Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Mildai Gricienei, dalyvaujant ieškovui V. R. ir jo atstovui advokatui A. J., atsakovei I. R. bei jos atstovui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovei I. R. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vardu.

2025 m. lapkričio 6 d. teisme gautas ieškovo V. R. ieškinys, kurį jis 2026 m. vasario 6 d. patikslino, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 895,31 Eur namo priežiūros ir tvarkymo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sprendimas dėl jų santuokos nutraukimo priimtas 2025 m. birželio 5 d. Buvę sutuoktiniai dar prieš santuoką 2005 m. liepos 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį yra įgijo gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), garažą, šiltnamį ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Gyvenamajame name yra vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. 2025 m. birželio 5 d. teismo sprendimo 2.1 punkte nurodyta, kad pareiškėjai kilnojamąjį turtą yra pasidalinę iki šios sutarties pasirašymo dienos, o nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įgijo iki santuokos sudarymo, todėl jis nedalijamas; pareiškėjai jokių pretenzijų vienas kitam dėl jo padalijimo neturi ir ateityje neturės. Ieškovas nurodo, kad 2025 m. ryšium su I. R. inicijuotomis skyrybomis, jis turėjo rimtų sveikatos problemų: dėl nervinės įtampos, su kuria nepavyko susitvarkyti, sutuoktinei grįžus iš užsienio, 2025 m. kovo 23 d. jis pats išsikvietė GMP ir buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę. 2025 m. balandžio 20 d. grįžęs namo pamatė, kad sutuoktinė iš namų, atjungusi stebėjimo kameras, išsivežė visus savo asmeninius daiktus ir didelę dalį bendro kilnojamojo turto, todėl jis vieną namo kambarį (miegamąjį) užrakino. Ieškovo sveikatai vėl pablogėjus, antrą kartą į minėtą ligoninę V. R. išvežtas 2025 m. gegužės 21 d. ir buvo gydomas iki 2025 m. birželio 29 d. Su šeima kartu gyveno ieškovo įvaikintas atsakovės sūnus N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. liepos viduryje išsinuomojo butą ir išsikėlė gyventi atskirai. Visus raktus nuo patalpų, išskyrus miegamąjį kambarį, atsakovė turėjo ir turi, be to, name gyveno ir jos sūnus N., todėl naudotis ir disponuoti savo (ir ieškovo) nuosavybe galėjo be apribojimų. I. R. savo nekilnojamojo turto dalį paliko ir juo visiškai nesirūpina, su ieškovu nebendrauja. Iki atsiliepimo pateikimo ieškovas nežinojo net jos gyvenamosios vietos. Ieškovas savo darbu ir lėšomis yra priverstas tvarkyti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį ir patalpas, o tai reikalauja daug fizinių ir materialinių sąnaudų. Kadangi atsakovė jai priklausančią turto dalį paliko be priežiūros, o ieškovas tiek dėl darbo pobūdžio, tiek dėl sveikatos ne visada gali būti ir būna savo gyvenamojoje vietoje, todėl, siekdamas užtikrinti galimus savo ir atsakovės praradimus, jis buvo priverstas turtą apdrausti: pagal 2025-06-23 draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), išduotą liudijimą/polisą Nr. (duomenys neskelbtini), turtas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas laikotarpiui nuo 2025-07-11 iki 2026-07-10, visa turto draudimo kaina metams yra 374,22 Eur. Šią sumą ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų: pirma įmoka 2025-06-30 – 101,94 Eur, antra - 2025-10-15 - 181,52 Eur ir 90,76 Eur, viso - pusė šios sumos (atsakovės dalis) yra 187,11 Eur. Gyv. name įrengtas vietinis centrinis šildymas. Namas šildomas kietu kuru. Kieto kuro katilas, kuriuo apšildomos patalpos, buvo visiškai susidėvėjęs, todėl V. R., ruošdamasis 2025 - 2026 m. šildymo sezonui ir jo metu: 2025-02-19 iš UAB ,,N.“ pirko Granulių degiklį DG-1 (kieto kuro katilą), už kurį sumokėjo 1600 Eur. Tuo pačiu ieškovas pirko kurą iš UAB „T.G.“ - įsigijo 10 pakuočių granulių už 1 500 Eur; 2026-01-08, UAB „M.“ - medienos pjuvenų granulių, sertifikuotų, 70 vienetų – 341,90 Eur; ir 2026-01-22, UAB ,,T.“ – Granulių 6MM 15 kg, 70 vienetų, 374,50 Eur, viso - 716,40 Eur. Ieškovo teigimu gyvenamajame name vamzdynai buvo susidėvėję, todėl teko keisti nuotekų vamzdynus. Už santechnikos darbus MB „S.“ V. R. sumokėjo 1 600 Eur. Pakeitus vamzdynus (sutvarkius nuotekų išleidimą), atstatyta nuotekų išleidimo sistema ir funkcija, tuo pačiu padidėjo abiejų šalių turto vertė. Taigi ieškovas, siekdamas apsaugoti, išlaikyti ir sutvarkyti bendrosios dalinės nuosavybės turtą, pagal pateikiamus dokumentus iš viso turėjo (ir sumokėjo) 5790,62 Eur. Bendrasavininkio (atsakovės dalis) yra - 2895,31 Eur. Atsakovė savo turto dalimi visiškai nesirūpina, laikydama, kad tai tik jos buvusio sutuoktinio prievolė. Žinia, kad paliktas ir neprižiūrimas nekilnojamasis turtas nyksta, jo būklė blogėja, o vertė pastebimai mažėja. Ieškovas minėtais veiksmais išsaugojo ir net padidino ir atsakovės turto dalies vertę.

