Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ieškovė paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto administratore. Kaip namo Nr. (duomenys neskelbtini) administratorė ieškovė teikia šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas vadovaudamasi 2019 m. spalio 1 d. paslaugų sutartimi. Paslauga teikiama su UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudarytos sutarties pagrindu. Namai, esantys (duomenys neskelbtini), turi bendrą šildymo sistemą, o name (duomenys neskelbtini), yra šilumos punktas, todėl ieškovė, vykdydama šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir administravimą, išrašo sąskaitas ir atsakovei už suteiktas paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis ir CK 4.84 straipsnio 9 dalį, privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendro naudojimo objektų priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.3 punktą, paslaugos tarifas už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintus maksimalius paslaugos tarifus. Atsakovei sąskaitose yra aiškiai pateikiama apskaičiavimo formulė – buto plotas dauginamas iš paslaugos tarifo bei gaunama mokėtina suma. Šiuo atveju, pvz., 2022 m. lapkričio mėn.: 118,35 x 0,0580 = 6,86 Eur. Kitaip tariant, mokėtinas paslaugos dydis priklauso nuo konkretaus buto ploto. Atsakovė nėra sumokėjusi ieškovės apskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė byloje išimtinai ginčijo tik vienintelę aplinkybę dėl teikiamų paslaugų pagrįstumo – kokiu teisiniu pagrindu ji privalo mokėti išlaidas už šilumos punkto priežiūrą. Teismas dėl teikiamų paslaugų pagrįstumo pasisakė sprendimo 20–26 punktuose. Atsakovė kitų išlaidų priteisimo (dėl kurių yra teikiamas apeliacinis skundas) neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo nė vieno klausimo, nesiūlė teikti jokių konkrečių papildomų įrodymų, netikslino įrodinėtinų aplinkybių ir pan. Ieškovė neva neįrodytas aplinkybes ir tai, ką turėjo papildomai įrodinėti, sužinojo tik iš galutinio procesinio sprendimo. Atsakovei neginčijant kitų išlaidų, kurios išvardytos sprendime, teismas neturėjo procesinio pagrindo nagrinėti jų pagrįstumo ir teisėtumo, nes tai peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidžia CPK 265 straipsnio 2 dalį.

Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad teismas turėjo ir privalėjo vertinti pateiktų reikalavimų pagrįstumą ir dėl kitų išlaidų priteisimo (net jei atsakovė jų neginčijo), akivaizdu, kad teismas pažeidė jam keliamas pareigas ir proceso šalims nepasiūlė / neišaiškino dėl įrodinėtinų aplinkybių byloje.

Ieškovė buvo pateikusi buhalterinės apskaitos dokumentą – skolų lentelę, kurioje buvo detalizuotos paslaugos, kiekiai, įkainiai ir mokėjimo terminai. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio ginčuose, tai yra pakankama įrodinėjimo priemonė dėl skolos priteisimo CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Skolų valdymo ataskaita vertinama kaip leistina ir tinkama įrodinėjimo priemonė. Ieškovė buvo pateikusi ir pačias sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atsakovei neginčijant suteiktų paslaugų fakto, tai yra pakankami rašytiniai įrodymai dėl skolos priteisimo CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovė turėjo galimybes ginčyti reikalavimą šiais pagrindais, tačiau to nedarė, todėl logiškai suprantama, kad tarp šalių dėl šių aplinkybių ginčo nėra, o teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, nes to nenumato CPK.

Jei kilo neaiškumų dėl skolos susidarymo aplinkybių, teismas, siekdamas išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, t. y. skolos pagrįstumą, jos pagrindą, privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus. Teismui nesiėmus šių veiksmų, buvo užkirstas kelias išsamiam bylos išnagrinėjimui ir bylos esmės atskleidimui pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendimą priėmė neištyręs bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškinio reikalavimas dėl kitų išlaidų buvo atmestas tik formaliais argumentais.

