- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-1122-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02505-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- "Internetas Vilniuje"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
- Trečiasis asmuo
- " Telia Lietuva"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Telia Lietuva“) dėl nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Internetas Vilniuje“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) 2026 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. TN-57 „Dėl įpareigojimų ūkio subjektui Telia Lietuva, AB didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros rinkoje ir didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje nustatymo“ ir 2026 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. TN-59 „Dėl didmeninių specialiųjų pajėgumų rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimai) bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Nutarimų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarimai nėra adresuoti pareiškėjui. RRT 2026 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. TN-57 patvirtinta Didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros rinkos, Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkos ir Didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkos tyrimo ataskaita; ūkio subjektas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Telia Lietuva“ pripažintas turinčiu didelę įtaką ir jam nustatyti tam tikri įpareigojimai bei panaikinti kai kurie anksčiau galioję įpareigojimai. RRT 2026 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. TN-59 patvirtinta Didmeninių specialiųjų pajėgumų rinkos tyrimo ataskaita ir panaikinti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiam ūkio subjektui AB „Telia Lietuva“ egzistavę įpareigojimai, kurie buvo nustatyti RRT direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu ir 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-16. Teismas darė išvadą, kad Nutarimai iš esmės yra susiję su AB „Telia Lietuva“ teisėmis ir pareigomis, tačiau šis subjektas nėra Bendrovės narys ir byloje nėra duomenų, kad būtų pavedęs pareiškėjui jį atstovauti.
Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad Nutarimais pažeidžiamos jo narių teisės, tačiau skunde neatskleidė savo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, o ginti viešąjį interesą pareiškėjas nėra įgaliotas, todėl skundas negali būti priimtas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl Nutarimų panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 3 d. 1 p.), todėl skundą atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl Nutarimų panaikinimo, atsižvelgus į tai, kad skundas dėl Nutarimų teismui buvo išsiųstas tik 2026 m. balandžio 3 d., pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, kadangi Nutarimai buvo paskelbti jų priėmimo dieną. Pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti taip pat ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsisakęs priimti skundą teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas Bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia šiais argumentais:
Nutarimais trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikus lengvatas ir panaikinus ribojimus, panaikinama pareiškėjo teisė reikalauti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagal viešąją sutartį suteiktų prieigą prie esminio ištekliaus – elektroninių ryšių linijų. Todėl pareiškėjo skundą buvo nepagrįstai atsisakyta priimti, neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių ir tiesioginės Nutarimų įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Nutarimais nustatytos lengvatos ir panaikinti įpareigojimai trečiajam suinteresuotam asmeniui turi tiesioginę įtaką trečiojo suinteresuoto asmens kontrahentams – pareiškėjui ir kitiems smulkiesiems operatoriams.
Iki Nutarimų priėmimo trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nustatyti įpareigojimai suteikti pareiškėjui (ir kitiems operatoriams) prieigą prie veiklai būtino esminio resurso – trečiojo suinteresuoto asmens valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros. Prieiga prie infrastruktūros pareiškėjui buvo suteikta viešosios sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pagrindu. Pareiškėjo teisė viešosios sutarties pagrindu reikalauti prieigos prie trečiojo suinteresuoto asmens valdomos infrastruktūros sudarė sąlygas pareiškėjui vykdyti savo veiklą – teikti elektroninio ryšio paslaugas galutiniams paslaugų gavėjams (vartotojams). Viešosios sutarties režimas sudarė sąlygas pareiškėjui vykdyti savo veiklą bei neleido trečiajam suinteresuotam asmeniui pasinaudoti savo dominuojančia monopolininko elektroninių ryšių infrastruktūros rinkoje padėtimi.
Nutarimais buvo panaikinta pareiga suteikti prieigą dalyje Lietuvos regionų, todėl pasikeitė trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo viešosios sutarties statusas, jos vykdymas bei teisių ir pareigų santykis. Nutarimais buvo panaikinta trečiojo suinteresuoto asmens pareiga suteikti prieigą pareiškėjui, o pareiškėjui tiesiogiai buvo panaikinta šią pareigą atitinkanti subjektinė teisė reikalauti suteikti prieigą prie trečiojo suinteresuoto asmens valdomos infrastruktūros. Nutarimais buvo iš esmės pakeista pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių bei pareigų pusiausvyra. Nutarimai sudaro sąlygas trečiajam suinteresuotam asmeniui nesuteikti pareiškėjui prieigos prie infrastruktūros, didinti kainas už prieigą, primesti kitas nepalankias sąlygas gauti prieigą ir taip riboti konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje. Atsakovo priimti Nutarimai sukelia tiesioginius neigiamus padarinius pareiškėjui – jais neteisėtai ir nepagrįstai panaikinama pareiškėjo teisė viešosios sutarties pagrindu reikalauti trečiojo suinteresuoto asmens suteikti prieigą prie elektroninių ryšių infrastruktūros. Dėl Nutarimų pareiškėjas prarado teisę reikalauti sudaryti sutartis dėl prieigos ir pasikeitė pareiškėjo sutartinių teisinių santykių su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pobūdis. Tai lems pareiškėjo veiklos sąnaudų augimą, o kai kur pareiškėjo veiklos plėtra bus sustabdyta.