Liudytojas N. R. parodė, kad šiuo metu tėvų name nebegyvena. Išsikraustė iš namų praeitą vasarą, 2025 m. liepos mėn. gale, nes norėjo gyventi savarankiškai. Nepasakytų, kad degiklis buvo privalomas, kadangi tai yra kaip pagalbinis įrankis. Dėl vamzdžių gali pasakyti tik, kad kol mama dar gyveno, buvo kažkas atvažiavęs ir kažką darė. Pats tiesiogiai prie mokesčių neprisidėjo, kažkiek mamai duodavo pinigų. Nežino, kiek tonų pirkdavo kuro. Suprato, kad tėvas pirkdavo, nes pats atsiveždavo. Supranta, kad ir mama kažkiek prisidėdavo. Pagrinde kūrendavo kiekvieną dieną pats liudytojas, ne tėvas. Tikslios datos nepamena, bet mama išsikraustė praeitų metų pavasarį dar iki skyrybų. Kai gyveno, turėjo savo kambarį antrame aukšte. Brolis namuose lankosi nedažnai. Mano, kad mamos baimė yra pagrįsta, yra įtampa, stresas. Mano, kad fiziškai mama gali naudotis savo dalimi. Buvo momentas, kai buvo užrakinti keli kambariai keletą mėnesių – 2025 m. pavasarį, kol tėvas gulėjo ligoninėje. Buvo užrakinti pirmame aukšte svetainė ir antrame aukšte miegamasis. Grįžęs iš ligoninės, tėvas kambarius atrakino. Kai mama dar gyveno, tie kambariai nebuvo užrakinti.

