Kauno apylinkės teismo sprendimas

2026-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-516-877/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
e2-516-877/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15681-2025-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
IES1
Trečiasis asmuo
TAR1
Atsakovas
ATS1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-516-877/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15681-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.13
KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Danguolei Sirvydienei,dalyvaujant ieškovės IES1 atstovui advokatui Tomui Ryzgeliui,trečiajam asmeniui TAR1 ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 , trečiajam asmeniui TAR1 dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo: 1) Priteisti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne vėliau kaip iki 24 metų; 2) Priteisti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos vedimu.

Ieškovės atstovas palaikė ieškinį bei prašo jį tenkinti. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovė yra atsakovės ir trečiojo asmens dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų. Sulaukusi pilnametystės IES1 dar mokosi (duomenys neskelbtini), numatoma vidurinio ugdymo mokymo baigimo data (duomenys neskelbtini), nuosavo turto ar/ir pajamų neturi. IES1 , nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau dėl mokymosi specifikos, t. y. paskutinės mokyklos klasės mokslų intensyvumo, pasiruošimo brandos egzaminams, negali pati savęs išlaikyti, todėl jai yra reikalinga tėvų parama. Kadangi IES1 gyvena namuose su savo tėvu (ieškovu), visa finansinė našta tenka tik tėvui, todėl pilnamečiui vaikui yra reikalingas išlaikymas iš atsakovės, kuri užtikrintų pilnamečio vaiko poreikius tol, kol ji baigs vidurinę mokyklą ir įgys vidurinį išsilavinimą.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų dėl posėdžio eigos iki teismo posėdžio pradžios negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi. Teismui išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo, LITEKO2 sistemoje užregistruotas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį, kuriame nurodyta, kad negalės dalyvauti jame, kadangi turi į gydymo įstaigą palydėti savo motiną.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo TAR1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje palaikė ieškovės ieškinį. Nurodė, kad su atsakove šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Jam išėjus iš šeimos buto gyventi atskirai nuo sutuoktinės, dukra išėjo su juo. Gyvena nuomojamame bute, su dukra turi atskirus kambarius, moka nuomos mokesti, pilnai išlaiko dukrą. Davė pinigų vairavimo teisėms. Leido dukrai dirbti su sąlyga, kad mokslai nenukentės. Vasarą vėl įsidarbino, kad galėtų pasitaupyti. Apie sutuoktinės pajamas duomenų neturi, mano, kad jo turtinė padėtis šiuo metu geresnė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovės gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės ir trečiojo asmens duktė (1 failas, e. b. l. 14).

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-841-451/2026 dėl ieškovės tėvų TAR1 ir ATS1 santuokos nutraukimo.

Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), o vidurinio ugdymo programos baigimas numatomas iki (duomenys neskelbtini) numatoma profesinio mokymo baigimo data (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 84). 2025-2026 m. I pusmečio pažymių vidurkis 7,77 (1 failas, e. b. l. 109). Iš pamokų tvarkaraščio matyti, jog pamokos prasideda 8:00 val., baigiasi vėliausiai 15:30 val. (1 failas, e. b. l. 110).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SoDra) duomenų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2026 m. birželio 16 d. iki 2026 m. sausio 30 d. gavo 6152,96 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, t.y. vidutiniškai 879 Eur kas mėnesį (1 failas, e. b. l. 57).

(duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 14 d. pažymoje nurodė, kad IES1 dirba (duomenys neskelbtini) žaidimų vedėja, su ja yra sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje darbo pradžios data yra 2025 m. rugsėjo 11 d., po išbandymo laikotarpio darbo užmokestis yra 7 Eur/val., neatskaičius mokesčių (1 failas, e. b. l. 70- 82).

