Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjai UAB „Novo projektai“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) Regionų administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2024-03-25 sprendimą Nr. S – 2024/44 (7-2023/65) (toliau – Komisijos sprendimas).

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2023 m. sausio 9 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM190059S (toliau – Ataskaita) nustatyta, kad Deklaracijoje deklaruotoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, nes JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas, todėl nusprendė pareiškėjos Deklaracijoje deklaruotoms prekėms taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius.

Muitinė įregistravo pareiškėjos mokestinę prievolę: 4 143 Eur muito, 870 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), skyrė 501 Eur baudą ir apskaičiavo 101 Eur muito delspinigių. Nesutikdama su minėtu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Departamentui, kuris 2023-03-13 sprendimu Nr. 1AE-132 (toliau – Departamento sprendimas) patvirtino Muitinės sprendimą. Nesutikdama su Departamento sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu panaikino Departamento sprendimą.

Dėl dėvėjimo sąvokos. Vadovaujasi Susitarimo 39 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ 37 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais yra nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros. Reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, nustatyti Susitarimo 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytinos 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kurias įvykdžius produktas laikomas Šalies kilmės statusą turinčiu produktu. Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo), negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalis).

Gamyba Susitarimo taikymo kontekste apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h punktas). Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai.

Mano, kad prekių kilmės nustatymo tikslu svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba (ne produkto naudojimas pagal paskirtį), kuri neapsiriboja Susitarimo 43 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Pagamintas produktas, klasifikuojamas Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turi atitikti Susitarimo 3 priede tam produktui taikomą minėtą kilmės taisyklę, t. y. – produktas turi būti pagamintas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai, negu produktas, bei turi atitikti kitus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus, kaip tai numatyta Susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje.

Nesutinka su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše nesant nurodyto termino „dėvėjimas“ šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba ir tuo pagrindu turėtų įgyti Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusą. Pažymi, kad Susitarimo 43 straipsnis – „Nepakankama gamyba“ aprašo gamybos operacijas, o šiuo atveju dėvėjimas nėra gamybos operacija, todėl ir šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali.

Paaiškina, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad gamyba sf. (1) Š, DŽ gaminimas (reikalingų vertybių); kas pagaminama, produkcija (http://www.lkz.lt/?zodis=gamyba&id=11011230000). Lietuvos Respublikos Terminų banko apibrėžtyje nurodoma, kad aprangõs gamýba tai „Aprangos reikmenų gaminimo procesas didelėse ir mažose pramonės įmonėse, individualiose dirbtuvėse rankomis, mechaniškai ar automatizuotai“ (http://terminai.vlkk.lt/paieska? search=aprangos+gamyba&limit=15). Todėl mano, kad dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba.

Pažymi, kad gamybai reikia bent minimalių specialių įrankių, įgūdžių ir gamybai skirtų patalpų, o už gamybos darbus turi būti mokamas atlygis, sumokami mokesčiai. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nekeičia produkto tiesioginių savybių, tačiau sumažina jo vertę. Mano, kad laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narys ir muitų teisėje prekės naudojimo pagal paskirti nelaiko prekių gamyba. Pavyzdžiui Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-tas senatas 2009-06-23 byloje Nr. VII 33/08 laiko, kad drabužių dėvėjimas, skalbimas ir lyginimas, kuris apskritai nebūtinai turi būti vykdomas Bendrijoje, nėra nei apdorojimas, nei perdirbimas. Apdirbimas – tai poveikis prekei, sukeliantis jos kokybinį pokytį gamybos proceso metu, kurio metu prekė išlieka, o perdirbimo metu pradinės medžiagos yra tokia apimtimi pertvarkomos arba svarbios savybės pakeičiamos taip, kad dažniausiai atsiranda nauja prekė.

Pažymi, kad Susitarimo tikslas yra sąžininga prekyba susitarančių šalių kilmės prekėmis. Nurodo, kad šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reglamentavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes ginčo prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje, kadangi nėra duomenų, kur jos buvo dėvimos. Todėl daro išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui nesuteikia kilmės statuso (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punkto nuostatos) ir nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

Dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos taikymo. Vadovaujasi Susitarimo 61 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad patikrinimai gali būti atliekami prašant, kad 54 straipsnyje nurodytą prašymą pateikęs importuotojas pateiktų informaciją, kai pateikiama importo deklaracija, prieš išleidžiant produktus arba po produktų išleidimo. Vadovaujasi Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punktu ir teigia, kad Komisija vadovavosi JK pajamų ir muitų tarnybos 2022-05-25 rašte Nr. CFSS-2029578 ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023-07-25 atsakymu Nr. CFS-2166792 Muitinės departamentui, kurie skirti ne Lietuvos muitinei į pateiktą užklausą, o su ginču nesusijusiam asmeniui, ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023-05-15 raštu eksportuotojui (EORI: GB781786186000; CFS-2166792)), kuris yra šios tarnybos nuomonė, ir visiškai neatsižvelgė į administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinių reglamentuojančias Susitarimo nuostatas bei nuostatas, kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė.