Liudytojas M. R. parodė, kad yra ieškovo sūnus. Name gyveno gal 2008-2009 metais. Kai tėvas gyveno su ieškove, abu puoselėjo ir prižiūrėjo turtą. Kai jis dar gyveno name, pečius buvo senas, kažkas jam buvo ne taip, pakūrenus pečių, rūbai likdavo juodi. Reikėjo keisti vamzdyną, nes jis buvo senas, nuo namo pastatymo nebuvo keistas. Vamzdynas buvo keistas praeitais metais gegužės 20 d. (2026-05-13 posėdžio garso įrašo 11 min. 02 sek.). Kai keitė vamzdyną, tėvas buvo, bet paskui išvažiavo į ligoninę. Visus namo pagerinimo darbai (pečius, vamzdynai, šiltinimas) būdavo iš tėčio pinigų. Atsakovė labai džiaugėsi nauju pečiu, nes nereikėdavo eiti dažnai kūrenti ir po to praustis. Už vamzdynų darbus buvo atsiskaityta grynais, dar pats padavė pinigus. Tada tėvas neturėjo visų pinigų, paskui jis buvo reabilitacijoj, tada sutarė su įmonės vadovu, kad paduos pinigus kitą dieną. 2025-05-22 tėvas padavė pinigus, kad atsiskaitytų už darbus. Ryte atidavė pinigus, gavo sąskaitą, ir kai vežė tėvui daiktus į ligoninę, tada tėvas pasirašė sąskaitą. Matė senus vamzdžius ištrauktus, pamestus kieme, kaip juos išnešė iš rūsio nematė. Jie buvo užakę, trūkę. Nežino, kada ir už kiek buvo pirktas naujas pečius. Keistai skamba, kad tiek metų pragyvenus santuokoje, dabar atsakovė bijo jo tėvo. Jų santykiai buvo normalūs, smurto nebuvo. Klausimus dėl remontų spręsdavo bendrai. Niekas atsakovės neišvarė, ji pati išėjo tuo tarpu, kai tėvas gulėjo ligoninėje. Teigia, kad durų niekas nebuvo užrakinęs, tėvas buvo užrakinęs tik savo kambarį. Spynų niekas nekeitė. Atvažiuodavo pas tėvą dažniau nei teigė brolis, bet jo nebūdavo arba jis būdavo savo kambaryje, todėl nesusitikdavo. Atsakovės per paskutinius praeitų metų mėnesius taip pat nematydavo. Spyna buvo pakeista tik pas tėvą kambaryje, kitur nebuvo keista. Žino šitą faktą ir N. R..

Liudytojas M. B. parodė, kad R. pažįsta, nėra giminaičiai. Praėjusiais metais atliko kanalizacijos darbus ginčo name. Buvo keista santechnika rūsyje. Buvo tiesiog nutarta keisti vamzdyną. Kiek pamena vamzdžiai buvo seni. Darbus atliko savo medžiagomis. Seni vamzdžiai greičiausiai buvo padėti teritorijoje. Nepamena, ar jie buvo palikti, ar išvežti. Atrodo, kad darbai buvo atlikti per dieną. Pinigų už darbus V. R. tiesiogiai nepadavė, greičiausiai padavė sūnus. Pinigus gavo grynais. Sūnus padavė pinigus, o jis padavė sąskaitas. Turėjo pasirašyti V., nes kvitas buvo išrašytas. Paskui dokumentus gavo pasirašytus ieškovo. Vamzdynus keitė darbuotojai, ne pats. Nepamena, ar į objektą buvo nuvykęs pats, ar darbuotojai. Medžiagos gali sudaryti 50-60 proc. kainos. Dėl darbų atlikimo kreipėsi ieškovas. Už darbus atsiskaityta kitą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 17 ir 178 straipsnius šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 895,31 Eur namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo išlaidų. Šią sumą sudaro: 1) 187,11 Eur – ½ dalis bendraturčių namo draudimo metams (laikotarpiui nuo 2025-07-11 iki 2026-07-10); 2) 800 Eur ½ dalis už kieto kuro Granulių degiklį DG-1, kuriuo apšildomos bendraturčių patalpos; 3) 1108,20 Eur ½ dalis už ieškovo pirktą kurą bendraturčių namo šildymui 2025 - 2026 m. šildymo sezonui; 4) 800 Eur ½ dalis už bendraturčių gyv. namui keistą nuotekų vamzdyną. Ieškovo teigimu nešildyti ir nedrausti namo jis negalėjo, o pirkti naują kieto kuro degiklį ir keisti vamzdynus įvertinus jų nusidėvėjimą buvo būtina, o įgijus šiuos daiktus ir atlikus remontus padidėjo abiejų šalių turto vertė.

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, teigdama, kad jis jokių darbų ir pirkinių, taip pat turto draudimo sąlygų su ja nederino, dėl ieškovo kaltės ji daugiau kaip metus nesinaudoja, nes nuo 2025 m. balandžio pradžios ji dėl ieškovo naudoto smurto buvo priversta išsikraustyti, po ko jis patekimą į dalį turto apribojo patekimą, užrakindamas atitinkamus kambarius. Atsakovė taip pat ginčija būtinybę pirkti kieto kuro katilo degiklį, keisti namo rūsyje esantį vamzdyną, taip pat būtinybę pirkti tokius kiekius kuro 2025 - 2026 m. šildymo sezonui. Savo nesutikimą grindžia savo paaiškinimais, liudytojo jos ir ieškovo sūnaus N. R. parodymais.

CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Atsakovė nesutinka apmokėti ieškovo nurodytų išlaidų ½ dalį. Teigia, kad sutikimo niekam nėra davusi, apie jokias būsimas išlaidas ieškovas jos neinformavo. Ieškovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kad yra iš anksto informavęs ją apie ketinimą drausti namą, pirkti ieškinyje nurodytą granulių degiklį, kurą žiemai, taip pat kad ketina keisti bendraturčių namo kanalizacijos vamzdyną ir kad viskam gavo jos pritarimą. Tokių atsakovės teiginių nepaneigė ieškovas ir liudytojų parodymais. Todėl dėl visų šių išlaidų būtinumo ir dydžio pagrįstumo teismas pasisakys atskirai.

Pirmiausia dėl namo šildymo. Atsakovė neneigia, kad bendraturčių namą šildyti buvo būtina, taip pat neneigia, kad ši žiema Lietuvoje buvo itin šalta ir šildymo sezonui reikėjo sunaudoti daugiau kuro. Tą patvirtina ir ieškovas teikdamas paaiškinimus ir liudytojai N. R. ir M. R. Tiek ginčo šalių paaiškinimai tiek liudytojų parodymai dėl būtinybės atnaujinti kieto kuro katilą ir ar neįsigijus naujo granulių degiklio katilas galėjo veikti toliau tinkamai yra prieštaringi – ieškovas ir jo kviestas liudytojas sūnus M. R., - kad būtinai reikėjo, atsakovė ir jos prašymu apklaustas liudytojas dar vienas ginčo šalių sūnus N. R., - kad toks pirkinys nebuvo būtinas. Atsakovė savo teiginių, kad ne taip seniai buvo pirktas kitas katilas, niekuo nepagrindė. Pažymėtina, kad namo šildymas kietu kuru nėra susijęs vien tik su tam tikru patogumu, tačiau toks įrenginys turi būti saugus naudoti, kadangi bet koks gedimas ar netinkamas tokio įrenginio naudojimas gali būti susijęs su saugumo neužtikrinimu ir didele gaisro ar kitos nelaimės tikimybe. Todėl teismas, įvertinęs tiek ieškovo paaiškinimus dėl būtinybės įsigyti naują kieto kuro granulių degiklį, tiek atsakovei neįrodžius, kad ankstesnis įrenginys veikė tinkamai ir saugiai, pripažįsta, kad ieškovo išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos. O įvertinant sumą, už kurią įgytas naujas degiklis, šios išlaidos buvo ir protingos.

Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad jis ruošdamasis 2025 - 2026 m. šildymo sezonui 2025-02-19 iš UAB ,,N.“ pirko Granulių degiklį DG-1 (arba kieto kuro katilą), už kurį sumokėjo 1 600 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas pateikia rašytinius įrodymus, kad už pirktą kurą bendraturčių namo šildymui 2025 - 2026 m. šildymo sezonui jis sumokėjo viso 2216,40 Eur: pagal 2025-09-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas iš UAB „T.G.“ įsigijo 10 pakuočių granulių už 1 500 Eur, 2026-01-08 iš UAB „M.“ ieškovo pirktos medienos pjuvenų granulės, sertifikuotos, 70 vienetų už 341,90 Eur (PVM S/F Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2026-01-22 ieškovo pirktos iš UAB ,,T.“ - Granulių 6MM 15 kg, 70 vienetų, 374,50 Eur, (PVM S/F TAK Nr. (duomenys neskelbtini)), viso - 716,40 Eur. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai daug įsigijo kuro namo šildymui, kad kuro turėjo būti likę iš anksčiau, kad faktiškai tiek 2025-2026 m. šildymo sezonui ieškovas nesunaudojo, tačiau jokių savo teiginius apie mažesnius kuro sunaudojimo kiekius teismui nepateikė. Be to atsakovė neteigė, kad ieškovas kurą pirko už neprotingai didelę kainą ir kad buvo galima jo įsigyti kitokio, iš kitų tiekėjų, kitomis kainomis. Todėl įvertinant tai ir atsižvelgiant į tai, kad ši žiema Lietuvoje buvo gerokai šaltesnė nei įprastai teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai įsigijo bendraturčių namui nurodytą kiekį kuro už protingas kainas, o namą šildyti buvo būtina.

Įvertinęs nurodytą teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė savo reikalavimus atsakovei dėl 800 Eur už kieto kuro katilo degiklio įsigijimą ir 1108,20 Eur už ieškovo pirktą kurą bendraturčių namo šildymui 2025 - 2026 m. šildymo sezonui (1/2 dalis išlaidų), todėl šios išlaidos iš jos priteistinos ieškovui.

Dėl namo draudimo išlaidų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 187,11 Eur, t.y. ½ dalį bendraturčių namo draudimo metams (laikotarpiui nuo 2025-07-11 iki 2026-07-10), visa turto draudimo kaina metams yra 374,22 Eur (šią sumą ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų: pirma įmoka 2025-06-30 – 101,94 Eur, antra - 2025-10-15 - 181,52 Eur ir 90,76 Eur). Ieškovo teigimu jo neretai nebūna namie dėl pablogėjusios sveikatos būklės, be to namą nori drausti nuo įvairių gamtos stichijų. Atsakovė nesutinka šių išlaidų mokėti nurodydama, kad ieškovas nei pranešė jai apie namo draudimą nei derino pasirenkant draudimo bendrovę. Įvertinant ieškovo argumentus, atsakovei nepateikus įrodymų, kad namas galėjo būti apdraustas palankesnėmis sąlygomis, pačiai atsakovei kartu negyvenant bendrame name, teismas sprendžia, kad ieškovo išlaidos namo draudimui yra pagrįstos ir būtinos, todėl ieškovui taip pat priteistina iš atsakovės pusė tokių išlaidų.

Dėl ieškovo be kito bendraturčio sutikimo jų namui turėtų išlaidų – vamzdynų remontui teismui kyla abejonių. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 800 Eur ½ dalis už bendraturčių gyv. namui keistą nuotekų vamzdyną (už santechnikos darbus pagal 2025-05-22 sąskaitą faktūrą serija MBS, Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) MB „D.“ V.R. sumokėjo 1600 Eur). Teigia, kad vamzdyną buvo būtina keisti. Savo teiginius įrodinėja liudytojo – M. B. parodymais, kuris nurodo, kad jo bendrija atlikinėjo darbus, kada, kur ir kokios apimties tiksliai paaiškinti negalėjo. Tokių darbų nematė nei atsakovė nei liudyti į teismą atvykę abu ginčo šalių (buvusių sutuoktinių) sūnūs. Taip pat ir apmokėjimo už šiuos darbus aplinkybės yra pakankamai prieštaringos – darbų atlikimo metu ieškovas buvo hospitalizuotas, pinigus ir sąskaitą teigia pasirašęs per sūnų M. R., kuris nurodė, kad nematė kaip darbai buvo atliekami. Lieka neaišku kada ir kieno priežiūroje darbai atlikti. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad vamzdyno būklė buvo itin bloga ir buvo būtinas jo keitimas. Be to sutinkamai su formuojama teismų praktika ypač atsakovei nesinaudojant namu ir nuotekų sistema tokių išlaidų negalima priskirti prie būtinų namui išlaikyti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Nors atitinkamai namas ir pagerintas ir didėja jo vertė, tačiau be kito bendraturčio pritarimo. Šiuo metu namu naudojasi tik ieškovas. Netikėti atsakovės teiginiais, kad kartu negali gyventi dėl konfliktinių santykių su juo, dėl jo nenuspėjamumo nėra pagrindo įvertinant jų skyrybų faktą ir tai, nuo kokių ligų (susijusių su ieškovo psichine būkle) ieškovas pastaruoju metu ne kartą gydėsi. Todėl viską įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl 800 Eur iš atsakovės už keistą nuotekų vamzdyną priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (72,37 proc.), jam iš atsakovės priteistina 57,97 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 325,67 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme trukmę teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, viso ieškovei iš atsakovo priteistina 383,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovei proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai (27,63 proc.) priteistina iš ieškovo 234,86 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokatės ruoštų procesinių dokumentų kiekį ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nėra pagrindo jų mažinti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovės I. R. 2095,31 Eur skolos bei 383,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei I. R. iš ieškovo V. R. 234,86 Eur atstovavimo išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.