Atsakovė ATS1 duomenų apie pajamas teismui nepateikė, SoDra duomenimis ji verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (1 failas, e. b. l. 115). Atsakovė Lietuvos Respublikos teritorijoje savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (1 failas, e. b. l. 117). Atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu priklauso nekilnojamasis turtas: butas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini) (1 failas, e.b.l. 120-121, 158), atsakovės vardu taip pat įregistruotas garažas (duomenys neskelbtini), kuriam yra pritaikytas turto areštas (1 failas, e. b. l. 159). Antstoliai vykdo išieškojimą iš atsakovės pagal keturis vykdomuosius dokumentus (1 failas, e. b. l. 169-174). 2026 m. balandžio 28 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos sveikatos būklė yra sunki, ją buvo ištikęs insultas, tačiau rašytinių įrodymų apie sveikatos būklę atsakovė nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo TAR1 dirba (duomenys neskelbtini). SoDra duomenimis nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 30 d. jo pajamos neatskaičius mokesčių sudarė 16 627 Eur, t. y. vidutiniškai 3325,2 Eur kas mėnesį.

Dėl atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį

Nors atsakovė prašymą atidėti posėdį elektroniniu būdu pateikė 2026 m. liepos 13 d. 22:04 val., tačiau LITEKO2 jis buvo užregistruotas tik 2026 m. liepos 29 d. (DOK-82199). Teismui apie prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tapo žinoma tik jau išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo.

CPK 42 straipsnio 5 dalis be kita ko nustatyta, kad kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Nors atsakovė prašymą pateikė prieš teismo posėdį, tačiau jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl net ir jį įregistravus prieš teismo posėdį, nebūtų buvę pagrindo posėdžio atidėti, kadangi prašymas nepagrįstas, o atsakovės nurodytos neatvykimo priežastys nėra susijusios su jos pačios sunkia sveikatos būkle, nepripažintinos svarbiomis, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam asmeniui priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbių aplinkybių sąvoka įstatyme nedetalizuoja, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje, priteisiant išlaikymą pilnamečiui asmeniui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.1921 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, jog tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu (2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Išlaikymas iš tėvų pilnamečiui, ne vyresniam kaip 24 metų, vaikui priteisiamas, esant visumai iš įstatymo kylančių sąlygų: 1) vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; 2) vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-204/2009, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-368/2017, kt.). Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, vertinama ar vaikas turi turto, pajamų, vertinami jo poreikiai, laikantis principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), bet ne papildomoms pajamoms gauti ar praturtėti, tokiu būdu sukaupiant santaupas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. gegužės 25 d. Nr.3K-7-204/2009, 2015 m. kovo 6 d. Nr. 3K-3-121-313/2015, kt.). Tačiau, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, tėvai yra atsakingi už savo vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Pažangaus mokinio sąvokos tiesiogiai švietimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, net turint patenkinamus metinius įvertinimus, arba leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas, todėl pripažįstama, kad šiuo atveju yra CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga – ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), siekdama vidurinio ir profesinio išsilavinimo, siekia vidurinio išsilavinimo, jos mokymasis atitinka pažangaus mokymosi kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. gegužės 25 d. Nr. 3K-7-204/2009, 2011 m. sausio 25 d. Nr. 3K-3-11/2011, kt.). Pažymėtina, kad duomenų apie prastą ieškovės pažangumą byloje nėra ir ginčų dėl ieškovės pažangumo nekilo.

Materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, jog jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tapo pilnamete (duomenys neskelbtini), ji mokosi (duomenys neskelbtini), siekdama vidurinio ir profesinio išsilavinimo, mokymasis vyksta dienos metu. Laikotarpiu nuo 2026 m. birželio 16 d. iki 2026 m. sausio 30 d. ji buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), kas mėnesį vidutiniškai gaudavo 879 Eur pajamų. Ieškovės atstovo teigimu, įsidarbinimo tikslas buvo susitaupyti automobiliui. Šiuo metu duomenų apie ieškovės įsidarbinimą nėra. Kadangi ieškovė mokosi dienos metu, tai jos galimybės dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos, nes dėl kasdien vykstančių pamokų ir poreikio jas lankyti, ieškovė turi didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi bei namų darbų atlikimui. Tačiau ieškovė dirbo pakankamai ilgą laikotarpį – šešis su puse mėnesio, jos mokymosi pažymių vidurkis tuo metu sudarė 7,77, todėl pagrįsta pripažinti, kad ieškovė galėtų dirbti po pamokų ar savaitgaliais, įvertinus, kad pagal tvarkaraštį užsiėmimai vėliausiai baigiasi 15:30 val.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovė neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, ji gyvena kartu su tėvu, kuris ją išlaiko pagal savo galimybes, taigi, prašančios išlaikymo pilnametės ieškovės materialinė padėtis nėra gera, jai yra būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus.

Teisminėje praktikoje pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, pripažįstamos išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Sprendimo priėmimo metu 1 MMA yra 1 153,00 Eur, išskaičiavus mokesčius, ši suma yra mažesnė ir pilnai darbingas, nekaupiantis pensijų fonde asmuo atskaičius mokesčius gauna apie 846,00 Eur (2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038,00 Eur arba 777,00 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai: 2025 m. spalio 16 d. Nr. 700, 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 709). Bylose dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo šis kriterijus yra orientacinis ir taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Prašydama priteisti išlaikymą ieškovė nurodė būtinų savo poreikių patenkinimui reikalingą per mėnesį sumą – 850,00 Eur, kuri neviršija orientacinės sumos. Pagal pateiktą teismui detalią poreikių lentelę matyti, kad šias išlaidas sudaro tokie ieškovės poreikiai: ieškovei tenkanti būsto išlaikymo dalis (įskaitant internetą, telefoną) – 100,00 Eur; higienos ir buities prekės – 40,00 Eur; maistas – 250,00 Eur; rūbai ir avalynė – 100,00 Eur; medicininės išlaidos (vitaminai, vaistai ir kitos gydymo išlaidos) – 40,00 Eur; mokymosi priemonės – 40,00 Eur; pasirengimas brandos egzaminams, korepetitorių ir mokymosi išlaidos – 100,00 Eur; transporto išlaidos – 50,00 Eur; laisvalaikis, kultūrinė veikla, atostogos – 90 Eur, nenumatytos išlaidos – 40 Eur.

