Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B. (nuotoliu per Zoom programėlę), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-05-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2026-05-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo G. B. (toliau - Pareiškėjas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 424 str. 3 d., ANK 415 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. ir ANK 38 str. G. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

2. Administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad G. B. 2026-05-09 13.44 val., vairavo transporto priemonę, negijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Transporto priemonė buvo be valstybinių numerių ženklų, nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

8. G. B. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, todėl teismas pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

8.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

9. Nustatyta, kad Institucija 2026-05-22 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo Pareiškėjui, vadovaujantis LR ANK 424 str. 3 d., ANK 415 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. ir ANK 38 str. G. B. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

9.1. Administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad G. B. 2026-05-09 13.44 val., vairavo transporto priemonę, negijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Transporto priemonė buvo be valstybinių numerių ženklų, nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

9.2. Teismo vertinimu, G. B., už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 str. 3 d., ANK 415 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., padarymą, kurios, vadovaujantis 38 str. subendrintos, padarymą administracinė nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei G. B. charakterizuojanti medžiaga.

9.3. Neatimti ar sutrumpinti G. B. skirtą teisės vairuoti atėmimą šioje byloje prašoma motyvuojant būtinumu atlikti darbines funkcijas, tenkinant šeimos ir buities poreikius reikalingumu.

9.4. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

10. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad G. B. vairavo transporto priemonę, negijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Transporto priemonė buvo be valstybinių numerių ženklų, nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, yra mažesnio pavojingumo, nei tais atvejais, kai, pavyzdžiui, asmenys vairuoja būdami neblaivūs arba niekada neįgiję teisės. G. B., atsižvelgiant į jo amžių, manytina, nėra pradedantysis transporto priemonių vairuotojas, byloje nėra duomenų apie šio asmens sukeltus eismo įvykius, juose nukentėjusius asmenis, todėl pagrindo išvadai, kad G. B. vairavimu kelia grėsmę kitų vairuotojų ar pėsčiųjų sveikatai ar gyvybei, nėra.

10.1. Nustatyta, kad G. B. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę (savaigę ne žemės ūkio mašiną), kuriai vairuoti būtina turėti SM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kai jam išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti tik AM, B ir BĮ kategorijų transporto priemones. Kartu su skundu pateiktas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis „Uosto vilkiko vairuotojo“ kursų baigimą, nesuteikia teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės viešajame eisme ir nepakeičia teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

10.2. Faktas, kad G. B. vairavo transporto priemonę, negijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, transporto priemonė buvo be valstybinių numerių ženklų, nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, negali būti vertinamas kaip pažeidėją labai neigiamais charakterizuojanti medžiaga, nes atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu buvo vairuojamas įmonės transportas, ne pažeidėjo asmeninis, todėl didelė dalis pažeidimo dalyko nepriklausė nuo pažeidėjo veiksmų. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. B. savo elgesį vertino ypač kritiškai, bendradarbiavo su pareigūnais, teikė atvirus paaiškinimus apie įvykį, nevengia savo atsakomybės ir pasekmių ir šios išvardintos aplinkybės rodo mažesnį, negu rūšinis, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir tai teismas laiko jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių nenustatyta. G. B. anksčiau jokių administracinių nusižengimų nebuvo padaręs, po šio nusižengimo naujų teisės pažeidimų nepadarė, tad tokį jo nusižengimą teismas vertina kaip atsitiktinį, vienkartinį, o ne sisteminį. G. B. yra teigiama ir socialiai orientuota asmenybė, nes yra atsakingas, darbštus, pareigingas, nepriekaištingos reputacijos, anksčiau įstatymų nepažeidinėjo. Administracinio nusižengimo padarymą lėmė aplinkybė, kad buvo darbdavio suklaidintas, kad gali vairuoti tokios rūšies įmonei priklausančios krovos transporto priemonę. Žala įvykio metu nepadaryta, įvykis nesukėlė sunkių pasekmių.

10.3. Teismas konstatuoja, kad tai nebuvo G. B. piktybinis pažeidimas, nes pažeidimo dieną, palieptas darbdavio, vairuodamas įmonės techniką, G. B. atliko darbines funkcijas. Šioje įmonėje pastarasis dirba apie 2 metus. Įmonės teritorijoje vairuoja įvairias įmonei priklausančias krovos transporto priemones. G. B. yra baigęs „Uosto vilkiko vairuotojo“ mokymus, todėl manė, kad to pakanka vairuoti šios rūšies transporto priemones. Sutiktina, kad teisė vairuoti transporto priemones G. B. yra reikalinga darbo funkcijos vykdyti, nes šiuo metu jis laikinai nedirba įmonėje vairuotoju. Po įvykio registravosi Užimtumo tarnyboje. Šiai dienai darbo neturi. Augina du mažamečius vaikus, vienam iš jų (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Žmona prižiūri vaikus, todėl nedirba. Praradus darbą krovos įmonėje, jis prarado pastovias pajamas. Šeima turi kreditorinių įsipareigojimų. Paskirtą piniginę baudą sumokėjo buvęs darbdavys. Nepraradus teisės vairuoti transporto priemones, G. B. galimai bus įdarbintas buvusioje darbovietėje. Be to, teisė vairuoti reikalinga šeimos poreikiams tenkinti. Teisės vairuoti netekimas apsunkina ne tik jo galimybes dirbti, bet ir gauti nuolatines pajamas. G. B. nėra teistas, anksčiau nebaustas administracine tvarka bei neturi jokių priklausomybių. Jis yra žmogus, kuris nuolat siekia tobulėti ir mokytis.

11. Teismo nuomone, visiškai neskirti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra jokio pagrindo. Tačiau, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad G. B. vairavo transporto priemonę, negijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, transporto priemonė buvo be valstybinių numerių ženklų, nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, padarė tokio pavojingumo kelių eismo saugumui administracinį nusižengimą, už kurį jam būtų tikslinga atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, nei už vairavimą išgėrus, trumpesniam terminui. Todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas G. B. taikyti už padarytą pažeidimą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki vieno (1) mėnesio. Teismo nuomone, 300 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vienam (1) mėnesiui paskyrimas G. B. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes.

12. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo skundą, sprendžia, kad G. B. skundas tenkintinas iš dalies, už nusižengimo padarymą taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Nutarimas keičiamas ir G. B. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 424 str. 3 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam (1) mėnesiui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismo vertinimu, tokios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

G. B. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-05-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį ir G. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 str. 3 d., ANK 415 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., vadovaujantis 38 straipsniu bausmes subendrinus, taikyti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 1 (vienam) mėnesiui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.