- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eA-715-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07565-2023-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. P., A. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. P. (Z. P.) ir A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Z. P. (Z. P.) (toliau – ir pareiškėjas) ir A. D. (toliau – ir pareiškėja) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 49SD-3232-(14.49.136 E.) (toliau – ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-810-(5.59E.) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pakartotinai išspręsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-35494/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ NŽT Vilniaus skyriui pateiktą prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Pareiškėjai nurodė, kad jie yra mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (dabar – Vilniaus mieste) Z. P. (Z. P.) turto paveldėtojai. Sužinoję, kad NŽT Vilniaus skyriaus sprendimu Administracijos prašymas išduoti reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (toliau – ir Projektas) paliktas nenagrinėtas, pareiškėjai pateikė skundą NŽT, kuri ginčijamu NŽT sprendimu jų skundo netenkino.
Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso statiniai ir jų dalys, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjų teigimu, šie statiniai yra R. S. (R. S.) ir Z. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėnaudos ribose, o statiniams eksploatuoti buvo paliktas naudotis 0,5441 ha žemės plotas. Pareiškėjai nurodė, kad dėl tuo metu galiojusio namų valdos žemės sklypo ploto ribojimo Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1857V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ buvo nustatytos dviejų bendraturčių namų valdos 0,20 ha žemės sklypo ribos. Šio sprendimo pagrindu akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ 1998 m. balandžio 7 d. parengė Žemės sklypo planą. Pareiškėjų tėvas 1999 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1 000 kv. m dalį bendrame 2 000 kv. m Žemės sklype. Pareiškėjų vertinimu, formuojant Žemės sklypą į jo ribas nepagrįstai neįtraukta dalis jų šeimos naudotos teritorijos ir statinių.
Pareiškėjai nurodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Administraciją, prašydami pakeisti Žemės sklypo ribas ir priskirti jam (Žemės sklypui) visą 0,5441 ha namų valdos teritoriją pagal inventorinėje byloje nurodytas statiniams naudoti skirtos teritorijos ribas. Administracija 2023 m. vasario 24 d. raštu Nr. A51-35301/23(3.3.15.4E-AD24) atsisakė tenkinti šį prašymą, be kita ko, remdamasi Žemės sklypo kadastro duomenų teisingumo prezumpcija. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 21RE-311 (byla Nr. AG-238/04-2023) panaikino Administracijos 2023 m. vasario 24 d. raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą. Komisija konstatavo, kad prašymas nebuvo tinkamai įvertintas nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo aspektu.
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Administracija 2023 m. vasario 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Administracija paaiškino, kad Projektu siekiama suformuoti žemės sklypą garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti ir sujungti jį su Žemės sklypu, taip pat pažymėjo, jog garažas galbūt per klaidą liko už anksčiau suformuoto Žemės sklypo ribų. NŽT Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu prašymą paliko nenagrinėtą, nes jame, atsakovo vertinimu, nepateikta naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Pareiškėjų teigimu, kaip matyti iš NŽT Vilniaus skyriaus sprendime ir NŽT sprendime nurodytų atsisakymo išduoti Projekto rengimo reikalavimus motyvų, NŽT pareiškėjų prašymų nenagrinėjo nuosavybės teisių atkūrimo aspektu, o klaidingai juos siejo su naujo žemės sklypo formavimo taisyklėmis ir galimybe žemės sklypus įgyti aukciono būdu. Pasak pareiškėjų, teisėtai pastatyti statiniai po klaidingo Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1857V priėmimo liko valstybinėje žemėje, nors faktiškai pareiškėjai ir toliau naudojosi visa 0,5441 ha namų valdos teritorija. Aptariamoje teritorijoje yra vertingi pareiškėjų želdiniai, žymintys naudojamos teritorijos ribą. Atsisakius formuoti Žemės sklypą po pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, želdiniai būtų nusavinti, t. y. pareiškėjų asmeninis turtas būtų paimtas be teisėto pagrindo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Pareiškėjai turi teisėtus lūkesčius, kad jų šeimos naudota žemės dalis bus teisėtai prijungta prie dabar nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, o jiems nuosavybės teise priklausantys ūkio pastatas, tvora bei želdiniai nebus nusavinti. Naudojamas žemės plotas, į kurį nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, turi būti grąžintas natūra pareiškėjams bei jų sklypo bendraturtei A. Š..