Vadovaujasi Susitarimo 62 straipsnio 4, 5 dalimis, 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa ir nurodo, kad pastarojoje įtvirtintos dvi sąlygos (patvirtinti ir pagrįsti) lengvatiniam muitų tarifui gauti), tačiau nagrinėjamu atveju JK pajamų ir muitinės tarnyba tik patvirtino savo nuomonę, kad ginčo prekės atitinka lengvatinį muitų tarifą, tačiau nepateikė šį teiginį dokumentų pagrindžiančių, todėl Departamentas 2022-02-15 raštu Nr. (15.7/22) 3B-1059 (pateikė pakartotinį kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą pažymėdamas, kad pateiktas atsakymas yra tik dalinis ir jame nėra informacijos apie tai, kaip buvo atliktas produkto patikrinimas pagal 62 straipsnio e punktą.

Mano, kad Komisija neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą, įvertinusi kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą neatsižvelgiant į Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje nustatytą kilmės taisyklę CTH, neteisingai interpretavo Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a-f punktuose nurodytą informaciją ir tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį muitų tarifą importuojamoms prekėms, eksportuojančios šalies muitinė atsakydama turi įvykdyti dvi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodytas sąlygas (patvirtinti ir pagrįsti).

Paaiškina, kad ginčas iš esmės kilo dėl skirtingo JK pajamų ir muitinės tarnybos bei Europos Sąjungos valstybės narės muitinės – Muitinės ir Departamento – Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Nurodo, kad, pagal Departamento aiškinimą, Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė „CTH“, t. y. gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija). Pažymi, kad Departamentas „gamybos“ sąvoką aiškina kaip visų rūšių apdorojimą ar perdirbimą, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 str. h) p.), todėl pareiškėjos importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžimo, nes apsiriboja operacijomis, kurios produktui nesuteikia kilmės statuso (Susitarimo 43 str. 1 dalies j) p.), todėl neatitinka 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikomos kilmės taisyklės.

Pagal JK pajamų ir muitinės tarnybos minėtų Susitarimo nuostatų dėl prekių kilmės aiškinimą dėvėtiems drabužiams turi būti taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, nes visi „nauji“ drabužiai klasifikuojami Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnyje, dėvėti drabužiai ir avalynė - klasifikuojami 6309 pozicijoje, kas reiškia pakeistą tarifinę poziciją ir tai atitinka „CTH“ kilmės taisyklę, kuri ir reikalauja pozicijos pasikeitimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad dėvėjimas iš esmės yra vienintelė operacija, dėl kurios pakeičiama tarifinė pozicija iš Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnių į 6309 poziciją. Jeigu dėvėjimo nebūtų galima laikyti pakankama operacija, suteikiančia produktui lengvatinį kilmės statusą, kilmės taisyklė „CTH“ dėvėtiems drabužiams apskritai negalėtų būti pritaikoma net teoriškai ir dėl to būtų niekinė.

Pareiškėjos manymu, Susitarimą pasirašiusių šalių tikslas yra Susitarimo nuostatų praktinis pritaikomumas, todėl „CTH“ kilmės taisyklė turėtų būti taikoma ir 6309 pozicijai. Jeigu drabužiai buvo dėvimi ir surinkti šalyje bei teisingai klasifikuojami kaip dėvėti (6309 pozicija), šioms prekėms turėtų būti suteikiamas šalies kilmės statusas. Nurodo, kad tokia JK pajamų ir muitinės tarnybos pozicija atsispindi JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022-05-25 rašte byloje Nr. CFSS-2029578, kuriame taip pat buvo konstatuota, jog Mokesčių ir muitų tarnyba (HMRC) patvirtina, kad „drabužių dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, nes jis nėra nurodytas Susitarimo 43 straipsnyje, vadinasi, tai nėra nepakankama gamyba“. Dėvėjimas nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinis dalykas, kuris keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas operacijų, kurios laikomos nepakankamomis ir nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, tačiau produkto „dėvėjimas“ nėra įtrauktas į šį sąrašą, o tai reiškia, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, tai visiškai atitinka gamybos apibrėžimo nuostatas ir negali būti laikoma „nepakankama gamyba“.

Paaiškina, kad Departamento prašyme minimas Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punktas numato, kad „nepakankama gamyba“ laikomos tokios operacijos kaip: sijojimas, atrankinės patikros, rūšiavimas, klasifikavimas, kategorizavimas, derinimas, įskaitant rinkinių sudarymą, tačiau produkto „dėvėjimasis“ į minėtų operacijų sąrašą neįtrauktas, todėl akivaizdu, kad dėvėjimasis turi būti laikomas gamyba ir tokia operacija produktui suteikia kilmės statusą, nes yra įvykdoma 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė. Jeigu dėvėjimas ir drabužių surinkimas buvo vykdomas JK, produktui kilmės statusas turi būti suteiktas. Būtent tokios pozicijos ir Susitarimo nuostatų aiškinimo laikosi ir JK pajamų ir muitinės tarnyba.

Mano, kad Departamento išvada, jog pareiškėjos importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžimo nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštaraujanti Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teigi, kad pagal Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies c) punktą Susitarimu įsteigiamas Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams (toliau – Specialusis komitetas), kuris sprendžia prekių kilmės taisyklių, muitinės ir prekybos lengvinimo klausimus. Mano, jog tai reiškia, kad šio komiteto kompetencijai priklauso spręsti visus klausimus, susijusius su prekių kilmės taisyklių taikymu. Specialiojo komiteto 2022-10-17 pasitarimo protokolu Nr. 2 konstatuota, jog abi šalys (Europos Sąjunga ir JK) sutinka, kad yra neišspręsti klausimai dėl esminių dėvėtų ar naudotų drabužių kilmės nustatymo taisyklių. Šalys įsipareigojo tęsti šias diskusijas ir išsiaiškinti situaciją. Tuo tarpu JK paprašė pratęsti valstybės narės muitinės pranešto lengvatų atsisakymo terminą tokiais atvejais, kol bus išspręstas klausimas.

Daro išvadą, kad Specialiajame komitete 2022-10-17 buvo nuspręsta tęsti diskusijas dėl dėvėtų drabužių kilmės nustatymo taisyklių taikymo ir, kol nėra priimtas sprendimas dėl kilmės taisyklių taikymo, tol negali būti atsisakyta taikyti tarifinių preferencijų. Mano, kad Departamento sprendimas netaikyti tarifinių preferencijų dėvėtiems drabužiams iš JK tiesiogiai prieštarauja Specialiojo komiteto, kurį sudaro Europos Sąjungos ir JK atstovai, sprendimams.

Mano, jog yra akivaizdu, kad byloje esantys JK pajamų ir muitinės tarnybos argumentai dėl importuotų prekių kilmės Departamento neigiami nepagrįstomis prielaidomis, jog JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, nors eksportuojančios šalies – JK pajamų ir muitinės tarnyba – patvirtino ginčo prekių kilmės statusą. Mano, kad Komisija tinkamai įvertino šias aplinkybes, Susitarimo nuostatas ir JK pajamų ir muitinės tarnybos poziciją, priėmusi teisėtą ir pagrįstą Komisijos sprendimą. Pareiškėjai akivaizdu, kad Departamentas turi kitokią nuomonę dėl aktualių Susitarimo nuostatų interpretavimo, nei JK pajamų ir muitinės tarnyba bei Komisija, tačiau tai nėra pagrįstas teisinis pagrindas netaikyti importuotiems dėvėtiems drabužiams lengvatinio muitų tarifo.

Nesutinka su Departamento prašyme nurodytu Susitarime vartojamo termino „gamyba“ aiškinimą pagal Lietuvių kalbos žodyną ir Lietuvos Respublikos terminų banką. Teigia, kad Susitarime vartojama sąvoka „gamyba“ turi specifinę reikšmę, kuri atskleidžiama ne remiantis lingvistiniu jos aiškinimu (paremtu išskirtinai lietuvių kalba), o Susitarimo nuostatomis. Pavyzdžiui, pagal Susitarimo 38 straipsnio h) punktą gamyba laikoma visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą; pagal Susitarimo 43 straipsnio, pavadinto „Nepakankama gamyba“, 1 dalį, prie gamybos priskiriami ir veiksmai, kurie pagal vien lingvistinį šio termino aiškinimą iš pirmo žvilgsnio gamyba negalėtų būti laikomi, pavyzdžiui: produktų laikymas sūryme (a) p.), dulkių nuvalymas (c) p.), ryžių lukštenimas (f) p.) Mano, kad „dėvėjimas“ visiškai pagrįstai gali būti laikomas gamyba Susitarimo kontekste.

