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio 1 dalį, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala (šalies, kurioje atsirado žala, teisė), neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio padarinių.
Vadovaudamasis nurodyta Reglamento „Roma II“ nuostata, atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykis, kuriame sugadintas ieškovės vilkikas, įvyko Vokietijos Federacinėje Respublikoje, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikytina Vokietijos materialioji teisė. Dėl pirmiau nurodytos priežasties nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti šalių ginčui išspręsti taikytiną Vokietijos teisę (teisės aktus, taip pat teismų praktiką).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 808 straipsnio 1 dalis numato teismo pareigą savo iniciatyva taikyti užsienio teisę ir aiškinti jos turinį. Teismas, vadovaudamasis 1968 m. birželio 7 d. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę, nutarė kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministeriją dėl informacijos apie Vokietijos teisę (teisės aktus, taip pat teismų praktiką) pateikimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą vadovaujantis Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę teismas šioje byloje kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingas institucijas gaunant informaciją apie Vokietijos Federacinės Respublikos teisės normas (jų turinį, pagal tos šalies teisės oficialų aiškinimą, tų normų taikymo praktiką ir doktriną) reglamentuojančias darbuotojo deliktinę atsakomybę darbdaviui: Darbuotojo žalos atlyginimo darbdaviui sąlygas; Darbuotojo atlygintinos turtinės žalos darbdaviui dydžio nustatymas; Darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos; Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą.
2026 m. sausio 15 d. Vokietijos federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija pateikė teismui atsakymą pagal 1968 m. birželio 7 d. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę. Atsakyme pažymėjo, kad laiko atžvilgiu taikytina teisė yra ta, kuri galiojo žalą sukėlusio įvykio metu, t. y. šiuo atveju - nelaimingo atsitikimo/ avarijos metu, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki lapkričio 19 d.
Vokietijos civiliniame kodekse numatyta ,,Darbuotojas privalo atlyginti žalą savo darbdaviui, jeigu atlikdamas savo darbą jis kaltai padaro žalą darbdaviui ar trečiajam asmeniui, pastaruoju atveju-jeigu darbdavys savo ruožtu yra atsakingas trečiajam asmeniui už žalą. Tai kyla iš CK 611a straipsnio kartu su 280 straipsnio 1 ir tolesniais straipsniais, 241 straipsnio 2 dalimi arba iš CK 823 straipsnio 1 dalies.“.
,,Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl sutarties pažeidimo pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 280 straipsnio 1 dalį reikalauja, kad darbuotojas pažeistų savo sutartinius įsipareigojimus, darbdavys patirtų žalą, egzistuotų priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir žalos ir darbuotojas būtų atsakingas už pažeidimą. Darbdavys turi įrodyti, kad šios sąlygos yra įvykdytos, įskaitant ir įsipareigojimą dėl atsakomybės (žr. CK 619a straipsnį).“.
,,Darbuotojų atsakomybės apribojimas.
Su darbu susijusi veikla. Iš principo darbuotojas yra atsakingas už tyčia ar dėl neatsargumo padarytą žalą. Tačiau teismų praktika apribojo darbuotojo atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl su darbu susijusios veiklos. Šis atsakomybės apribojimas taip pat taikomas, jei ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas neleistinus veiksmus reglamentuojančiomis nuostatomis (Vokietijos civilinio kodekso 823 ir tolesni straipsniai), t. y. deliktų teise.
Su darbu susijusi veikla apibrėžiama kaip veikla, kurią inicijuoja įmonė ir kuri atliekama darbo santykių pagrindu (Federalinis darbo teismas [BAG], 1994 m. rugsėjo 27 d. - GS 1/89 (A); 1992 m. birželio 12 d. - GS 1/89 - BAGE 70, 337, 346 ir k. t.; 1997 m. sausio 23 d. - 8 (duomenys neskelbtini)95). Tokia veikla nebūtinai turi atitikti darbuotojo faktines darbo pareigas; pakanka, kad darbuotojas veiktų darbdavio interesais. Lemiamas veiksnys yra tai, ar, objektyviai vertinant pažeidėjo požiūriu, darbuotojo veiksmai atitiko įmonės interesus, ar jo elgesys buvo netipiškas, atsižvelgiant į įprastą verslo praktiką, ir ar tai nebuvo įgaliojimų viršijimas. Ar veiklos metu buvo padaryta klaidų, galbūt dėl tam tikros kaltės, šiuo metu nesvarbu; lemiamas klausimas yra tas, ar pati veikla atitiko bendrovės interesus pagal aukščiau aprašytus standartus (palyginti Federalinio darbo teismo BAG 2002 m. balandžio 18 d. - 8 (duomenys neskelbtini)).
