Klaipėdos apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 18 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių D. G. ir V. G. ieškinį atsakovei G. B. dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą atlikti remonto darbus ir pripažinimo teisės atlikti statybos remonto darbus be atsakovės sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 18 punktą). Sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, taigi sprendimo aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.

Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktą). Taigi teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendimo išaiškinimo institutas nėra skirtas peržiūrėti ar koreguoti teismo nustatytas teises ir pareigas, o tik pašalinti rezoliucinės dalies formuluočių neaiškumus, kurie trukdo sprendimą vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo motyvus bei atskirojo skundo argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl ieškovių teisės be atsakovės sutikimo atlikti statybos remonto darbus, rekonstruojant bendrą virtuvės sieną. Teismas sprendime vertino, ar atsakovės nesutikimas su planuojamais darbais yra pagrįstas, ar ieškovės pakankamai atskleidė būsimų darbų pobūdį ir apimtį, taip pat ar planuojami darbai pažeistų atsakovės, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje esanti nuoroda į UAB „Temas“ lokalinę sąmatą reiškia, jog teismas išnagrinėjo visą sąmatos turinį, įskaitant joje nurodytą darbų kainą, todėl sprendimas turėtų būti aiškinamas ir kainos aspektu. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo motyvų matyti, kad UAB „Temas“ lokalinė sąmata ir jos priedas buvo vertinti kaip duomenys, leidžiantys nustatyti planuojamų remonto darbų pobūdį bei apimtį. Teismas konstatavo, kad šie duomenys kartu su teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais yra pakankami būsimų remonto darbų atskleidimui atsakovei. Tačiau sprendime nėra konstatuota, kad teismas nustatė maksimalią darbų kainą, 1 kv. m darbų kainos ribą, ar nusprendė, kokios teisinės pasekmės kiltų ateityje pasikeitus darbų kainai. Vien tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog darbai atliekami pagal UAB „Temas“ lokalinę sąmatą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas išsprendė ir būsimų darbų kainos kitimo ar atsakovės sutikimo reikalingumo pasikeitus kainai klausimą. Toks klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovės prašymas išaiškinti, ar jos sutikimas būtų reikalingas tuo atveju, jeigu ateityje darbų kaina viršytų sąmatoje nurodytą kainą, yra susijęs ne su sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su galimų ateities aplinkybių vertinimu. Sprendimo išaiškinimo institutas nėra skirtas teismui papildomai spręsti klausimus, kurie byloje nebuvo nagrinėti, ar nustatyti naujas sprendimo vykdymo sąlygas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir gali būti vykdoma be papildomo išaiškinimo. Atsakovės prašomu išaiškinimu iš esmės siekiama ne pašalinti sprendimo neaiškumus, bet papildyti sprendimą nauju vertinimu dėl darbų kainos reikšmės ir atsakovės sutikimo reikalingumo ateityje. Toks sprendimo turinio papildymas ar naujų sąlygų nustatymas per sprendimo išaiškinimo institutą nėra leistinas. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovės atskirasis skundas atmetamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės pateikė duomenis apie patirtas 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad ieškovių prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovių apeliacinės instancijos teisme turėtos 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovėms D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,20 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.