Paaiškina, kad pareiškėja importavo iš JK prekes - dėvėtus drabužius ir Muitinėje 2021-10-20 įformino Deklaraciją. Muitinė, vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK) 29, 48 straipsniais, atliko Deklaracijoje deklaruotų duomenų patikrinimą ir nustatė, kad muitinio įforminimo metu pareiškėja pateikė eksportuotojo 2021-09-30 išrašytą pareiškimą apie prekių kilmę Nr. SI01552 (toliau - Pareiškimas), patvirtinantį importuotų prekių (dėvėtų drabužių) JK preferencinę kilmę ir taikė prekėms 0 proc. tarifinę preferenciją.

Kilus abejonėms dėl Pareiškimo autentiškumo ir Deklaracijoje deklaruotų prekių preferencinės kilmės išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, buvo paimta vienkartinė garantija D90V00581224 galimos mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Teigia, kad pareiškėja pranešė, kad importuoti dėvėti drabužiai yra perrūšiuojami ir parduodami didmeninėje prekyboje. Importuotų prekių preferencinei kilmei patvirtinti Pareiškimas buvo išsiųstas patikrinimui į Departamentą.

Atlikęs tyrimą, Departamentas pranešė Muitinei, kad iš JK pajamų ir muitinės tarnybos gautas 2022-05-23 raštas Nr. E/SWDP/1 PFA (1), kuriuo patvirtinta, kad prekės atitinka Susitarime numatytas kilmės taisykles ir nurodyta, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, kadangi nėra nurodytas Susitarimo 2 skyriaus 1 skirsnio 43 straipsnyje. JK pajamų ir muitinės tarnyba tokią išvadą grindė prielaida, kad dėvėjimas nėra aiškus gamybinis procesas, bet šiuo atveju tai svarbu, nes tai pakeičia daikto savybes iš naujų drabužių į dėvėtus drabužius. Visi nauji drabužiai yra klasifikuojami 61 ar 62 Suderintos sistemos skirsniuose, o dėvėti drabužiai klasifikuojami Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, todėl kilmės taisyklė yra įvykdyta ir lengvatinis importo muito tarifas šioms prekėms gali būti taikomas.

Muitinė teigia įvertinusi tai, kad patikrinimas buvo vykdomas turint pagrįstų abejonių dėl prekių kilmės, nes dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybos procesas, darantis įtaką ne daiktų savybėms, o jų vertei. JK atliekamos operacijos nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso (Susitarimo 43 str. 1 dalies j) punktas). Departamentas 2022-06-29 informavo JK pajamų ir muitinės tarnybą dėl ketinimo šioms prekėms netaikyti lengvatinio importo muito tarifo, nes pateiktas tik dalinis atsakymas, neapimantis informacijos, kuriuo būdu buvo atliekamas tyrimas dėl kilmės nustatymo, o nuomonė, kuri pateikta atsakyme, neįrodė, kad JK buvo vykdoma gamyba. Tuo pačiu JK pajamų ir muitinės tarnyba informuota apie galimybę pradėti konsultacijas pagal Susitarimo nuostatas.

Atsižvelgdama į tai, kad prašymas pradėti konsultacijas nėra gautas, Muitinė, vadovaudamasi Susitarimo 63 str. 1 dalies c) punkto ii) papunkčio nuostatomis, atsisakė taikyti lengvatinio muito tarifą Deklaracijoje deklaruotoms prekėms ir, vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalimi, 2022-11-22 raštu Nr. (9.2/20) -2VE-14089 pranešė pareiškėjai apie galimą nepalankų sprendimą. Pareiškėja pateikė nuomonę, kad preferencija pritaikyta teisingai, pateikė individualaus ir smulkaus verslo subjektams skirtą JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022-12-21 raštą byloje Nr. CFSS-2029578 apie atliktą patikrinimą dėl iš JK eksportuotų dėvėtų drabužių prekių kilmės.

Muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjos atsakymo dėl nepalankaus sprendimo motyvus bei įvertinusi turimą informaciją, padarė išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties (gamyba - visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą, Susitarimo 38 straipsnis) nuostatų, nes drabužių dėvėjimas nėra apdorojimas, perdirbimas ar surinkimas. Muitinė, vadovaudamasi 2021-09-21 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1577, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, Deklaracijoje deklaruotoms prekėms nusprendė taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių importo muitą ir Ataskaitoje už Deklaracijoje deklaruotas prekes (dėvėtus drabužius) papildomai apskaičiavo ir įregistravo 4 143 Eur muito, 101 Eur muito delspinigių nepriemoką bei skyrė 501 Eur baudą.