Teismas formaliais argumentais sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei vykdant teismo įpareigojimą, 2025 m. spalio 22 d. buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kurių parengimo trukmė 3 val., o sąskaitos dydis – 471,90 Eur (AVC 25-1149), taip pat 2025 m. lapkričio 3 d. pateikti dar vieni rašytiniai paaiškinimai, kurių parengimo trukmė 30 min., o sąskaitos dydis – 78,65 Eur (AVC 25-1241), iš viso 550,55 Eur. Teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino 594,90 Eur dydžiu. Taip teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą (nors CPK numatyta, kad teismas turi teisę tik mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį), sumažino ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, dėl kurių iš jų mažinimo buvo priimtas toks procesinis sprendimas. Kiekviena proceso šalis turi teisę teikti papildomus rašytinius įrodymus ir argumentus, reaguojant į kitos proceso šalies argumentus ir ginčijamas aplinkybes, tai savaime nėra pagrindas mažinti (nepriteisti) proceso šalies bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo mažinamos tik bendro pobūdžio motyvais, kurie nesudaro objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir suderinamas su teismų praktika.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų bei sumažintos ieškovei priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skolos dalies priteisimo

Ieškiniu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovės M. S. 644,87 Eur skolą, 29,15 Eur metines palūkanas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės po 8,30 Eur kas mėnesį šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros išlaidas, dėl to priteisė ieškovei iš atsakovės 265,60 Eur skolos sumą, taip pat priteisė apskaičiuotą 18,26 Eur palūkanų sumą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos teisme sumos (274,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliantės skundžiama teismo sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė dalies ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrįstumo, atitinkamai ieškovei priteistina palūkanų suma apskaičiuota nuo mažesnės skolos dalies, dėl to teismas dalį ieškinio reikalavimų atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi procesinio teisinio pobūdžio argumentais, kad atsakovė neginčijo kitų išlaidų, kurios yra išvardytos skundžiamame teismo sprendime, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo nagrinėti klausimo dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo, nes tai peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidžia CPK 265 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip iš esmės nepagrįstus.

CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apeliantė nurodo, kad atsakovė byloje išimtinai ginčijo tik aplinkybę dėl teikiamų paslaugų pagrįstumo – kokiu teisiniu pagrindu ji privalo mokėti išlaidas už šilumos punkto priežiūrą, o kitų išlaidų, dėl kurių teikiamas apeliacinis skundas, priteisimo neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose. Tačiau, vertinant šiuos apeliantės argumentus, nustatyta, kad atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu iš esmės nesutiko su ieškovės reiškiamas reikalavimais dėl skolos priteisimo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė laikėsi pozicijos, kad bet kokios sąskaitos, pretenzijos ar reikalavimai, pateikti ieškovės, laikytini nepagrįstais. Atsakovė 2025 m. spalio 6 d. bylai pateiktame prašyme dėl bylos nutraukimo nurodė argumentus, kad ieškinys pateiktas be pagrindžiančių dokumentų, nėra sutarties, darbų atlikimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimą. Ieškovė 2025 m. spalio 6 d. bylai pateikė pareiškimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, jame nurodė, kad teikia papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytą reikalavimą ir atsakovės įsiskolinimo dydį – sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovei skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. Atsakovė 2025 m. spalio 7 d. prašyme dėl bylos nutraukimo nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog papildomai pateiktuose dokumentuose nėra paslaugų tiekimo sutarties tarp atsakovės ir ieškovės ir kitus argumentus, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei bylą nutraukti. 2025 m. spalio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu į ieškovės atstovo užduotą klausimą, ar yra ieškinio dalis su kuria atsakovė sutinka, atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes ieškovė nėra administratorė ir nėra pateikusi jokių sutarčių ir jų negali pateikti (2025 m. spalio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 10 sek.–56 min. 30 sek.). Atsakovė 2025 m. spalio 24 d. pateiktame prašyme, pasisakydama dėl ieškovės 2025 m. spalio 22 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų, nurodė argumentus, kad ieškovės pakartotinis kreipimasis su akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu, neturint teisinio pagrindo (nesant sutarties ir faktinių darbų atlikimo aktų), laikytinas piktnaudžiavimu procesu, siekiant sukelti atsakovei nepagrįstas laiko sąnaudas bei spaudimą mokėti neegzistuojančią skolą.

Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad nors atsakovė byloje ginčijo tai, ar susidariusioje konkrečioje faktinėje situacijoje ieškovė turi pagrindą teikti paslaugas konkrečiam pastatui, tačiau atsakovė byloje taip pat kėlė klausimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrindimo atitinkamais juos patvirtinančiais įrodymais (sutartimi, faktinių darbų atlikimo aktais, kitais įrodymais). Atsakovė taip pat aiškiai išreiškė savo poziciją, jog ji nesutinka su visu ieškovės ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovė iš esmės neginčijo skolos už ieškovės paslaugas pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti ieškovės nurodytų kitų išlaidų sumų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis apie bylos proceso pirmosios instancijos teisme eigą, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jam keliamas pareigas ir proceso šalims nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus, neišaiškino procesinių pareigų dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių.

CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 225 straipsnio 1 punkte numatyta, kad prireikus teismas patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, naudodamasis CPK 225 straipsnyje įtvirtinta išaiškinimo teise (dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo), gali patikslinti, kuri šalis ir kurias aplinkybes turi įrodyti, tačiau ši teismo teisė nereiškia, kad teismas turi nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus turi pateikti ir ar pateiktų konkrečių įrodymų ir kiek pakaks šalies įrodinėjamoms aplinkybėms pripažinti esant įrodytomis. Šalys, naudodamosi CPK įtvirtintais dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12–13 straipsniai), pačios sprendžia, ar teikti į bylą įrodymus, kokius teikti ir kiek jų teikti. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų neužtenka, turi būti derinama ir aiškinama kartu su pirmiau aptartomis įrodymų teikimo ir teismo išaiškinimo teisę reglamentuojančiomis normomis ir turi būti aiškinama nepaneigiant pirmiau aptartos taisyklės, jog įrodymai teikiami pasirengimo nagrinėjimui iš esmės stadijoje ir teismas neturi šalims nurodyti, kokius konkrečius ir kiek įrodymų šalis turi pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 33 punktas).

Nustatyta, kad 2025 m. spalio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas patikslino abiem proceso šalims byloje tenkančias įrodinėjimo pareigas – tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo išaiškintos šioje byloje tenkančios procesinės įrodinėjimo pareigos pagrįsti atitinkamus reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis jos rėmėsi (2025 m. spalio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 sek.–1 val. 10 min. 20 sek.). Ieškovei, be kita ko, išaiškintos procesinės teisės ir pareigos pateikti papildomus įrodymus (taip pat ir nurodomą sutartį dėl teisėto pagrindo administruoti šildymo punktą), taip pat pagrįsti, kokiu būdu ieškovė paskirsto priežiūrai skirtas išlaidas, kaip apskaičiuota suma būtent atsakovei, pagrįsti sumos apskaičiavimą, kad būtų aišku, kaip ir už ką suma yra nustatyta; išaiškinta, kad ieškovė, įrodinėdama skolą, skolos dydį, turi pateikti tokius įrodymus. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įgyvendino išaiškinimo teisę dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims – taip pat ir parengiamajame teismo posėdyje per atstovą dalyvavusiai ieškovei (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas).

Apeliantė nurodo, kad ji buvo pateikusi buhalterinės apskaitos dokumentą – skolų lentelę, kurioje buvo detalizuotos paslaugos, kiekiai, įkainiai bei mokėjimo terminai, kuri yra leistina ir pakankama įrodinėjimo priemonė, taip pat ieškovė buvo pateikusi sąskaitas už suteiktas paslaugas. Apeliantė nurodo, kad atsakovei neginčijant suteiktų paslaugų fakto, tai yra pakankami rašytiniai įrodymai dėl skolos priteisimo CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovei, įrodinėjančiai susidariusią atsakovės skolą už konkretų laikotarpį, byloje buvo išaiškinta jai tenkanti procesinė įrodinėjimo pareiga pagrįsti iš atsakovės prašomos priteisti skolos dydį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo pareiga apima ir pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodomus faktus, o neįrodžius aplinkybių, kuriomis remiamasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovė byloje naudojosi procesine teise teikti įrodymus.

Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiūlė teikti konkrečių papildomų įrodymų, netikslino įrodinėtinų aplinkybių, o teismui vertinant, kad teiktų įrodymų neužtenka, jis turėjo pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad, kaip minėta, teismo įrodinėjimo naštos paskirstymo išaiškinimo teisė nereiškia, kad teismas turi nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus jos turi pateikti ir ar pateiktų įrodymų ir kiek pakaks šalies įrodinėjamoms aplinkybėms pripažinti esant įrodytomis. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

Kaip nustatyta anksčiau, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo. Atsakovė, be kitų argumentų, savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi ir argumentais, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas patvirtinančiais įrodymais, tarp jų – faktinių darbų atlikimo aktais. Taigi ieškovei buvo žinoma atsakovės pozicija dėl nesutikimo su ieškovės reikalaujamos skolos suma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis administravimo veiklą. Kaip nurodo ieškovė ieškinyje, ji teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, ieškovei iš esmės turi būti žinomas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo reglamentavimas, be kita ko, ir numatytas skundžiamame teismo sprendime nurodytoje CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatoje dėl buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) prievolės apmokėti tam tikras išlaidas išlygų.

