Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Giedrės Kairienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja atkreipia dėmesį į įsiteisėjusius teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024 bei Nr. eI2-11938-743-2025, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais.

Nors pareiškėja siūlo atkreipti dėmesį į įsiteisėjusius Regionų administracinio teismo sprendimus, Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), todėl esant LVAT praktikoje pateiktiems išaiškinimams panašaus pobūdžio bylose nėra pagrindo vadovautis atskirais atvejais Regionų administracinio teismo priimtais sprendimais.

Atsakovo manymu, nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl duomenų teikimo SIS, nes, kaip jau minėta, pareiškėja skundžia ne sprendimą uždrausti atvykti ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, o sprendimą atsisakyti išbraukti perspėjimą SI nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl duomenų teikimo SIS, nes, kaip jau minėta, pareiškėja skundžia ne sprendimą uždrausti atvykti ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, o sprendimą atsisakyti išbraukti perspėjimą SIS.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 26S74487, kuriuo nuspręsta atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 24S145513 panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760271276, galiojantį iki 2025 m. liepos 31 d.

Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos leidimas gyventi buvo panaikintas, 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163501 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėja 2026 m. kovo 11 d. pateikė prašymą Nr. 2603-DA-0023 atšaukti įspėjimą dėl jos neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS). Nurodė, kad Lietuvos migracijos departamento nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę paveikia visą pareiškėjos gyvenimą: ji negali gauti leidimo laikinai gyventi Lenkijoje, kurioje gyvena su neseniai gimusiu vaiku ir savo vyru, negali dirbti savo darbo ir gauti leidimo laikinai gyventi Lenkijoje, patiria didelę materialinę ir moralinę žalą, kurią itin sunku ištaisyti.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 26S74487 nusprendė atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; nenustatyta, kad nebeliko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006SIS (toliau – SIS reglamentas) nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; nenustatyta, kad nebeliko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006SIS (toliau – SIS reglamentas) nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuriam panaikintas leidimas gyventi, gali būti gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C. SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai. priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai. užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C. SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 12² punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes (49.1. punktas); draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (49.2. punktas); valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą (49.3. punktas); aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka (49.4. punktas). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktą, jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 24S145513 panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. Atsižvelgdamas į tai, kad leidimas gyventi pareiškėjai buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163501 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Aptariami Migracijos departamento sprendimai yra įsiteisėję (pareiškėja jų teismine tvarka neginčijo), todėl jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šioje byloje vertinamas sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas netenkino pareiškėjos prašymo ir nusprendė atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas. Šiame kontekste akcentuotina, kad LVAT yra konstatavęs, jog pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą atvykti ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Migracijos departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Migracijos departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).

Pareiškėja Migracijos departamentui pateiktame prašyme prašė panaikinti Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS) pareiškėjos atžvilgiu paskelbtą perspėjimą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Šengeno erdvę yra per griežtas ir neproporcingas, be to, pritaikytas neteisėtai, nes pareiškėjos atvykimai ir išvykimai buvo atlikti teisėtai ir ji nėra padariusi jokių pažeidimų, tiesiog jos leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes darbdavys nemokėjo tinkamo dydžio atlyginimo. Pareiškėja paaiškino, kad panaikinus leidimą gyventi, ji pradėjo gyventi Lenkijoje su savo vyru ir naujagimiu. Šiuo metu ji siekia Lenkijoje įsitvirtinti, gyventi ir dirbti. Pareiškėja siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, tačiau dėl galiojančio SIS draudimo to negali padaryti.

Šioje byloje ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 ir 32 punktais, Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, sprendime nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja 2024 m. kovo 16 d., nors jau darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti, pasinaudodama leidimu laikinai gyventi išduotu darbo pagrindu į UAB (duomenys neskelbtini), atvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (per Vengrijos Respubliką į Lenkijos Respubliką). Taip pat Migracijos departamentas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėja turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad tuo atveju, į Lenkijos Respubliką). Taip pat Migracijos departamentas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėja turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad tuo atveju, šalis (per Vengrijos Respubliką į Lenkijos Respubliką). Taip pat Migracijos departamentas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėja turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas gaus kitos Šengeno valstybės kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ir minėtas dokumentas nebus naikinamas, Migracijos departamentas spręs klausimą dėl SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, pasinaudodama jai darbo pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, po to, kai darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti, atvyko į kitas Europos Sąjungos šalis. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino vykimo į Lenkiją asmenines priežastis, teigė, kad nežinojo, jog leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas Migracijos departamento sprendimu, turi grąžinti Migracijos departamentui, tačiau šiuo atveju tai nepaneigia nustatyto fakto, kad pareiškėja atvyko į kitas Europos Sąjungos šalis, pasinaudodama jai išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, taip pat tai, kad prieš pradėdama dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėja iš pradžių dirbo kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje ir pradėjo vykdyti individualią veiklą Lietuvos Respublikoje, nors leidimas ir pradėjo vykdyti individualią veiklą Lietuvos Respublikoje, nors leidimas laikinai gyventi išduotas darbui UAB (duomenys neskelbtini), pagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis ir apėjo nacionalinę ir Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taip pat iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu pareiškėjos pateiktų paaiškinimų matyti, kad, nors pareiškėja kreipėsi į Lenkijos kompetentingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi jai išdavimo, tačiau toks leidimas pareiškėjai šiuo metu nėra išduotas. Taigi prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų panaikinti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo ar atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIacionalinio sąrašo ar atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos teiginius, kad būtent dėl Migracijos departamento nustatytų draudimų jai nėra išduodamas leidimas laikinai gyventi Lenkijoje, pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš SIS. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš SIS. Kaip nurodyta SIS reglamento 27 straipsnio e dalyje, išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f dalyje – kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi SIS reglamento 27 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą – ar išduoti leidimą gyventi, ar ilgalaikę vizą – trečiosios šalies piliečiui priima išduodančioji valstybė narė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, jog dėl Migracijos departamento nustatyto draudimo jai nėra išduodamas leidimas laikinai gyventi Lenkijoje. Lenkija šiuo atveju nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, Lenkijai priėmus sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025).

Dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie iš esmės yra išskirtinai susiję su Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163501 neteisėtumu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo atsakovo sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, t. y. sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos PRS1 skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.