Paaiškina, kad Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ tikslas - įtvirtinti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros. Šiuo atveju nėra ginčo, dėl to, kad importuoti drabužiai yra dėvėti, kad dėvėtų drabužių TARIC kodas 6309 00 00 00 deklaruotas teisingai, tačiau ginčo esmę sudaro Susitarimo nuostatų aiškinimas dėl iš JK importuojamų dėvėtų drabužių kilmės statuso patvirtinimo ir šioms prekėms lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo.

Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH, kuri reiškia produkto gamybą iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskirtinų bet kuriai kitai pozicijai, nei produktas, kas reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama, priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo), nei produktas, t. y. turi pasikeisti pozicija (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalis).

Pagal Susitarimo 38 straipsnyje pateiktus vartojamų terminų apibrėžimus gamyba - visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h punktas). Taigi tam, kad prekėms, klasifikuojamoms Suderintos sistemos 6309 pozicijoje (dėvėti drabužiai), būtų galima pritaikyti kilmės taisyklę ir atitinkamai lengvatinį importo muitų režimą, būtina, jog būtų vykdoma pakankama medžiagų „gamyba“ ir dėl to pasikeistų produkto tarifinė pozicija.

Nurodo, kad Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kai produktas nelaikomas šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai. Mano, kad ginčo atveju prekių kilmės nustatymo tikslu svarbu, kad šalyje turi vykti gamyba, kuri neapsiriboja Susitarimo 43 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Teigia, kad šio straipsnio 1 dalies j) punkte pateiktas baigtinis operacijų (sijojimas, atrankinė patikra, rūšiavimas, klasifikavimas, kategorizavimas, derinimas, įskaitant rinkinių sudarymą), kurios laikomos nepakankamomis ir nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, sąrašas. Produkto „dėvėjimasis“ nėra įtrauktas į šį sąrašą, todėl dėvėjimasis gali būti laikomas gamyba ir negali būti laikomas kaip „nepakankama gamyba“. Visi nauji drabužiai klasifikuojami Suderintos sistemos 61 arba 62 skirsnyje, o tam, kad dėvėti drabužiai galėtų būti klasifikuojami Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turėjo būti pakeista jų pozicija. Teigia, kad Komisija pritarė pareiškėjos nuomonei, jog drabužių dėvėjimas, nors ir nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau yra pagrindinė ir vienintelė operacija, kuri keičia gaminio savybes iš naujo į dėvėtą drabužį, po kurios naujas drabužis klasifikuojamas kitoje Suderintos sistemos pozicijoje, kas atitinka Susitarimo 3 priedo ir 2 priedo 2 pastabos 6 dalies sąlygas ir suteikia galimybę importuotiems dėvėtiems drabužiams taikyti tarifinę preferenciją.

Mano, jog Departamentas pagrįstai nesutinka su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše nesant termino „dėvėjimas“, šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas „nepakankama gamyba“ ir tuo pagrindu importuoti dėvėti drabužiai turėtų įgyti JK prekių kilmės statusą. Mano, kad netgi laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas, turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi JK kilmės statuso, naudojimas vyko JK, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo. Teigia, kad šiuo atveju neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje - apie tai duomenų nėra.

Pritaria Departamento išvadai, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžimo nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punkto nuostatos) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

Teigia, kad Komisija ir Departamentas skirtingai interpretuoja Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias vėlesnį prekių kilmės patikrinimą. Pažymi, kad JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022-05-25 raštas byloje Nr. CFSS-2029578 ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023-07-25 atsakymas Nr. CFS-2166792 skirtas ne Lietuvos muitinei į pateiktą užklausą, o kiti raštai yra tik JK pajamų ir muitinės tarnybos nuomonė, todėl pagrįstu laiko Departamento argumentą, kad Komisija sprendime visiškai neatsižvelgė į Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinės institucijų, t. y. kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė.

Nurodo, kad Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos dvi sąlygos (patvirtinti ir pagrįsti) lengvatiniam muitų tarifui gauti, tačiau nagrinėjamu atveju JK pajamų ir muitinės tarnyba tik patvirtino savo nuomonę, kad ginčo prekės atitinka lengvatinį muitų tarifą, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas 2022-02-15 raštu Nr. (15.7/22)3B-l059 buvo pateikęs pakartotinį kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, pažymėdamas, kad pateiktas atsakymas yra tik dalinis ir jame nėra informacijos apie tai, kaip buvo atliktas produkto patikrinimas pagal Susitarimo 62 str. e punktą.

