Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 10 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, KAL1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Laikinas KAL1 nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Iš KAL1 valstybės naudai priteista 113,64 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

KAL1 nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas: 2026 m. vasario 1 d. apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „ Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0053, patikros Nr. 2405273, 01.27 val. jam buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, 01.50 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nagrinėjant bylą KAL1 nebuvo žinoma apie BK 40 straipsnio nuostatų taikymo sąlygas ir galimybę jas taikyti šiuo atveju. Po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistojo KAL1 sesuo LAI1 pareiškė rašytinį prašymą apeliacinės instancijos teismui perduoti nuteistąjį KAL1 jos atsakomybei pagal laidavimą, todėl yra pagrindas spręsti dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nuteistasis KAL1 yra brandaus amžiaus, nusikalto pirmą kartą, iki šiol nebuvo teistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka. Nusikaltimas padarytas spontaniškai. Jis nepadarė nei turtinės, nei neturtinės žalos, visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, dėl ko buvo konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išdėstytos aplinkybės, apelianto manymu, rodo atsitiktinį nusikalstamo poelgio pobūdį, kritišką tokio poelgio vertinimą ir pagrindą manyti, jog ateityje KAL1 laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja LAI1 yra neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebausta administracine tvarka. Ją su nuteistuoju sieja artimas giminystės ryšys ir nuolatinis artimas bendravimas. Ji yra vyresnė už savo brolį nuteistąjį KAL1 ir yra jam autoritetas.

Apelianto manymu, nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytą veiką, LAI1 asmenybės charakteristika, šių asmenų tarpusavio ryšys ir santykis turėtų sudaryti pagrindą teismo išvadai, jog KAL1 galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos LAI1 atsakomybei. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistajam nuosprendžiu yra paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštarautų bausmė paskirčiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis KAL1 , jo gynėjas advokatas Irmantas Motužis ir prokurorė Jolita Latanovienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį laiduotojos LAI1 atsakomybei, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 6 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo KAL1 gynėjo apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas nusikalstamos veiklos kvalifikavimo ar kaltės klausimas, apeliaciniu skundu prašoma atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apygardos teismas, nenustatęs baudžiamojo proceso pažeidimų, išnagrinėjo bylą apeliacinio skundo ribose.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šiame straipsnyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo svarstymas.

KAL1 yra neteistas (b. l. 51-52), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jo padarytas nusikaltimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą. Jis pripažino savo kaltę ir gailisi padarius nusikalstamą veiką, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turtinės žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).

Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Nuteistasis KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme prisipažino padaręs nusikalstamą ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą KAL1 iš pradžių neigė vairavęs automobilį. Iš 2026 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, atvykus policijos pareigūnams LUD2 nurodė, kad jis vairavo automobilį. Asmuo pasakodamas apie įvykio aplinkybes painiojosi savo versijose, ir pats nurodė, kad vairavo draugas, bet jis turi teisę vairuoti, todėl nori prisiimti kaltę. Tą patį nurodė ir LUD1 , kuris teigė, kad LUD2 pradžioje nurodė, kad nevairavo automobilio meluoja ir vairavo kitas draugas, kuriam priklauso automobilis. KAL1 pradžioje nurodė, kad nevairavo automobilio, tačiau vėliau prisipažino vairavęs savo automobilį (b. l. 7-9). Be to, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nuteistasis KAL1 su tikrinimo rezultatais nesutiko (b. l. 14). Šio nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo KAL1 pozicija dėl kaltės viso proceso metu nebuvo nuosekli.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad KAL1 savo veiksmais nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos. Tačiau nors dėl neteisėtų KAL1 veiksmų nebuvo sužaloti asmenys ar sugadintas turtas, apygardos teismas, atsižvelgdamas į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties KAL1 ir su juo kartu važiavusių dviejų keleivių sveikatai ir gyvybei, nelaimingų padarinių išvengta tik dėl atsitiktinumo.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-121-719/2025 ir kt.). Esminis aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-127-628/2021, 2K-212-594/2024). Be, to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Kaip minėta, KAL1 neteistas, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad jis nebaustas administracine tvarka (b. l. 51-52, 53-54). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisiamojo posėdžio metu išsakytą kritišką savo veiksmų vertinimą, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, yra pagrindas manyti, kad KAL1 laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, KAL1 formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. KAL1 visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė besigailintis dėl nusikalstamos veikos padarymo, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims, dėl ko jai nekyla pareiga tokią žalą atlyginti, be to, iš bylos duomenų matyti, kad KAL1 nėra linkęs nesilaikyti įstatymų ir pažeisti viešąją tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant iš Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos pateiktos KAL1 charakteristikos, jis yra bedarbis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. l. 126). Be to, pats nuteistasis KAL1 teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jo vairavimo stažas yra keturi metai. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme LAI1 nurodė, kad KAL1 jis gyvena su drauge, turi vieną vaiką nepilnametį iš santuokos. Vaikas gyvena su motina, KAL1 moka išlaikymą. jis gyvena su drauge, turi vieną vaiką nepilnametį iš santuokos. Vaikas gyvena su motina, KAL1 moka išlaikymą.

Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog šiuo atveju, bausmės tikslai bus pasiekti ir atleidus KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Todėl sprendžiant dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, būtina įvertinti, ar LAI1 yra tinkama laiduotoja, jos gebėjimą daryti teigiamą įtaką KAL1 elgesiui.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, kurios konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-18-976/2025). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019).

Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas laiduotoja skirti nuteistojo KAL1 seserį LAI1. Ji yra neteista (b. l. 137-139), administracine tvarka nebausta (b. l. 140-142), charakterizuojamos teigiamai, tačiau teismas negali apsiriboti tuo, jog laiduotojas yra nepriekaištingos reputacijos žmogus, būtina įsigilinti į tai, kaip toks asmuo susijęs su kaltininku, kokį autoritetą jam turi, koks jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir kokios yra objektyvios galimybės kontroliuoti bei veikti jo elgesį ateityje. Laiduotojos galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi. Iš Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos pateiktos LAI1 charakteristikos nustatyta, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja, vėliau pas ūkininką, nuo 2025 merų registruota užimtumo tarnyboje. Ji nuo 2025 m. gegužės 2 d. yra neįgali, jai nustatytas 50 procentų netekto dalyvumo lygis (b. l. 126). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apklausta LAI1 nurodė, kad jai buvo problemų su sveikata, apleido brolį, todėl taip išėjo. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje. Kaip nurodė pati LAI1, ji vairuotojo pažymėjimo neturi, gyvena 5 km atstumu nuo brolio, pas jį atveža jos vyras. Apygardos teismo vertinimu, nors LAI1 charakterizuojama teigiamai, tačiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog LAI1 sugebės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas.

Nėra pagrindo netikėti brolio ir sesers artimu tarpusavio ryšiu, tačiau jų tarpusavio ryšys nesulaikė KAL1 nuo nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau minėta, laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). LAI1 teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jos brolis nuteistasis KAL1 tik per šventes vartoja alkoholį, o jai sakė, kad tuo metu buvo atvažiavę draugai, taip pat nurodė, kad brolio poelgis blogas, tačiau jis nieko nesužeidė, žalos nepadarė. Kaip matyti, LAI1, nors kritiškai vertina savo brolio padarytą nusikalstamą veiką, tačiau iš dalies teisina jo elgesį, nurodydama, kad žala nebuvo sukelta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LAI1 nenurodė, kaip ji galės daryti įtaką broliui ar kokių veiksmų imsis, kad laidavimas būtų efektyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Dalia Klovienė nagrinėjamu atveju nėra tinkama laiduotoja, nes visi aukščiau aptarti duomenys neleidžia neabejotinai konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju ji galėtų daryti realų auklėjamąjį poveikį nuteistajam KAL1 .

Pažymėtina, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai nuspręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo. Todėl, be formaliųjų teisinių pagrindų ir sąlygų, būtina įvertinti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo tikslus, teisinius padarinius proceso dalyviams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltininko asmenybę, ar laidavimo taikymas gali turėti įtakos jo elgesiui ateityje, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad KAL1 savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, turėdamas vos 4 metų vairuotojo stažą, vairuodamas neblaivus vežė dar du keleivius, sukėlė eismo įvykį. Taigi kilusios pasekmės rodo tiek aukštą veikos pavojingumo pobūdį, tiek ir laipsnį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, padaryta nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę, BK 40 straipsnio nuostatų taikymas KAL1 nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Nagrinėjamu atveju pripažinimas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir bausmės skyrimas yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, todėl atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.