Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. ir 2026 m. gegužės 26 d. nutarčių, kuriomis išspręstas ieškovo IES1 ieškinio (patikslinto ieškinio) atsakovei ATS1 dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu priėmimo klausimas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamų teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas šiuo atveju gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu neištaisius ieškinio trūkumų, ir nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-40-1120/2021).

Dėl teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiama 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, nurodęs, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų. Apeliantas, nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai skaičiavo procesinio termino pabaigos datą, o tai lėmė neteisėtą bylos užbaigimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui įteikiami jo gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresu arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai įtvirtinti CPK 175¹ straipsnyje, kurio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatas, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Nagrinėjamu atveju remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis ir bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo pašalinti nutartyje nurodytus ieškovo IES1 pateikto ieškinio trūkumus. Teismo nutartis ieškovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiųsta 2026 m. gegužės 13 d. Apeliantas aplinkybės, jog minėta teismo nutartis jam turėjo (galėjo) būti siunčiama elektroninių ryšių priemonėmis, neginčija. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, ieškovui per EPP išsiųsta 2026 m. gegužės 13 d., vadovaujantis CPK 175¹ 10 dalimi, ši nutartis ieškovui laikoma įteikta 2026 m. gegužės 14 d. Atsižvelgiant į tai, teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatyto 7 dienų termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti pabaiga yra 2026 m. gegužės 21 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teismo nustatyti terminai – tai teismo nustatyti terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 73 straipsnio l dalis), pavyzdžiui, procesinio dokumento trūkumui pašalinti, rašytiniams ar daiktiniams įrodymams pateikti ir panašiai. Procesinį veiksmą galima atlikti per visą laiką, kuris nustatytas jam atlikti (CPK 73 straipsnio 2 dalis). CPK 74 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Pagal CPK 175¹ straipsnio 8 dalį, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.

Šiuo atveju procesinio termino, per kurį ieškovas turėjo įvykdyti teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį, pradžia apibrėžta teismo nutarties įteikimo momentu – skaičiuojama nuo nutarties įteikimo dienos. Kadangi teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartis ieškovui laikoma įteikta 2026 m. gegužės 14 d., remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovas teismo nustatytus trūkumus privalėjo pašalinti iki 2026 m. gegužės 21 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Taigi pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 21 d. neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamos nutarties ir vertinti, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų teismo nustatytu terminu. Tokią nutartį pirmosios instancijos teismas anksčiausiai galėjo priimti 2026 m. gegužės 22 d.

Iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo šalino pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, per EPP pateikė 2026 m. gegužės 21 d. 20 val. 39 min., t. y. po 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo, tačiau nepraleidęs teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti. Nors iš LITEKO duomenų matyti ir tai, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas teisme užregistruotas 2026 m. gegužės 22 d., tai nepaneigia fakto, jog procesinis dokumentas, kuriuo ieškovas šalino pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, buvo pateiktas nepraleidus 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatyto termino.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti apelianto atskirajame skundu nurodytais pagrindais.

Dėl 2026 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumo

Skundžiama 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo 2026 m. gegužės 21 d. pateiktą (pirmosios instancijos teisme įregistruotą 2026 m. gegužės 22 d.) patikslintą ieškinį atsisakė priimti, nustatęs, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, byla išnagrinėta. Minėta, kad CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad ieškovas, teismui 2026 m. gegužės 21 d. pateikdamas patikslintą ieškinį, kuriuo šalino pirmosios instancijos teismo nustatytus procesinio dokumento (ieškinio) trūkumus, termino procesiniams veiksmams atlikti nepraleido, todėl teismas nepagrįstai 2026 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, jog ieškovas procesinius veiksmus atliko praleidęs teismo nustatytą terminą, ir 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakyti priimti ieškovo patikslintą ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu neištaisius procesinio dokumento trūkumų, o patikslintą ieškinį atsisakė priimti remdamasis procesinių terminų praleidimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl laikytina, kad skundžiamos 2026 m. gegužės 21 d. ir 2026 m. gegužės 26 d. nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos. Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis ir 2026 m. gegužės 26 d. nutartis panaikintinos ir ieškovo ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir 2026 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.