Pareiškėjai pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas buvo priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui, teisėtumo ir gero viešojo administravimo principų. Taip NŽT Vilniaus skyrius pažeidė pareiškėjų teises bei pakirto pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. NŽT Vilniaus skyrius, atsisakydamas pakartotinai nagrinėti klausimą dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimo, netyrė individualių su Žemės sklypu susijusių klausimų, neatsižvelgė į nuosavybės teisių atkūrimo aspektus, pareiškėjų teises, faktiškai naudojamos teritorijos ribas, šias ribas fiksuojančius duomenis archyvinėje valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro byloje, statinių išdėstymą ir jų funkcinę priklausomybę.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pagal pareiškėjų ir kitos Žemės sklypo bendraturtės A. Š. 2021 m. gruodžio 20 d. prašymą Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A30-1793/22 pradėtas rengti Projektas, kurio tikslai – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypus į vieną. Atsakovas rėmėsi NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. rašte Nr. SFP-3947-(14.49.36) išdėstytais atsisakymo išduoti reikalavimus motyvais: pagalbinio ūkio paskirties pastatas tarnauja pagrindiniam statiniui, o jam numatomas formuoti apie 100 kv. m žemės sklypas nuo Žemės sklypo nėra atskirtas keliu, todėl atskiras sklypas tokiam pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas. Šis ankstesnis raštas pridėtas prie ginčijamo NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo pakartotinis Administracijos prašymas paliktas nenagrinėtas.
Atsakovas taip pat rėmėsi Administracijos 2023 m. vasario 24 d. rašte pateikta informacija, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektuojamas apie 1 686 kv. m grąžintinas natūra žemės sklypas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjai yra mirusio pretendento teisių perėmėjai, nuosavybės teisių atkūrimo procesas susijęs ir su jų interesais. Atsakovo teigimu, natūra grąžintinų žemės sklypų formavimas priskirtas Administracijos kompetencijai, o NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūras tęsia gavusi reikiamus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ginčijamuose NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimuose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl negalima tenkinti pareiškėjų prašymo dėl atskiro žemės sklypo formavimo minėtam pastatui eksploatuoti, t. y. prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui, atskiri žemės sklypai neformuojami, todėl nėra pagrindo formuoti atskirą valstybinės žemės sklypą pagalbinio ūkio pastatui eksploatuoti. NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius sprendimuose nurodė faktines aplinkybes, teisės aktus, pagrindė priimtus sprendimus ne tik faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, kurios lėmė tokių sprendimų priėmimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų ir juos priimant buvo pažeisti teisėtumo ir gero administravimo principai.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų skundą – panaikino NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-810-(5.59E.) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 27 d. skundą.
Teismas, aptaręs bylos procesinę eigą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinio sprendimo pagrindimo reikalavimus ir juos aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad NŽT, veikdama pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisykles, privalėjo išnagrinėti ir išnagrinėjo pareiškėjų 2023 m. balandžio 27 d. skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo, tačiau priimtas NŽT sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Teismo vertinimu, NŽT sprendime visiškai nepasisakė dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendime padarytos išvados, kad Administracijos 2023 m. vasario 27 d. prašymas paliekamas nenagrinėtas, kadangi minėtame prašyme nėra nurodyta naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, ir Administracijai buvo išsamiai atsakyta NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. raštu „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“. NŽT neįvardijo nė vieno argumento ar motyvo, pagrindžiančio NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad NŽT sprendimas yra naikintinas, o NŽT – įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo.
III.
Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog NŽT sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, taip pat nepagrįstai panaikino šį sprendimą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad NŽT sprendime yra nurodyti teisės aktai, faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis jis (sprendimas) buvo priimtas. NŽT sprendime nustatė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų nuosavybės teise valdomu Žemės sklypu bei galimybe rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsakovas paaiškina, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1857V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“, kuriame nustatyta, kad dviejų bendraturčių privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,2 ha. Prie šio sprendimo pridėta miesto plano ištrauka, kurioje pažymėtos žemės sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai bei ribos, sutampančios su dabartinio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo ribomis. Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1857V ir A. Š. (A. Š.) 1995 m. balandžio 4 d. prašymą parduoti 0,1 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1998 m. spalio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 3143-01, kuriuo nustatė, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra 2 000 kv. m ploto, ir nurodė parduoti namų valdos bendraturčiui (A. Š.) prašomą žemės sklypą. Minėto įsakymo pagrindu su A. Š. 1999 m. sausio 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/99-20170, prie kurios pridėtas Žemės sklypo planas M 1:500, kuriame pažymėtos Žemės sklypo ribos, nurodytas Žemės sklypo plotas (2 000 kv. m), taip pat dviem bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys (po 1 000 kv. m). Atsakovas taip pat nurodo, kad registro išraše kaip garažo įregistravimo data nurodyta 1956 m. sausio 1 d., ir pažymi, kad prie sutarties pridėtame Žemės sklypo plane šio sklypo ribose nepažymėtas ginčo garažas. Teisė iš valstybės išsipirkti žemės sklypą namų valdai nagrinėjamos bylos atveju buvo įgyvendinta pagal Vilniaus miesto valdybos sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Atsakovas pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog Žemės sklype yra įregistruotas tik vienas pagrindinis statinys – pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam yra suformuotas Žemės sklypas. Kitų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų (tarp jų – garažo) pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, todėl žemės sklypas pareiškėjų nurodytam garažui eksploatuoti negali būti formuojamas.
Atsakovo teigimu, ginčijamuose NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimuose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl negalima tenkinti pareiškėjų prašymo dėl atskiro žemės sklypo formavimo minėtam pastatui eksploatuoti, t. y. prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui, atskiri žemės sklypai neformuojami ir nėra pagrindo formuoti atskiro valstybinės žemės sklypo. Atsakovo vertinimu, NŽT pagrįstai nepritarė Projekto rengimui ir paliko galioti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą. Ginčijami NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimai yra pakankamai argumentuoti bei tinkamai pagrįsti tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.
Pareiškėjai Z. P. ir A. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad atsakovas nepagrįstai remiasi kito bendraturčio A. Š. žemės įsigijimo aplinkybėmis, nors jų tėvas Žemės sklypo dalį įsigijo pagal 1999 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjai pabrėžia, kad Administracija 2023 m. vasario 27 d. rašte nurodė Projekto tikslą suformuoti sklypą garažui eksploatuoti ir sujungti jį su Žemės sklypu, taip pat galimą ankstesnio sklypo formavimo klaidą. Pareiškėjų nuomone, atsakovas neįvertino, kad garažas ir kiemo statiniai, įskaitant tvorą, liko už Žemės sklypo ribų. Atsiliepime jie taip pat nurodo faktiškai naudojamą 0,3021 ha teritoriją, remdamiesi 1982 ir 1989 metų planais.
Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jie turi teisėtą lūkestį, jog jų šeimos naudota teritorija bus teisėtai prijungta prie Žemės sklypo, o jiems priklausantys statiniai bei želdiniai nebus nusavinti. Jų vertinimu, tokį lūkestį pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjų teigimu, NŽT nepakankamai įvertino nuosavybės teisių atkūrimo aspektą ir nepaaiškino, kodėl prie jų statinių esančioje ir jų naudojamoje žemėje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, negali būti suformuotas žemės sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo Administracijos 2023 m. vasario 27 d. prašymas išduoti Projekto rengimo reikalavimus paliktas nenagrinėtas, ir NŽT sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas dėl šio skyriaus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo NŽT pakartotinai išspręsti minėtą Administracijos prašymą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino NŽT sprendimą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 27 d. skundą. Teismas sprendė, kad NŽT neįvertino NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo palikti Administracijos prašymą nenagrinėtą pagrįstumo, todėl NŽT sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka ir teigia, kad NŽT sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, kuriais remiantis šis sprendimas buvo priimtas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Atsakovas ginčija ne tik pirmosios instancijos teismo išvadą dėl NŽT sprendimo motyvavimo, bet ir ja grindžiamą teisių gynimo būdą – įpareigojimą NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą. Todėl, vertinant apeliacinio skundo argumentus, būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė ginčo dalyką ir išsprendė visus pareiškėjų reikalavimus.
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susiklostė savita procesinė situacija. NŽT Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu paliko nenagrinėtą Administracijos 2023 m. vasario 27 d. pakartotinį prašymą išduoti Projekto rengimo reikalavimus, remdamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nes, jo teigimu, nepateikta naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Taigi šiuo sprendimu pakartotinis prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Tačiau pareiškėjai skunde, pateiktame NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindė argumentais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės apsaugos ir teisėtų lūkesčių bei prašė įpareigoti išduoti Projekto rengimo reikalavimus. NŽT, nagrinėdama skundą, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo atskirai nevertino, tačiau nagrinėjo, ar yra pagrindas išduoti Projekto rengimo reikalavimus: vertino galimybę formuoti žemės sklypą garažui eksploatuoti, Žemės sklypo ribų nustatymą ir nuosavybės teisių atkūrimo argumentus. Išvada, kad garažui eksploatuoti žemės sklypas negali būti formuojamas, NŽT grindė ir sprendimą netenkinti pareiškėjų skundo bei nepanaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo. Taigi išankstinėje stadijoje ginčas apėmė ir materialiuosius klausimus, ar galima formuoti žemės sklypą garažui eksploatuoti ir kokią reikšmę šiam klausimui išspręsti turi 1996 m. nustatytos Žemės sklypo ribos bei pareiškėjų argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, turi nustatyti ir visapusiškai ištirti ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus ir aiškiai pagrįsti priimtą sprendimą (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnio 1–3 dalys).
Šie reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai ginčas prieš kreipiantis į teismą buvo nagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, pasinaudojus šia tvarka ir perkėlus ginčą į teismą, teismas turi nagrinėti patį ginčą dėl teisės, o ne apsiriboti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Vien šios institucijos sprendimo motyvavimo trūkumų nustatymas savaime nepagrindžia būtinybės įpareigoti šią instituciją skundą nagrinėti iš naujo. Teismas turi įvertinti šių trūkumų reikšmę ginčui išspręsti ir galimybę ginčą išnagrinėti teisme, prireikus surinkęs papildomus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2206-525/2020 64–65 punktus).
Nagrinėjamu atveju išankstinėje stadijoje ginčas apėmė ir Projekto rengimo reikalavimų išdavimo klausimą (šios nutarties 27 punktas). Pareiškėjai teisme ginčijo abu sprendimus ir prašė įpareigoti NŽT pakartotinai išspręsti Administracijos prašymą. Todėl teismas turėjo savarankiškai patikrinti, ar pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą buvo pagrindas Administracijos pakartotinį prašymą palikti nenagrinėtą. Teismas taip pat turėjo įvertinti NŽT sprendime nurodytus atsisakymo išduoti Projekto rengimo reikalavimus pagrindus ir juos ginčijančius pareiškėjų argumentus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT sprendime nepateikta argumentų, pagrindžiančių NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo palikti Administracijos pakartotinį prašymą nenagrinėtą teisėtumą bei pagrįstumą, ir dėl to konstatavo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad NŽT atskirai neįvertino pakartotinio prašymo palikimo nenagrinėto sąlygų, tačiau vien šios aplinkybės nepakako išvadai, kad NŽT sprendimo motyvavimo trūkumai sudarė pagrindą jį panaikinti ir įpareigoti NŽT skundą nagrinėti iš naujo. Administracinio sprendimo motyvuotumas vertinamas pagal tai, ar jame nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, kuriais grindžiamas priimtas sprendimas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai). NŽT sprendime nurodyti motyvai, dėl kurių, jos vertinimu, Projekto rengimo reikalavimai negali būti išduoti, ir būtent jais NŽT grindė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą (šios nutarties 27 punktas). Todėl šiuo aspektu atsakovo argumentas, kad NŽT sprendime nurodytos teisės normos, faktinės aplinkybės ir motyvai, yra pagrįstas.