Įvertinus ieškovės pateiktą poreikių lentelę, ieškovės atstovo bei trečiojo asmens teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daroma išvada, kad didžioji dalis poreikių lentelės pozicijų yra reikalingos, priskirtinos prie būtinųjų poreikių, o nurodytų poreikių sudėtis nėra neprotinga, poreikiai atitinka 18 metų merginos, besimokančios (duomenys neskelbtini), poreikių sudėtį. Visuotinai žinomų aplinkybių, kad mokyklinio amžiaus jaunuoliams, jų organizme vykstant intensyviai fiziologinei veiklai, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad nurodyti, apskaičiuoti bei įrodymais pagrįsti visas asmens, šiuo atveju jau pilnamečio, poreikiams reikalingas išlaidas sunku, nes vieną mėnesį tie poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni ir išlaidos minėtiems poreikiams kinta dėl pačių įvairiausių priežasčių – vienų nebereikia, kitos atsiranda (pavyzdžiui, ligos, lavinimosi ar mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, daiktai ir pan.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė gyvena su trečiuoju asmeniu – savo tėvu TAR1 , kuris vienas išlaiko ieškovę, nes atsakovė jokio išlaikymo ar paramos dukrai neteikia. Tačiau tai, kad ieškovės tėvas šiuo metu viena išlaiko dukrą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei nebūtina parama iš motinos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu gera valia sumokėjo tik vieną 250 Eur išmoką ieškovei, teismui išreikalavus ieškovės banko sąskaitos numerį.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad pilnametė ieškovė kurį laiką, dar siekdama vidurinio išsilavinimo ir besiruošdama baigiamiesiems egzaminams dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį ir gavo beveik vieną MMA siekiančias pajamas sudaro pagrindą išvadai, kad ji ir besimokydama turi galimybę dirbti ir dalį savo poreikių patenkinti pati. Pagal į bylą pateiktą neterminuotą darbo sutartį, ieškovės valandinis darbo užmokestis yra 7 Eur, todėl teismo vertinimu ji galėtų skirti bent 15 valandų darbui po pamokų ir savaitgaliais per savaitę ir gauti kas mėnesį bent 350 Eur pajamų. Tokiu atveju likusi jos poreikių suma sudarytų 500 Eur per mėnesį.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Sprendžiant dėl atsakovės galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, sunkią sveikatos būklę. Nors atsakovės atstovės ir jos pačios teiktuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovę buvo ištikęs insultas, kad ji turi prižiūrėti savo pačios sunkiai sergančią motiną, tačiau šie atsakovės teiginiai jokiais medicininiais dokumentais nepagrįsti. Atsakovė nuosavybės teise turi įregistruoto nekilnojamojo turto, dėl kurio kilęs ginčas santuokos nutraukimo byloje, dalis turto yra areštuota, verčiasi individualia veikla, tačiau iš jos gaunamų pajamų dydžio teismui nepateikė, antstolė iš jos turto vykdo išieškojimą, - šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai apie itin gerą atsakovės turtinę padėtį. Tačiau atsakovė neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, nenurodė jokių argumentų bei neteikė įrodymų, kad negalėtų teikti jokios paramos pilnametei savo dukrai (ieškovei), kuri prašo priteisti iš atsakovės mažiau nei pusę jai reikalingo 850 Eur dydžio išlaikymo (paramos) (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovės tėvui (trečiajam asmeniui), vienam išlaikančiam pilnametę vidurinio ir profesinio išsilavinimo siekiančią gauti šalių dukrą (ieškovę), ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, jis nurodė, kad į ieškovės poreikių lentelę neįtrauktos išlaidos būsto nuomai (400 Eur/mėn.), o gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų išlaidų, kurias trečiasis asmuo privalo padengti ir prie kurių sumokėjimo skyrium gyvenantis motina (atsakovė) neprisideda. Trečiasis asmuo teismo posėdyje pripažino, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė negu atsakovės. Jis turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas ir nurodė, kad duoda ieškovei tiek pinigų kiek ji paprašo.

Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis sudaro mažesnę nei ½ dalį šiuo metu nustatyto MMA, teismui pripažinus, kad ieškovė turi galimybę dirbti ir dalį poreikių patenkinti pati, nenustačius itin svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažįstama, jog abiejų ieškovės tėvų turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai (ieškovei), todėl yra ir antroji CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga paramai gauti – ieškovės tėvai turi galimybę teikti savo dukrai (ieškovei) materialinę paramą, kuri jai yra reikalinga.

Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad teismo nustatytas abiejų tėvų teiktinas ieškovei 500 Eur dydžio išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir nepažeis pusiausvyros tarp ieškovės poreikio išlaikymui bei atsakovės galimybių jį teikti, užtikrins abiejų šalių interesus (2015 m. gegužės 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės prašymas dėl 350,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymo priteisimo iš atsakovės periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 4 d.) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje, laikomas pagrįstu iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovei už prašomą laikotarpį priteisiama iš atsakovės po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) valstybei – 68,00 Eur ((250,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį; 2) ieškovei – 710 Eur už advokato Tomo Ryzgelio teisinę pagalbą, kadangi buvo patenkinta 71 procentas ieškinio reikalavimų, o į bylą pateikti įrodymai apie 1000 Eur išlaidų už advokato paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo IES1 pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki IES1 mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne vėliau kaip iki 24 metų.

Priteisti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 710 Eur (septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 2222).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė