Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 7 d. Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sigitos Fomičiovos ir Inos Kirkutienės, ir Inos Kirkutienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi (darbo pagrindu), teisėtumo ir pagrįstumo.

pareiškėjas yra Turkmėnistano pilietis, gim. (duomenys neskelbtini);

pareiškėjas 2025 m. spalio 6 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Eron transport“. Šiuo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760505303, galiojantis nuo 2025 m. lapkričio 19 iki 2027 m. lapkričio 19 d. vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (darbo pagrindu));

UAB „Eron transport“, tarpininkavusi dėl LLG išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2026 m. kovo 31 d.;

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą LLG, nes nutraukta darbo sutartis su pareiškėju, patikrinus duomenis apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – SODROS IS), taip pat nustačius, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba;

pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atkurti LLG galiojimą ir grąžinti dokumentą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis UTPĮ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustato:

UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (UTPĮ 4 straispnio 3 dalis);

Migracijos departamentui, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį pakeisti bei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, jeigu nustatomi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai;

užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (UTPĮ 28 straipsnio 2 dalis);

UTPĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis;

leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

UPTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi;

pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>. Pabrėžtina, kad vien formalus UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui;

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų;

UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus <...>.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024, LVAT 2024 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2328-575/2024). Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. pvz., LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

Teismui nėra pagrindo abejoti, kad Migracijos departamentas, Sodroje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą ir nustatęs, kad UAB „Eron Transport“ darbo sutartį su užsieniečiu nutraukė 2025 m. kovo 31 d. ir kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas Sprendimo priėmimo nedirbo, turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl jo leidimo laikinai gyventi toliau Lietuvoje galiojimo. Minėtas aplinkybes patvirtina ir teismo iniciatyva patikrinti Sodros IS sistemos duomenys apie pareiškėją. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas neturėdamas teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija, nagrinėjamu atveju pagrįstai priėjo prie išvados, kad šie nustatyti duomenys patvirtina darbo sutarties su pareiškėju nutraukimą, kas ir sudarė pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra per ankstyvas, todėl neteisėtas, nes šiuo metu Darbo ginčų komisijoje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo skundą atsakovės atžvilgiu dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos (įskaitant prarastas pajamas) atlyginimo, o tai sąlygoja ir VAĮ principų pažeidimą, pareiškėjas negali net dalyvauti darbo ginče Lietuvoje, tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Viena vertus, minėti argumentai nėra paremti juos pagrindžiančiais įrodymais, todėl laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Teismo iniciatyva patikrinus Darbo ginčų komisijos viešai skelbiamą informaciją, duomenų apie nagrinėjamą ginčą nerasta, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, duomenų, kad yra iškelta ir šiuo metu nagrinėjama (išnagrinėta) atitinkama byla taip pat nėra. Kita vertus, ir pats pareiškėjas teismui nurodo, kad į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2026 m. balandžio 28 d., tuo tarpu ginčijamas Sprendimas priimtas 2026 m. balandžio 15 d., taigi, paminėtas faktas negali turėti įtakos ginčijamo Sprendimo pagrįstumui, kadangi Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo nurodomos aplinkybės nebuvo susiklosčiusios, o sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024). Teismo vertinimu, pareiškėjui nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodžius išskirtinių aplinkybių ir nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo UTPĮ nuostatas vertinti priešingai, nei nurodyta ginčijamame Sprendime.

Nors pareiškėjas skunde akcentuoja pažeistą Konstitucijos 29 straipsnį, Konvencijos 8 straipsnį, proporcingumo principą, formalų UTĮ normų taikymą be kompleksinio individualaus vertinimo, nurodo, kad faktinės aplinkybės dėl įrašo SIS netirtos, visuomenės saugumo grėsmės vertinimas neatliktas ir proporcingumo principas netaikytas, o tai prieštarauja LVAT praktikai. Tačiau teismas su tuo nesutinka.

Kaip minėta, vadovaujantis UPTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Byloje duomenų, kad pasikeitus aplinkybėms, dėl naujo leidimo išdavimo pagal UPTĮ 40 straipsnį pareiškėjas į Migracijos departamentą nesikreipė, be to, pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, o teismas turi vadovautis tais faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti ir pateikti iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regionų administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. U-15276-1244/2026 pagal pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2026 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 26S108673 „Dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Turkmėnistaną) per 7 dienas, nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2026 m. birželio 3 d. Pareiškėjo nurodoma LVAT praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir bylų nagrinėjimo dalykai: LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1061-789/2025, sprendžiant ginčo klausimą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad kita Šengeno valstybė yra įvedusi į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir teisėtumo; LVAT 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024, sprendžiant klausimą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo, konstatuota, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto (dėl pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje) bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (dėl nesudarytos darbo sutarties) pagrindais.

Kartu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl pažeisto Konstitucijos 29 straipsnio ir Konvencijos 8 straipsnio, taip pat pareiškėjui sukeliamų neigiamų pasekmių ir Sprendimo (ne)proporcingumo yra pripažintini deklaratyviais, nes atsakovui nustačius UTPĮ įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, kyla prievolė panaikinti atitinkamą leidimą. Byloje ginčijamu Sprendimu sukeliamos teisinės pasekmės kyla dėl to, kad ginčo atveju nebuvo laikomasi prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi prisiimtų įsipareigojimų ir leidimo išdavimo pagrindų. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodė kitų pareiškėjo teisių apsaugos požiūriu reikšmingų aplinkybių, kurias atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo vertinti remdamasis proporcingumo principu, taigi pareiškėjas konkrečiai nepagrindė, kokius teisėtus pareiškėjo interesus ar kitus teisinius gėrius atsakovas priimtu Sprendimu neproporcingai pažeidė.

Atmetus pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti Leidimo laikinai gyventi galiojimą ir grąžinti dokumentą. Be to, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-121-822/2019). Teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracine procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (LVAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575- 155/2008). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009; LVAT 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012).

Netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (žyminis mokestis) (ABTĮ 40 straipsnis ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo PRS1 skundą atmesti. Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.