Pareiškėjai teisme ginčijo NŽT išvadą, kad Projekto rengimo reikalavimai negali būti išduoti. Pirmosios instancijos teismas nevertino NŽT sprendime išdėstytų motyvų dėl galimybės formuoti žemės sklypą pagalbinio ūkio paskirties garažui eksploatuoti ir tokį sklypą sujungti su Žemės sklypu, taip pat neįvertino pareiškėjų argumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, 1996 m. nustatytomis Žemės sklypo ribomis ir teisėtais lūkesčiais. Todėl teismas nenustatė, ar NŽT nurodyti atsisakymo išduoti Projekto rengimo reikalavimus pagrindai yra teisėti ir pagrįsti, ir neįvertino jų reikšmės abiejų ginčijamų sprendimų teisėtumui. Šioje byloje nėra savarankiško reikalavimo atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės plotą ar panaikinti 1996 m. Žemės sklypo ribų nustatymo sprendimą. Pareiškėjų argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir galimos ankstesnio sklypo formavimo klaidos turi būti vertinami tiek, kiek reikalinga ginčui dėl Projekto rengimo reikalavimų išdavimo ir šioje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti.
Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėjų skundą tenkina iš dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą ir reikalavimo įpareigoti NŽT pakartotinai išspręsti Administracijos prašymą. Šie reikalavimai nei patenkinti, nei atmesti, taip pat nepriimtas kitas procesinis sprendimas dėl jų. Įpareigojimas pakartotinai nagrinėti pareiškėjų skundą nėra tapatus jų prašytam įpareigojimui pakartotinai išspręsti Administracijos prašymą, o pareiškėjų galimybė NŽT iš naujo išnagrinėjus skundą inicijuoti naują teisminį procesą šio teismo sprendimo trūkumo nepašalina. Taigi teismas neįvykdė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos atsakyti į visus pagrindinius reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Tai sudaro ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Spręsdama dėl šio straipsnio 2 dalies taikymo, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos nagrinėjimo trukmę. Tačiau šiuo atveju nepakaktų vien papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Būtina išnagrinėti šios nutarties 32 punkte nurodytus klausimus, ištirti ir įvertinti reikšmingas faktines aplinkybes bei išspręsti likusius tarpusavyje susijusius reikalavimus. Šias aplinkybes pirmą kartą ištyrus ir teisiškai įvertinus apeliacinės instancijos teisme, proceso šalys netektų galimybės tokio vertinimo pagrindu priimtą teismo sprendimą apskųsti apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-174-821/2023 28–29 punktus). Atsižvelgdama į nustatytų trūkumų pobūdį ir neištirtų aplinkybių apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių trūkumų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti NŽT sprendime nurodytus atsisakymo išduoti Projekto rengimo reikalavimus pagrindus ir juos ginčijančius pareiškėjų argumentus, taip pat patikrinti, ar Administracijos prašymas teisėtai paliktas nenagrinėtas. Šie klausimai spręstini atsižvelgiant į šios nutarties 30 punkte aptartą abiejų ginčijamų sprendimų ryšį. Teismas taip pat turi patikrinti, ar surinkti visi ginčui išspręsti reikšmingi dokumentai iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje esančios paslaugos bylos Nr. ZSFP-102351, ir prireikus juos išreikalauti. Palyginęs ankstesnio ir pakartotinio prašymų turinį bei juos pagrindžiančius dokumentus, teismas turi nustatyti, ar kreiptasi dėl to paties klausimo ir ar pateikta naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Išnagrinėjęs šios nutarties 32 punkte nurodytus klausimus, teismas turi išspręsti visus pagrindinius pareiškėjų reikalavimus ir, nustatęs jų teisių pažeidimą, motyvuotai parinkti tinkamą teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.