- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1164-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26722-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- IES1, IES2
- Atsakovas
- ATS1, ATS2, ATS3
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybė
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų IES1 ir IES2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 ir IES2 ieškinį atsakovams ATS1, ATS2 ir ATS3 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektūros projektai“ parengtą planą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkino šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, kadangi pateiktas planas nebuvo aiškus, detalus ir tinkamas registruoti Nekilnojamojo turto registre, nebuvo nurodyta visos palėpės naudojimosi tvarka, į bylą nebuvo įtraukti visi galbūt suinteresuoti asmenys. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė, kad patikslinta taikos sutartis ir planas turi trūkumų: taikos sutarties tekstas ne visiškai atitinka pateiktą planą, plano suvestinėje lentelėje yra skaičiavimo netikslumų, taikos sutartyje ir plane buvo netiksliai nurodyti šalių vardai bei pavardės, nėra individualizuota, kur konkrečiai yra ATS1 tenkanti naudojimosi dalis. Teismas šalims nustatė terminą iki 2026 m. balandžio 8 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus procesinių dokumentų trūkumus, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, paskyrė teismo posėdį 2026 m. balandžio 15 d. rašytinio proceso tvarka. Teismas šalims išaiškino, kad jeigu per teismo nustatytą terminą procesinių dokumentų trūkumai nebus pašalinti, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą, iš ieškovų ir atsakovų priteisė valstybei 51,69 Eur, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 10,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nurodė, kad šalims ne kartą sudarė galimybę ginčą išspręsti taikiai ir pateikti tinkamus dokumentus. Taikos sutartis teismui buvo teikta pakartotinai: pirmą kartą prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustačius esminius taikos sutarties, šalių teisinio statuso ir naudojimosi plano trūkumus. 2026 m. kovo 20 d. pateiktas patikslintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau ir šis dokumentas bei prie jo pridėtas planas neatitiko aiškumo, tikslumo ir tarpusavio suderinamumo reikalavimų. Dėl to teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi detaliai nurodė šalims taisytinus trūkumus, nustatė pakankamą terminą jiems pašalinti – iki 2026 m. balandžio 8 d. įskaitytinai – ir aiškiai įspėjo apie procesines pasekmes, t. y. kad trūkumų nepašalinus ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Nei per teismo nustatytą terminą, nei iki 2026 m. balandžio 15 d. rašytinio teismo posėdžio šalys patikslintos taikos sutarties, patikslinto naudojimosi plano ar kitų procesinių dokumentų, taip pat prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti ar atidėti teismo posėdį nepateikė. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio dieną, t. y. 2026 m. balandžio 15 d., telefonu susisiekus su atsakovų atstovu advokatu, šis nurodė, jog procesiniai dokumentai bus pateikti iki darbo dienos pabaigos, tačiau iki pat 2026 m. balandžio 16 d. 14.45 val. jokie procesiniai dokumentai teismui nebuvo pateikti. Teismas atsižvelgė į tai, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2024 m. gruodžio 18 d., bylos procesas užsitęsė, posėdžiai buvo atidėti daug kartų, šalims buvo sudarytos realios ir pakankamos galimybės ginčą užbaigti taikiai, tačiau šalys per teismo nustatytą terminą nepateikė tinkamos, aiškios, tarpusavyje suderintos ir pagal pateiktą planą įgyvendinamos taikos sutarties. Teismas taip pat įvertino tai, kad byloje tarp šalių iš esmės nebeliko ginčo dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo ir šalys, tinkamai parengusios dokumentus ir suderinusios naudojimosi planą, turi galimybę tokį susitarimą patvirtinti ne teismo tvarka, o notarine tvarka. Teismas vertino, kad šiuo atveju procesas užsitęsė ne dėl objektyvių nuo šalių nepriklausančių priežasčių, o dėl to, kad šalys, siekdamos taikos sutarties patvirtinimo, pakartotinai teikė teismui netikslius, tarpusavyje nesuderintus dokumentus ir, teismui nustačius konkretų terminą jų trūkumams pašalinti bei įspėjus dėl procesinių pasekmių, šių trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo tvirtinti trūkumų turinčią taikos sutartį ar iš esmės nagrinėti procesinį dokumentą, neatitinkantį keliamų reikalavimų, o įvertinęs, kad tarp šalių nebėra ginčo dėl bylos esmės, ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai IES1 ir IES2 (apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą ieškinį, kuriam nebuvo nustatęs jokių trūkumų, o ne prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Procesinių trūkumų šalinimo institutas taikomas konkretiems procesiniams dokumentams, taigi, teismo konstatuoti taikos sutarties trūkumai nėra ieškinio trūkumai ir pagal CPK draudžiama, nekonstatavus ieškinio trukumų, ieškinį palikti nenagrinėtą dėl taikos sutarties trūkumų, juolab, kad prie taikos sutarties pridėtas planas yra kitoks nei prie ieškinio pridėtas planas. Mano, kad teismas, atsisakęs tvirtinti taikos sutartį, ex officio privalėjo skirti teismo posėdį ieškinio nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Pagal CPK 296 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu pareiškimas gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu ieškinį paliko nenagrinėtą dėl to, kad šalys teismo nustatytu terminu neištaisė teismo nurodytų šalių sudarytos taikos sutarties trūkumų. Tuo tarpu, civilinės bylos proceso duomenys patvirtina, kad ieškovų pareikštas ieškinys teismo rezoliucija buvo priimtas 2024 m. gruodžio 30 d., byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti ir neištaisyti kokie nors šio procesą inicijuojančio dokumento trūkumai. Taigi, šiuo požiūriu sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio trukumų nustatęs nebuvo, tačiau ieškinį ginčijama nutartimi paliko nenagrinėtą dėl neištaisytų taikos sutarties trūkumų.
Teismas, atsisakęs patvirtinti taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, turėjo skirti teismo posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės pagal ieškovų pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą baigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje yra šalių procesinė teisė (CPK 140 straipsnio 3 dalis), o ne pareiga. Dėl to šalims neištaisius teismo nurodytų taikos sutarties trūkumų, dėl kurių, teismo vertinimu, taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės, o ne ieškinį palikti nenagrinėtą.
Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nebeliko ginčo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų atsisakę savo reikalavimų (CPK 140 straipsnio 1 dalis) ar atsakovai juos pripažinę (CPK 140 straipsnio 2 dalis), o aplinkybė, kad šalys nepateikė patikslintos taikos sutarties teismo nustatytu terminu, netiesiogiai pagrindžia, kad šalių ginčas išliko ir šalys greičiausiai nerado jas abi tenkinančio ginčo sprendimo būdo. Tai, kad procesas byloje užsitęsė, kad šalių pateiktos taikos sutartys buvo su trūkumais, kad šalys teismo nurodytų trūkumų nustatytu terminu neištaisė ir pan., nekeičia teisinio vertinimo ir ieškinio palikimu nenagrinėto institutas negali būti taikoma kaip sankcija už proceso dalyvių pasyvumą.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio palikimo nenagrinėto institutą ir atsisakęs patvirtinti šalių taikos sutartį nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.