Nutarimais žlugdomas pareiškėjo veiklos modelis, nes, būdamas smulkusis rinkos dalyvis, jis neturi nei pajėgumų, nei galimybių įrengti savo infrastuktūrą. Be to, tokia veikla tik pakenktų galutiniams paslaugų gavėjams – vartotojams, kuriems dėl išaugusių operatorių veiklos sąnaudų tektų didžiausia finansinė našta. Atsakovas, atlikęs ginčo rinkos tyrimus, kurių pagrindu buvo priimti Nutarimai, elektroniniu paštu siuntė pareiškėjui 2025 m. vasario 7 d. pranešimą Nr. (72.2Mr)1B-335 ir 2025 m. birželio 6 d. pranešimą Nr. (72.2Mr)1B-1459 (toliau – ir Pranešimai), kuriuose pareiškėjui, kaip suinteresuotam asmeniui, buvo pateikti ginčo rinkos tyrimų rezultatai ir nustatytas terminas pateikti pastabas. Pranešimų pareiškėjui pateikimas patvirtina, kad atsakovas rinkos tyrimų ir jų pagrindu priimtų Nutarimų atžvilgiu pareiškėją laikė suinteresuotu asmeniu. Nutarimai sukelia pareiškėjui tiesioginius teisinius padarinius, todėl jis turi aiškų materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.
Nutarimai yra administraciniai sprendimai, t. y. individualūs teisės aktai. Tokiu atveju įstatymo nustatytas terminas Nutarimams apskųsti pradedamas skaičiuoti nuo individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Atsakovas neįteikė pareiškėjui Nutarimų. Nutarimai nėra paskelbti teisės aktų registre. Ši aplinkybė kartu patvirtina, kad Nutarimai nėra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėjo 2026 m. balandžio 3 d. skundo pateikimo metu Nutarimai nebuvo paskelbti ir viešai prieinami atsakovo interneto puslapyje. Pareiškėjas apie Nutarimus sužinojo 2026 m. balandžio 1 d., kai iš asociacijos Internet Service Provider Association (pareiškėjas yra asociacijos narys) gavo pranešimą Nr. I-4808/2026. Todėl terminas pateikti skundą turėjo pasibaigti po mėnesio nuo dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie jo teises ir pareigas pažeidžiančius Nutarimus, t. y. 2026 m. gegužės 1 d. Skundas buvo pateiktas 2026 m. balandžio 3 d., todėl vieno mėnesio terminas pateikti skundą dėl Nutarimų nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, konstatavęs, kad skundžiami Nutarimai yra individualūs administraciniai aktai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – AB „Telia Lietuva“, tačiau jais nesukuriama tokių pasekmių kitiems asmenims. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Nutarimų panaikinimo paduoti ir neprašė jo atnaujinti, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų.
Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).
LVAT praktikoje išaiškinta, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020 ir kt.).
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Taigi pagal LVAT praktiką skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl RRT 2026 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. TN-57 „Dėl įpareigojimų ūkio subjektui Telia Lietuva, AB didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros rinkoje ir didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje nustatymo“, kuriuo, be kita ko, nustatyti įpareigojimai AB „Telia Lietuva“, ir 2026 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. TN-59 „Dėl didmeninių specialiųjų pajėgumų rinkos tyrimo rezultatų“, kuriuo, be kita ko, panaikinti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiam ūkio subjektui AB „Telia Lietuva“ nustatyti įpareigojimai, panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimais trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikus lengvatas ir panaikinus ribojimus, panaikinta pareiškėjo teisė reikalauti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagal viešąją sutartį suteiktų prieigą prie esminio ištekliaus – elektroninių ryšių linijų. Pasak pareiškėjo, Nutarimais trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo panaikinta pareiga suteikti prieigą, o pareiškėjui tiesiogiai buvo panaikinta šią pareigą atitinkanti subjektinė teisė reikalauti suteikti prieigą prie trečiojo suinteresuoto asmens valdomos infrastruktūros. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Nutarimai turi užtikrinti veiksmingą konkurenciją, užkirsti kelią pareiškėjo diskriminacijai ir trečiojo suinteresuoto asmens piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiami Nutarimai sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas. Todėl pareiškėjo materialiojo teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės ir gali būti pagrindu atmesti skundą, bet ne pagrindu atsisakyti priimti skundą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1028-822/2026, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Nutarimus, priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad faktas, ar pareiškėjo skundžiami Nutarimai sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą.
Kartu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Nutarimų panaikinimo pateikti, tačiau neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl sužinojimo apie Nutarimus datos, būdo ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nelaikytina pagrįsta ir šiuo aspektu.
Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje vertino, kad siekiami apskųsti administraciniai aktai nepažeidė pareiškėjo teisių ir / ar nedarė joms įtakos, taip pat nevisapusiškai įvertino, ar nebuvo praleistas skundo pateikimo teismui terminas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Internetas Vilniuje“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.