Atsakomybės apribojimas priklausomai nuo kaltės. Jei darbuotojas žalą padaro atlikdamas su darbu susijusią veiklą, taikomas atsakomybės ribojimas, priklausantis nuo nustatytos individualios kaltės (vadinamoji ribota darbuotojo atsakomybė).“.
,,Remiantis Federalinio darbo teismo praktika (1994 m. rugsėjo 27 d. - GS 1/89 (A) - BAGE 78, 56), darbuotojas yra visiškai atsakingas už tyčia padarytą žalą, tačiau neatsako už nedidelį neatsargumą. Normalaus neatsargumo atvejais žala paprastai paskirstoma darbuotojui ir darbdaviui; didelio neatsargumo/ grubaus aplaidumo atvejais darbuotojas paprastai yra atsakingas už visą žalą. Priešingai nei grynai objektyvus paprasto neatsargumo standartas, didelio neatsargumo/ grubaus aplaidumo atvejais taip pat reikia atsižvelgti ir į subjektyvias aplinkybes. Tai apima ir tai, ar pavojus buvo atpažįstamas ir ar pasekmė buvo numatoma bei išvengiama. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar žalą padaręs asmuo galėjo atpažinti ir elgtis objektyviai reikiamai rūpestingai pagal savo individualius gebėjimus. Šiame kontekste taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad darbuotojų atsakomybės, kylančios iš su darbu susijusių aplinkybių, atvejais kaltė turi būti susijusi ne tik su pareigų pažeidimu, bet ir su žalos atsiradimu. Ribotos darbuotojo atsakomybės prasmė ir tikslas padiktuoja tai, kad didelė žalos, atsiradusios darbo metu, rizika pažeidėjui turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei jis tyčia arba (su apribojimais) dėl didelio neatsargumo pats sukėlė žalą, t. y. įvykį, kuris finansiškai apsunkina darbdavį. Darbuotojas turėtų būti atsakingas tik tuo atveju, jei jo elgesys yra smerktinas būtent dėl žalos padarymo. Ribotos darbuotojo atsakomybės tikslas diktuoja, kad didelė žalos, atsiradusios darbo metu, rizika darbuotojui turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei jis tyčia arba (su apribojimais) dėl didelio neatsargumo pats sukėlė žalą, t. y. įvykį, kuris finansiškai apsunkina darbdavį. Darbuotojas - pažeidėjas turėtų būti atsakingas tik tuo atveju, jei jo elgesys yra smerktinas būtent dėl žalos padarymo. Jam pareikštas kaltinimas yra nepakankamas, jei kaltė negali būti tiesiogiai susijusi ir su žalos atsiradimu (Federalinis darbo teismas, 2002 m. balandžio 18 d.-8 (duomenys neskelbtini)).“.
,,Darbuotojo atsakomybės už žalos pasekmes apimtis turi būti nustatoma įvertinant visas aplinkybes, ypač atsižvelgiant į žalos priežastį, jos pasekmes ir teisingumo bei protingumo aspektus. Turi būti įvertinta bet kokia su darbu susijusi būdinga rizika, taip pat žalos dydis, bet kokia darbdavio atsižvelgta bei įskaičiuota ar įtraukta rizika, bet kokia draudimo apsauga, darbuotojo pareigos įmonėje ir atlyginimo lygis, kuris gali apimti ir priedą už tam tikrą riziką. Taip pat gali būti atsižvelgta į darbuotojo asmenines aplinkybes ir darbo santykių aplinkybes, tokias kaip darbo stažas, amžius, šeimyninė padėtis ir ankstesnis darbuotojo elgesys (Federalinis darbo teismas, 2010 m. spalio 28 d. - 8 (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad iš principo net ir didelio neatsargumo atvejais atsakomybės apribojimai gali būti svarstomi individualiais atvejais. Ar ir kokia apimtimi darbuotojas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, turi būti sprendžiama įvertinus interesus, kuriuos pirmosios instancijos teismas turi atlikti nustatęs visas svarbias aplinkybes (Federalinis darbo teismas, 2007 m. sausio 18 d. - 8 (duomenys neskelbtini)). Svarbus veiksnys gali būti ir tai, ar darbuotojo uždarbis yra akivaizdžiai neproporcingas su veikla susijusiai realiai žalos rizikai (Federalinis darbo teismas, 1998 m. lapkričio 12 d. - 8 (duomenys neskelbtini)).“.
Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog Atsakovas žalą trečiajam asmeniui GB Transporte GmbH padarė atlikdamas su darbu susijusią veiklą (vairuodamas vilkiką), todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu taikomas Atsakovo atsakomybės ribojimas, priklauso nuo nustatytos individualios kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas I. K. paaiškino, kad buvo priimtas Lietuvoje į darbą ir iš karto buvo išsiųstas dirbti į Vokietiją. Pirmą darbo dieną, važiuodamas vilkiku atbuline eiga link rampos ir temdamas 16 metrų ilgio šaldytuvą, užkliuvo šiukšlių konteinerį. Įvykio metu išgirdo metalo trinties su metalu garsą. Įvykis įvyko apie 20 valandą, tuo metu buvo išdirbęs 15 valandų. Lauke buvo tamsu, lijo. Suprato, jog kliudė šiukšlių konteinerį vilkiko kuro baku. Apžiūrėjęs vilkiką sužalojimų nepastebėjo. Pažymėjo, jog eismo įvykio nematė pašaliniai asmenys. Apie 21.00 val. grįžęs į savo bazę, tamsoje apžiūrėjo automobilį, tačiau sužalojimų nepastebėjo. Kitą dieną, šviesiu paros metu, vilkiko porininkas pastebėjo sužalojimus ant keleivio pusės vilkiko durelių. Pranešė vadovui. Vadovas įvertinęs situaciją, pranešė atsakovui, jog gali toliau dirbti, jam atleista. Dėl šiukšlių konteinerio apgadinimo pretenzijų nebuvo. Tyrimas dėl vilkiko apgadinimo atliktas nebuvo, niekas neprašė jo pasiaiškinti. Neprašė atlyginti žalą. Po naujų metų buvo perkeltas į kitą Vokietijos įmonę, kurioje išdirbo apie 35 d., už darbą nebuvo atsiskaityta, todėl kreipėsi į darbo inspekciją, po ko atgavo darbo užmokestį. Darbdavys supykęs, jog Atsakovas atgavo savo uždirbtus pinigus, inicijavo šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, pripažįsta apgadinęs vilkiką. Įvykio priežastis buvo jo nuovargis, tamsus paros metas, blogas matomumas (lietus).
Teismas pažymi, jog Ieškovė aukščiau nurodytų Atsakovo faktinių aplinkybių neginčijo. Nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurie paneigtų Atsakovo aukščiau nurodytus argumentus. Teismui nebuvo pateikti Vokietijos teisėsaugos pareigūnų, pačio darbdavio ar trečiojo asmens GB Transporte GmbH atlikto tyrimo medžiaga bei šio tyrimo rezultatai. Ieškovė eismo įvykį įrodinėjo trečiojo asmens jai adresuoto el. laiške išdėstyta informacija. Jokių kitų objektyvių įrodymų teismui Ieškovė nepateikė. Nepateikė padarytos turtinės žalos skaičiavimų; mokėjimo pavedimų; Atsakovo darbo laiko paskaitos žurnalų, Atsakovo bei jo tiesioginio vadovo paaiškinimų, Raginimų Atsakovą sumokėti padarytą žalą ir k. t.
Vertinant Atsakovo paaiškinimus teismas pripažįsta, jog Atsakovo elgesys, kurio metu buvo padaryta žala, vertintinas, kaip nedidelis Atsakovo neatsargumas, kurio įtakai turėjo Darbdavio veiksmai, nesudarant Atsakovui tinkamų bei saugių darbo sąlygų. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio Atsakovas toliau dirbo komandiruotoje įmonėje. Dėl šio eismo įvykio Atsakovas nebuvo atleistas iš darbo ar kitaip jam taikytos drausminės nuobaudos. Šios aplinkybės patvirtina Atsakovo poziciją, jog po eismo įvykio tiek Ieškovė, tiek trečiasis asmuo GB Transporte, į kurią buvo komandiruotas Atsakovas, Atsakovui turtinių pretenzijų nereiškė. Iš to seka, kad Ieškovė bei trečiasis asmuo Atsakovo elgesio nevertino, kaip smerktino dėl žalos padarymo. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų didelės žalos faktą. Nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad žala būtų padaryta tyčia arba dėl didelio neatsargumo. Teisinis reglamentavimas numato, kad Darbuotojas - pažeidėjas turėtų būti atsakingas tik tuo atveju, jei jo elgesys yra smerktinas būtent dėl žalos padarymo. Jam pareikštas kaltinimas yra nepakankamas, jei kaltė negali būti tiesiogiai susijusi ir su žalos atsiradimu.
Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, Ieškovės ieškinys atmestinas neįrodžius Atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio kilusioms pasekmėms.
Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų paskirstymo nesprendžia.
Byloje yra susidariusių 22,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš Ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Job Career Group“, juridinio asmens kodas 305493475, 22,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui. Nutarties kopiją išversti į rusų bei anglų kalbas bei išsiųsti šalims. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.