Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2026 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus nutarimo Nr. 30-ANR_N-5266-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2026 m. kovo 29 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-79546-2026 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad APA1 2026 m. kovo 22 d. 08.21 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo APA1 pasiūlyta iki 2026 m. balandžio 28 d. sumokėti 15 Eur baudą nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5266-2026, kuriuo nenustačius administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, APA1 pripažintas kaltu pažeidus KET 150 punktą ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje – 2026 m. kovo 22 d. 08.21 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Nutarime nurodoma, jog KET nėra nurodyta, kad asmenims su negalia yra leidžiama statyti transporto priemones ant šaligatvio. Taigi, APA1 buvo pripažintas kaltu padarius KET 150.5 punkte nurodytą pažeidimą ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda. Institucijos nutarimas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo APA1 skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2026 m. kovo 22 d. 08.21 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šiais veiksmais APA1 pažeidė KET 150.5 punktą ir buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

KET 150.5 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

APA1 pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl to, jog APA1 pastatė ir paliko stovėti jam priklausančią transporto priemonę – nėra.

Pareiškėjas pripažįsta pažeidęs KET 150.5 punktą, tačiau nurodė tai padaręs nepiktavališkai, dėl savo fizinės negalios, kadangi jis visiškai nevaldo kojų ir jam reikalinga platesnė erdvė saugiai išlipti iš automobilio. Be to, jis automobilį pastatė taip, kad jis nekliudytų kitiems eismo dalyviams. KET 150.5 punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant šaligatvio, o šio KET punkto nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini), yra pastatyti kelio ženklai, leidžiantys transporto priemonėms stovėti ant šaligatvio. Be to, KET 183 punkte nustatyta, kad vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Taip pat KET 184 punkte įtvirtinta, jog vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama nepaisyti kelio ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, jei jis neriboja stovėjimo laiko elektromobilių įkrovimo vietoje, ir kelio ženklo „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų; sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis. Tačiau KET nėra numatytas leidimas vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, nepaisyti KET 150.5 punkte numatyto reikalavimo nestatyti transporto priemones ant vejos, šaligatvio (išskyrus išimtis), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose vietose. Taigi, vien tai, jog asmuo turi neįgaliojo pažymėjimą, ir dėl neįgalumo negali saugiai išlipti iš pastatytos transporto priemonės, o pastatytas automobilis nekliudė kitiems eismo dalyviams, nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad APA1, 2026 m. kovo 22 d. 08.21 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, šiais veiksmais padarydamas jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, APA1 paskirta bauda, lygi ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos minimaliam dydžiui. Skiriant nuobaudą nenustatyta administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Pareiškėjas APA1 anksčiau baustas administracine tvarka, visos paskirtos baudos sumokėtos. Nagrinėjamu atveju APA1 pripažįsta pažeidęs KET 150.5 punktą, neginčijo faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pažeidimas padarytas asmeniui veikiant nepiktybiškai, dėl negalėjimo valdyti kojų, kadangi jam reikalinga plati erdvė, norint saugiai išlipti iš transporto priemonės ir į ją įlipti. Pareiškėjas pateikė neįgaliojo pažymėjimą, iš kurio matyti, jog jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad teisme jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo. Paskirta 30 Eur dydžio bauda yra neproporcinga APA1 padarytam administraciniam nusižengimui, jo asmenybei. Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, APA1 asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti APA1, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Institucijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-5266-2026 keistinas, paskirta nuobauda keistina į švelnesnę – įspėjimą. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo APA1 skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5266-2026. Pripažinti APA1 atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad APA1 prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. APA1 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti nuobaudą – įspėjimą. Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.