Reikšminga įvertinti ir tai, kad 2026 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti 674,02 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d., už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, ir teismo posėdžio metu taip pat buvo tiriamos aplinkybės dėl to, kaip ieškovė apskaičiuoja išlaidas priežiūrai (2026 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 50 sek.–9 min. 10 sek.; 10 min. 40 sek.–13 min. 11 sek.).

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismui vertinant, jog teiktų įrodymų neužtenka, šalims nepasiūlyta pateikti papildomus įrodymus ir taip neatskleista bylos esmė. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, remdamasi argumentais dėl procesinės teisės normų pažeidimo, nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kurie būtų reikšmingi bylai ir kurių ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nenurodo, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia jos ieškinio reikalavimo dalį, kuri skundžiama teismo sprendimo dalimi atmesta kaip neįrodyta, taip pat ieškovė kartu su apeliaciniu skundu neteikė naujų įrodymų ir nereiškė prašymo pridėti juos prie bylos (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas šalių nustatytų ginčo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos proceso eigą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovės procesinės teisės įrodinėjimo procese buvo apribotos. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas dalį ieškinio reikalavimų atmetė kaip neįrodytą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo neatskleista bylos esmė. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo taikymo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, formaliais argumentais sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį ir turėjo 4,84 Eur registro išrašų duomenų išlaidų. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai, jas sudaro: 150 Eur už ieškinio parengimą; 629,20 Eur (pagal 2025 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 25-1094 – už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (4 val.) (2025 m. spalio 7 d. procesinio dokumento Nr. DOK-116102; e. b. l. 110–112); taip pat 471,90 Eur (pagal 2025 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 25-1149 – už rašytinių paaiškinimų rengimą), 393,25 Eur (pagal 2025 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 25-1179 – už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje; 2026 m. sausio 22 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad minėtam posėdžiui neįvykus sąskaita lieka už šį posėdį) ir 78,65 Eur (pagal 2025 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 25-1241 – už rašytinių paaiškinimų parengimą) (2026 m. sausio 21 d. procesinio dokumento Nr. DOK-8736; e. b. l. 159–167).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus 2025 m. spalio 22 d. ir 2025 m. lapkričio 3 d. Apeliaciniame skunde pati apeliantė nurodo, kad buvo pateikti dveji rašytiniai paaiškinimai: 2025 m. spalio 22 d. – sąskaitos dydis 471,90 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-1149) ir 2025 m. lapkričio 3 d. – sąskaitos dydis 78,65 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-1241); iš viso 550,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netiksliai nurodyta, jog ieškovė patyrė išlaidas už trejų rašytinių paaiškinimų parengimą (2025 m. spalio 23 d. – 471,90 Eur, 2025 m. lapkričio 14 d. – 78,65 Eur bei 471,90 Eur), t. y. nepagrįstai įtraukta 471,90 Eur suma.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino 594,90 Eur dydžiu, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą. Tačiau nustatyta, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyta ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai bendra suma – 2 094,90 Eur (nurodyta kaip susidaranti taip: 150 + 629,20 + 471,9 + 393,25 + 78,65 + 471,90), nurodyta netiksliai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme iš viso sudaro 1 723 Eur (150 + 629,20 + 471,90 + 393,25 Eur + 78,65 Eur).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 1 500 Eur. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad teismo sprendimo motyvai nepagrindžia, jog egzistavo procesinis pagrindas mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis buvo sumažintas tik bendro pobūdžio motyvais. Bylos sudėtingumas, šalių elgesys proceso metu ir kitos svarbios aplinkybės yra numatytos kaip kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas konkrečioje byloje priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga. Nustatyta, kad byloje vykusių teismo posėdžių bendra trukmė užtruko apie 2 val. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad nors ieškovė dar ieškinyje nurodė, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas teikia vadovaudamasi 2019 m. spalio 1 d. paslaugų sutartimi Nr. MBN-SU-19-0482, tačiau šią paslaugų sutartį su detaliais paaiškinimais dėl paslaugų teikimo, o vėliau ir minėtos paslaugų sutarties priedus pateikė tik bylos nagrinėjimo metu įpareigota teismo. Šalys turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės procesinis elgesys iš dalies turėjo įtakos jos bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas nepagrįstai sumažino iki 1 500 Eur ir pagal tai apskaičiavo ieškovei priešingos šalies atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimo dalį pakeisti ieškovės nurodomu būdu, dėl to apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.