Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2026 m. rugsėjo 15 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos gimimas registruotas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. 10 ((duomenys neskelbtini). gimimo įrašas Nr. 10). Gimimo įraše nurodoma gimimo data (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pakrikštyta 1962 m. kovo 19 d. K. vyskupijos A. N. J. parapijoje (2026 m. gegužės 7 d. Krikšto liudijimas Nr. 6). Pagal Krikšto liudijimą Nr. 6 pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini). D. K., pareiškėjos krikšto mama, pateikė rašytinį patvirtinimą, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini). (2026 m. liepos 30 d. patvirtinimas). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius netenkino pareiškėjos prašymo dėl gimimo datos ištaisymo, nes gimimo įrašas buvo sudarytas remiantis nutartimi dėl bylos Nr. 10 apie aktų įrašų atstatymą, patvirtintą vykdomojo komiteto 1965 m. birželio 9 d., o ne krikšto liudijimu (2026 m. birželio 3 d. išvada Nr. P7-4, (duomenys neskelbtini). atstatytas gimimo akto įrašas Nr. 10). Viešojoje įstaigoje Varėnos sveikatos centre apie pareiškėjos motinos S. Š. (duomenys neskelbtini). ar (duomenys neskelbtini). gimdymus duomenų nėra (2026 m. birželio 5 d. dėl informacijos patiekimo Nr. S-1076). Pažymos apie pareiškėjos gimimą iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo nepavyko gauti (2026 m. birželio 4 d. dėl informacijos pateikimo Nr. (P1-3532) P2-6086)

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

CPK 442 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys reikšmę asmens civiliniam ir šeimos teisiniam statusui, o jų įrašai patvirtina atitinkamų juridinių faktų atsiradimą ir teisių bei pareigų atsiradimo laiką. Siekiant užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, šie faktai įtvirtinami specialia forma – civilinės būklės aktų registracija. Civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami dokumentai turi tinkamai atspindėti įregistruotus aktus bei juose nurodytus reikšmingus duomenis.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje

Nr. e3K-3-202-915/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Remiantis byloje esančia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus išvada Nr. P7-4, pareiškėjos prašymas dėl gimimo datos ištaisymo nebuvo tenkintas, nustačius, kad nėra teisinio pagrindo atlikti atitinkamą gimimo įrašo pakeitimą, nes pareiškėjos pateiktas krikšto liudijimas nėra dokumentas, kurio pagrindu buvo sudarytas jos gimimo įrašas. Be to, pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių, išnaudojo jai prieinamas galimybes gauti dokumentus, patvirtinančius tikrąją jos gimimo datą, arba pažymą, patvirtinančią atitinkamus gimimo faktus. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja siekia nustatyti tikrąją savo gimimo datą, kuri yra reikšminga sprendžiant dėl jos pensinio amžiaus, teisės į senatvės pensiją atsiradimo momento, taip pat socialinio draudimo pensijos skyrimo ir mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėja neturi galimybės ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja buvo pakrikštyta (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių vyskupijos A. N. J. parapijoje, o jos gimimas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 10. Iš byloje pateikto Krikšto liudijimo Nr. 6 matyti, kad jame pareiškėjos gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę taip pat patvirtina pareiškėjos krikšto mamos rašytinis patvirtinimas, kad Krikšto liudijime nurodyta gimimo data yra teisinga.

Pažymėtina, kad pareiškėja buvo pakrikštyta praėjus vos kelioms savaitėms nuo Krikšto liudijime nurodytos gimimo datos. Todėl aplinkybė, kad krikšto metu buvo nurodyta būtent (duomenys neskelbtini) gimimo data, yra reikšminga vertinant jos tikrumą, nes, nesant kitų duomenų, nėra pagrindo manyti, kad krikšto metu būtų buvusi nurodyta būsima gimimo data. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad Krikšto liudijime ir gimimo įraše nurodyti pareiškėjos tėvai sutampa, tad vertina, kad šiuose dokumentuose nurodytas vaikas yra būtent pareiškėja.

Nors nėra galimybės nustatyti priežasčių, dėl kurių civilinės būklės akto įraše buvo nurodyta kita, vėlesnė, pareiškėjos gimimo data, tačiau, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjos paaiškinimus ir aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos pareikštam prašymui, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja N. S. gimė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant nustatyti teisės į senatvės pensiją atsiradimo momentą ir išspręsti socialinio draudimo pensijos skyrimo bei mokėjimo klausimus.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant nustatyti teisės į senatvės pensiją atsiradimo momentą ir išspręsti socialinio draudimo pensijos skyrimo bei mokėjimo klausimus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.