Sutinka su Departamento išvada, kad Komisija neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą ir tai įvertino kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą, neatsižvelgiant į Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatytą kilmės taisyklę CTH, taip pat neteisingai interpretavo Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a-f punktuose nurodytą informaciją, o atsakydama eksportuojančios šalies muitinė turi įvykdyti dvi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodytas sąlygas (patvirtinti ir pagrįsti).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė prašymą ir prašė jį patenkinti iš esmės jame nurodytais argumentais. Tuo pačiu paaiškino, kad yra išnagrinėtos kelios bylos tarp tų pačių šalių iš esmės dėl analogiškų aplinkybių ir prašė šią administracinę bylą stabdyti. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė nesutinkantys, kad byla būtų stabdoma, nes, nors ir aplinkybės analogiškos, priimti kiti sprendimai. Pareiškėjos atstovas TST1 nurodė, kad, prieš importuojant dėvėtus drabužius, jie yra dezinfekuojami, rūšiuojami, kartais skalbiami ir taisomi. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė Departamento poziciją ir savo atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja iš JK importavo rūšiuotus dėvėtus drabužius, kuriems įformino Deklaraciją, joje prekes deklaravo TARIC kodu 6309 00 00 00 bei taikė lengvatinį 0 proc. muito tarifą ir standartinio (21 proc. dydžio) PV ir standartinio (21 proc. dydžio) PVM. Deklaruota kilmės šalis – JK.

Muitinė Ataskaitoje nustatė, kad ginčo prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, nes JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas. Atsižvelgdama į tai, Muitinė pataisė Deklaraciją - duomenų elemento „Lengvatiniai muitų tarifai“ kodą 300 pakeitė į 100, perskaičiavo muitą bei PVM ir įregistravo pareiškėjai mokestinę nepriemoką: 4 143 Eur muito, 870 Eur PVM, 501 Eur baudą ir 101 Eur muito delspinigių.

Nesutikdama su Ataskaita, pareiškėja pateikė skundą Departamentui, kuris Departamento sprendimu patvirtinto Ataskaitą.

Nesutikdama su Departamento sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu panaikino Departamento sprendimą.

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, į Regionų administracinį teismą kreipėsi Departamentas, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą.

Ginčas byloje yra kilo dėl Komisijos sprendimo, t. y. dėl mokestinės prievolės įregistravimo pareiškėjai pagrįstumo, Departamentui konstatavus, kad pareiškėjos importuoti dėvėti drabužiai neatitinka Susitarime išdėstytų gamybos apibrėžimo nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios nesuteikia produktui kilmės statuso (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punkto nuostatos) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė. Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl skirtingo JK pajamų ir muitinės tarnybos bei Lietuvos Respublikos muitinės Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ tikslas – įtvirtinti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais yra nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros.

Susitarimo 39 straipsnyje išdėstyti bendrieji reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu šalies kilmės statusą. Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstyti reikalavimai, kuriuos įvykdžius produktas laikytinas šalies kilmės statusą turinčiu produktu: „Lengvatinį muitų tarifų režimą kitos šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti šalis šiuos produktus laiko kitos šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus: [...] c) toje šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.“

Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH, kuri reiškia gamybą iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalis).

Pagal Susitarimo 38 straipsnyje pateiktus susitarime vartojamų terminų apibrėžimus, gamyba Susitarimo taikymo kontekste yra apibrėžiama, kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h punktas).

Taigi, tam, kad prekėms, klasifikuojamoms Suderintos sistemos 6309 pozicijoje (dėvėti drabužiai), būtų galima pritaikyti kilmės taisyklę ir atitinkamai lengvatinį importo muitų režimą, būtina, jog būtų vykdoma pakankama medžiagų „gamyba“ ir dėl to pasikeistų produkto tarifinė pozicija.

Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai.

Ginčo atveju prekių kilmės nustatymo tikslu svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba, kuri neapsiriboja Susitarimo 43 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis.

Departamento manymu importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžimo nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nurodo, nes gamyba apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui kilmės statuso (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punkto nuostatos (sijojimas, atrankinė patikra, rūšiavimas, klasifikavimas, kategorizavimas, derinimas, įskaitant rinkinių sudarymą) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

Komisija sprendime nesutinka su tokia Departamento pozicija, pritaria pareiškėjos pozicijai, kad nors drabužių dėvėjimas ir nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinė ir vienintelė operacija, kuri keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą, o tai lemia, kad po šios gamybos operacijos, naujas drabužis klasifikuojamas kitoje Suderintos sistemos pozicijoje.

Regionų administracinio teismo 2025-01-28 nutartimi administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-8872-438/2024, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2024-8.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2025-12-10 sprendimu panaikintas Regionų administracinio teismo 2024-08-14 sprendimas (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2024-8), priimtas naujas sprendimas, kuriuo panaikintas Komisijos 2024-03-25 sprendimas Nr. S-2024/45 (7-2024/12).

Pažymėtina tai, kad suformuotoje aktualioje nuoseklioje LVAT praktikoje analogiško pobūdžio bylose, kuriose apeliacinės instancijos teismas yra pateikęs išsamius ir detalius išaiškinimus dėl Jungtinės Karalystė muitinės nuomonės reikšmės, Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ginčo atveju, ginčo prekių kilmės statuso (žr., LVAT 2025-11-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025; 2025-12-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-949-442/2025).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.

LVAT nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas konstatavo, jog vertinant Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai matyti, jog aptariama eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė nėra privaloma importuojančios Šalies muitinei, t. y. pastaroji, net ir esant pateiktai eksportuojančios Šalies muitinės nuomonei, gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atitinkamoms prekėms, jeigu tam turi pagrįstą pagrindą, su sąlyga, jog buvo paisyta aptariamoje nuostatoje (Susitarimo 63 straipsnio 3 dalis) nustatytų procedūrų ir terminų. Tokiam vertinimui, skirtingai nei nurodo pareiškėjas bei sprendė Komisija, jokios reikšmės neturi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys, kuris tik riboja importuojančios Šalies muitinės galimybę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą „<...> vien dėl to <...>“ (angl. on the sole ground), kad buvo taikoma Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis (eksportuojančios Šalies muitinė nepateikė informacijos, kurią eksportuotojas laiko konfidencialia), t. y. ši nuostata (vien atsižvelgiant į jos lingvistinę ir loginę konstrukciją) pati savaime neriboja importuojančios Šalies muitinės teisės atsisakyti taikyti minėtą režimą atitinkamoms ginčo prekėms, net ir tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia (angl. confirms the originating status of the products and provides justification for such conclusion), jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą nepatvirtinti atitinkamo produkto kilmės statuso. Tokiu atveju importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais (Susitarimo 63 straipsnio 4 dalis). Tokį vertinimą patvirtina ir 2022-10-17 ES ir JK specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams sprendimo Nr. 1/2022 dėl konsultacijų procedūros, taikytinos atsisakymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atveju, pagal [Susitarimą], 6 taisyklė, iš kurios nuostatų yra matyti, jog muitinėms yra privalomas tik Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų metu (kurios nagrinėjamu atveju nevyko) pasiektas susitarimas.

Dėl ginčo prekių kilmės statuso Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje pasisakė, jog Susitarimo Antros dalies Pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ (toliau – Skyrius) tikslas – nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros (Susitarimo 37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualus Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktas įtvirtina, kad „lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus: <...> toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.“ Iš šios nuostatos matyti, jog siekiant pagal ją atitinkamą produktą, kurio sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, pripažinti atitinkamos Šalies kilmės statusą turinčiu produktu, pirma, šis produktas turi būti pagamintas toje Šalyje ir, antra, jis (produktas) turi atitikti visus kitus taikytinus skyriaus bei 3 priedo reikalavimus.

Nepaisant Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų: „<...> atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą, <...> paprasto <...> dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, <...> ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų“ (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j ir k punktai). Kitaip tariant, Susitarimo 43 straipsnyje yra numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai.

Nagrinėjamuoju atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo paneigti atsakovo vertinimo, jog eksportuotojo su ginčo prekėmis atliktos operacijos apsiribojo nurodytomis Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje.

Byloje iš esmės kilęs klausimas, ar drabužių „dėvėjimas“ yra laikomas „gamyba“ minėtų Susitarimo nuostatų taikymo tikslais, t. y. ar drabužių dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra laikytinas medžiagų apdorojimu arba perdirbimu (angl. working or processing), kaip tai suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad drabužio naudojimas pagal paskirtį nėra įprastai suprantamas kaip medžiagų (naujų drabužių) „apdorojimas arba perdirbimas“. Nors Susitarimo 38 straipsnio h punkte pateiktas gamybos sąvokos apibrėžimas yra platus, be kita ko, atsižvelgiant į vartojamas „medžiagos“ ir „produkto“ sąvokų apibrėžtis (Susitarimo 38 str. e ir g p.), taip pat į 43 straipsnio 1 dalyje išvardintas operacijas, kurias Šalys laiko „gamyba“ (nors ir nepakankama) bei kitų Skyriaus nuostatų, kaip antai 49 straipsnis, matyti, jog aptariama gamyba siejama su tikslinėmis operacijomis, kuriomis siekiama iš atitinkamų medžiagų atliekant gamybos veiksmus pagaminti konkretų produktą. Tuo tarpu įprastu drabužių dėvėjimu (naudojimu pagal paskirtį) yra siekiama ne iš medžiagos (naujo drabužio) pagaminti naują produktą – dėvėtus drabužius, bet tenkinti kitus drabužius dėvinčio asmens (vartojimo) poreikius.

CTH kilmės taisyklė (gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 d.) taip pat yra siejama su „gamyba“, t. y. panaudotų medžiagų ir galutinio produkto klasifikavimo SS pasikeitimas turi būti nulemtas (pakankamos) gamybos, kaip ji suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h punktą. Vien tai, kad CTH kilmės taisyklė, be kita ko, yra taikoma SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų atžvilgiu, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo įprastinės Susitarimo 38 straipsnio h punkte vartojamų žodžių reikšmės, tikslu praplėsti gamybos sąvoką produktų naudojimu (vartojimu) pagal paskirtį (nagrinėjamu atveju – drabužių dėvėjimu).

LVAT vertinimu, toks aiškinimas nepaneigia CTH taisyklės galiojimo SS 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams. Pagal SS 63 skirsnio 3 pastabą, 6309 pozicijoje klasifikuojami ne tik drabužiai, bet ir kiti šioje pastaboje išvardinti dirbiniai iš tekstilės, kaip antai antklodės ir kelioniniai pledai, lovos baltiniai, stalo baltiniai, baltiniai kūno priežiūrai ir virtuvės baltiniai, patalpų įrengimui skirti dirbiniai (pirmos pastraipos a p.), taip pat avalynė ir galvos apdangalai, pagaminti iš bet kurios medžiagos, išskyrus asbestą (pirmos pastraipos b p.). Be to, vadovaujantis šios pastabos antra pastraipa, siekiant šioje pastaboje išvardintus produktus klasifikuoti 6309 pozicijoje, jie turi atitikti tokius reikalavimus: i) turėti žymius dėvėjimo požymius (angl. show signs of appreciable wear) ir ii) būti palaidi ar supakuoti į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog SS 63 skirsnio 3 pastabos pirmoje pastraipoje išvardintų produktų klasifikavimą 6309 pozicijoje gali lemti tik jų naudojimas (dėvėjimas) ir kad šioje pozicijoje negali būti klasifikuojami produktai, kurie buvo pagaminti (pvz., pasiūti) iš kitoje SS pozicijoje (pvz., 6305 (prekėms pakuoti naudojamų maišų), 6310 (skudurų ir kt.)) klasifikuotų naudotų produktų (medžiagų, turinčių „žymius dėvėjimo požymius“).

Vien tai, jog Susitarimo 3 priedo 6309 pozicijai yra nustatyta CTH kilmės taisyklė, parodo, kad būtent susitariančioje Šalyje turi būti atlikta pakankama (t. y. į Susitarimo 42 straipsnio 1 dalį nepatenkanti) gamyba iš kitoje pozicijoje klasifikuojamų medžiagų, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą. Tai taip pat reiškia, kad eksportuotojas ar importuotojas turi gebėti pagrįsti (be kita ko, Susitarimo 56 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnio 1 dalis), o eksportuojančios Šalies muitinė patikrinti ir patvirtinti (Susitarimo 62 straipsnio 3 ir 4 dalys) šių produktų gamybos vietą. Atitinkamai net ir laikant, kad Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo tikslais SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra gamyba aptariamų Susitarimų nuostatų taikymo tikslais, minėti subjektai turėtų gebėti patvirtinti, kad šis dėvėjimas (naudojimas), dėl kurio atitinkamas produktas įgijo SS 63 skirsnio 3 pastaboje nurodytus dėvėjimo požymius, įvyko būtent susitariančioje Šalyje, kaip iš esmės akcentuoja ir pats Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, o vien faktas, kad ginčo prekės (galimai) buvo surinktos iš drabužius paaukojusių žmonių Jungtinėje Karalystėje, nepatvirtina, kad šie drabužiai buvo dėvėti tik šioje šalyje (žr. L mokesčių administratorius. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, o vien faktas, kad ginčo prekės (galimai) buvo surinktos iš drabužius paaukojusių žmonių Jungtinėje Karalystėje, nepatvirtina, kad šie drabužiai buvo dėvėti tik šioje šalyje (žr. LVT 2025-11-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025).

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias Susitarimo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Departamento prašymas tenkintinas, Komisijos sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patenkinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-03-25 sprendimą Nr. S – 2024/44 (7-2023/65). Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.