Kauno apygardos teismo nutartis

2026-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-721-926/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
1S-721-926/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00251-2024-8
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nuteistasis
NUT1
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-721-926/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00251-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11; 2.5.21
Kauno apygardos teismasN u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl NUT1 atliktos bausmės laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis NUT1 (toliau – nuteistasis) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkė teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nuteistajam NUT1 skirta galutinė subendrinta – 1 metų 6 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo gynėja advokatė Aušra Ručienė (toliau – nuteistojo gynėja) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė prašymą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 6 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo gynėjos prašymas buvo atmestas. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo pagal ankstesnį procesinį sprendimą faktiškai atlikta bausmės dalis jau buvo įvertinta nustatant, kokia šios bausmės dalis 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo likusi neatlikta, todėl papildomai į galutinę subendrintą bausmę įskaičius pagal ankstesnį procesinį sprendimą jau atliktą bausmės dalį, ta pati aplinkybė būtų įvertinta antrą kartą ir būtų nepagrįstai sutrumpinta BK 64 straipsnio tvarka nustatyta galutinė bausmė. Taip pat Kauno apylinkės teismas sprendė, kad 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje buvo aiškiai nustatytas tiek bausmių bendrinimo pagrindas – BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys, tiek galutinės subendrintos bausmės dydis, todėl nuteistojo gynėjos prašomas ankstesnės bausmės atliktos dalies papildomas įskaitymas faktiškai reikštų ne nuosprendžio vykdymo metu kilusio neaiškumo pašalinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio nuostatas, o įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės perskaičiavimą.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėja pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo NUT1 gynėjos prašymą ir į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 6 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje be pagrindo konstatuota, jog faktiškai atliktos bausmės įskaitymo klausimas jau buvo visiškai išspręstas vien dėl to, jog 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje nurodyta 1 metų 1 mėnesio 17 dienų ankstesnės bausmės neatlikta dalis. Toks aiškinimas neatsižvelgia į tai, kad po šio nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo 2026 m. balandžio 2 d. nuteistasis nepertraukiamai toliau atliko būtent 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskirtą bausmę, todėl šis vėliau faktiškai atliktas laikotarpis sumažino ankstesnės bausmės neatliktą dalį ir negali būti laikomas jau įskaitytu.

Nuteistojo gynėjos vertinimu, teismas turėjo patikrinti ne tai, ar iki 2025 m. lapkričio 13 d. jau atlikta ankstesnės bausmės dalis buvo matematiškai įvertinta nustatant 1 metų 1 mėnesio 17 dienų likutį, bet tai, kaip galutinės bausmės apskaitoje įvertintas laikotarpis nuo 2025 m. lapkričio 13 d. iki 2026 m. balandžio 2 d., kuriuo nuteistasis toliau faktiškai atliko 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskirtą bausmę. Būtent šio laikotarpio neįskaitymas lemia neteisingą galutinės subendrintos bausmės vykdymo trukmę. Todėl išvada, kad šio laikotarpio įskaitymas reikštų dvigubą tos pačios bausmės įskaitymą, yra nepagrįsta, nes šio laikotarpio neįskaičius į galutinės 1 metų 6 mėnesių 17 dienų bausmės atlikimo terminą, nuteistajam faktiškai tenka atlikti ilgesnį laisvės atėmimo laikotarpį, negu susidaro tinkamai pritaikius BK 64 straipsnio bausmių bendrinimo taisykles ir įskaičius realiai atliktą bausmę.

Skunde teigiama, jog tam, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti dvigubą įskaitymą, teismas turėjo nurodyti, kur galutinės subendrintos bausmės apskaitoje jau yra įvertintas laikotarpis nuo 2025 m. lapkričio 13 d. iki 2026 m. m. balandžio 2 d. Kadangi skundžiamą nutartį priėmęs teismas to nenustatė, jo išvada dėl tariamo dvigubo įskaitymo neatitinka faktinės bausmės vykdymo eigos ir nepaneigia aplinkybės, kad po 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo pagal 2023 m. liepos 21 d. nutartį faktiškai atlikta bausmės dalis liko neįskaityta.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 8 d. ir Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 13 d. pranešimais proceso dalyviai informuoti apie skundo nagrinėjimo laiką, vietą, jį nagrinėjantį teisėją, taip pat jiems išaiškinta jų procesinė teisė pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.

Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, Nr. 2A-7-6/2013, 2A-2/2014, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019, 2K-114-788/2021, 2A-3-788/2022, 2K-267-788/2024). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2K-267-788/2024).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš dalies sudedant, subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė. Minėto nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl bausmės skyrimo nurodoma, kad nuteistasis šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikaltimą įvykdė neatlikęs ankstesnės laisvės atėmimo bausmės, todėl paskirta bausmė subendrinama iš dalies sudedant su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi skirta neatlikta bausmės dalimi. Kadangi minėtąja nutartimi paskirtos bausmės dalis yra didesnė (1 metai 1 mėnesis ir 17 dienų), apylinkės teismas prie jos pridėjo dalį – 5 mėnesius, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirtos bausmės. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinės jos vykdymo dienos.

Kaip minėta aptariant kasacinio teismo praktiką bei kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal ankstesnį procesinį sprendimą iki naujo nuosprendžio priėmimo jau atlikta bausmės dalis nėra pakartotinai įskaitoma į BK 64 straipsnio tvarka nustatomą galutinę subendrintą bausmę, nes bendrinimo objektas yra tik ankstesnės bausmės neatlikta dalis. Juo labiau, kad ir BK 64 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, šiuo atveju nuteistajam į paskirtą subendrintą bausmę įskaičius realiai atliktą bausmę, būtų pažeistos bausmių bendrinimo taisyklės, įtvirtintos BK 64 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad visiškas ar dalinis pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės įskaitymas į bausmės laiką yra reglamentuotas BK 63 straipsnio 9 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistajam skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės buvo teisėtai bei pagrįstai bendrinamos BK 64 straipsnio nuostatomis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl juo atliktas bausmių bendrinimas nekvestionuojamas.

Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog nagrinėjamu atveju pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį nuteistojo faktiškai atlikta bausmės dalis jau buvo įvertinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, nustatant, kokia konkreti šios bausmės dalis buvo neatlikta 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo metu ir skunde pateikiami argumentai šios išvados pagrįstumo niekaip nepaneigia. Juo labiau, kad 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam subendrinta bausmė paskirta tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, kas atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Todėl papildomai į nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičius dar ir pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį jau atliktą bausmės dalį, būtų atliktas dvigubas bausmių bendrinimas.

Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo gynėjos prašymas buvo teisėtai atmestas kaip nepagrįstas, nes kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu bendrinant nuteistajam skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bausmės dalis (ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtos neatliktos bausmės dalis) buvo įskaityta į nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta ir skundo prašymą į nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikotarpį nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. iki 2026 m. balandžio 2 d. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad nurodytu laikotarpiu nuteistasis toliau faktiškai atliko 2023 m. liepos 21 d. nutartimi paskirtą bausmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinės jos vykdymo dienos. Bausmės vykdymo institucija, vykdanti Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, nustatys juo nuteistajam skirtos bausmės pabaigos laiką, atsižvelgdama į minėtame nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius. Tuo tarpu nei baudžiamasis įstatymas, nei teismų praktika nenumato galimybės, teismui paskyrus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaičiuoti ir laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo, kuriuo nuteistasis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) NUT1 nuo 2026 m. sausio 21 d. iki šiol yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos skunde, nuteistasis NUT1 negalėjo nepertraukiamai nuo 2025 m. lapkričio 13 d. iki 2026 m. balandžio 12 d. atlikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė