Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1028-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02093-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Asociacijos Internet Service Provider Association atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties pagal pareiškėjo Asociacijos Service Provider Association skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl nutarimo panaiknimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Telia Lietuva).Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas Asociacija Internet Service Provider Association (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2026 m. vasario 24 d. nutarimą „Dėl įpareigojimų ūkio subjektui Telia Lietuva, AB didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros rinkoje ir didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje nustatymo“ (toliau –ir Nutarimas I) ir 2026 m. vasario 24 d. nutarimą „Dėl didmeninių specialiųjų pajėgumų rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimas II). Pareiškėjas taip pat prašė: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Nutarimų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.Teismas, susipažinęs su skundžiamų Nutarimų turiniu, nustatė, kad nematyti, jog jie būtų adresuoti pareiškėjui. Nutarimu I patvirtinta Didmeninės prieigos prie fizinės infrastruktūros rinkos, Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkos ir Didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkos tyrimo ataskaita; ūkio subjektas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Telia Lietuva pripažintas turinčiu didelę įtaką ir jam nustatyti tam tikri įpareigojimai bei panaikinti kai kurie anksčiau galioję įpareigojimai. Nutarimu II patvirtinta Didmeninių specialiųjų pajėgumų rinkos tyrimo ataskaita ir panaikinti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiam ūkio subjektui AB Telia Lietuva egzistavę įpareigojimai, kurie buvo nustatyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-16. Taigi, teismas apibendrino, kad Nutarimai iš esmės yra susiję su AB Telia Lietuva teisėmis ir pareigomis, tačiau šis subjektas nėra Asociacijos Internet Service Provider Association narys ir byloje nėra duomenų, kad būtų pavedęs pareiškėjui jį atstovauti.Teismas apibendrino, kad pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad Nutarimais pažeidžiamos jo narių teisės, tačiau skunde neatskleidė savo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, o ginti viešąjį interesą pareiškėjas nėra įgaliotas, todėl skundas negali būti priimtas.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl Nutarimų panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 3 d. 1 p.), todėl skundą atsisakė priimti.III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.Pareiškėjas paaiškina, kad teisė kreiptis į teismą kildinama iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė taip pat užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad pareiškėjo skundą atsisakyta priimti nepagrįstai – nuodugniai neišanalizavus reikšmingų bylai aplinkybių ir neįvertinus Nutarimų įtakos pareiškėjo nariams, t. y. mažiesiems rinkos subjektams (elektroninių ryšių operatoriams).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų 7.1 punktu, Lietuvos Respuvlikos Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) tikslai yra inter alia (be kita ko) užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių srityje, efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą ir vartotojų teisių apsaugą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšišų įstatymo (toliau – ir ERĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 16 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad Tarnybos priimti Nutarimai turėjo užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir užkirsti kelią mažųjų rinkos subjektų diskriminacijai bei AB Telia Lietuva (toliau – ir Suinteresuotas asmuo) piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi. Nutarimais nustatytos lengvatos ir panaikinti įpareigojimai Suinteresuotam asmniui turi tiesioginę įtaką Suinteresuoto asmens kontrahentams – pareiškėjo nariams smulkiesiems operatoriams.Pareiškėjas paaiškina Suinteresuotą asmenį ir mažuosius operatorius siejančius teisinius santykius. Iki neteisėtų ir nepagrįstų Nutarimų priėmimo Suintersuotam asmeniui buvo nustatyti įpareigojimai (nustatyta pareiga) mažiesiems operatoriams suteikti prieigą prie esminio resurso – Suinteresuoto asmens valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros. Suinteresuotas asmuo turėjo pareigą pareiškėjo nariams suteikti prieigą prie infrastruktūros viešųjų sutarčių pagrindu. Nutarimais dalyje Lietuvos regionų pareiga suteikti prieigą buvo panaikinta, todėl iš esmės pasikeitė Suinteresuoto asmens ir pareiškėjo narių viešųjų sutarčių statusas, jų vykdymas bei teisių ir pareigų santykis. Nutarimais buvo panaikinta Suinteresuoto asmens pareiga suteikti prieigą pareiškėjo nariams ir atitinakamai Suinteresuotam asmeniui buvo suteikta teisė atsisakyti suteikti prieigą, o parieškėjo nariams buvo panaikinta teisė reikalauti suteikti prieigą prie Suinteresuoto asmens valdomos infrastruktūtos. Priimti Nutarimai sukelia tiesioginius neigiamus padarinius pareiškėjui ir jo nariams – jais šiurkščiai pažeidžiama pareiškėjo narių teisė viešosios sutarties pagrindu reikalauti Suinteresuoto asmens suteikti prieigą prie elektroninių ryšių infrastruktūros.Pareiškėjas paaiškina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) ir ERĮ reguliavimu bei teismų praktika, pareiškėjo narių ir Suinteresuoto asmens sutartys, t.y. pareiškėjo nariai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Internetas Vilniuje“ ir UAB ,,Consilium optimum“ (toliau – ir Nariai) su Suinteresuotu asmeniu yra sudarę Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir Sutartys), laikytinos viešosiomis sutartimis. Toks Sutartims taikomas viešosios sutarties režimas sudarė sąlygas Nariams vykdyti savo veiklą ir užkirto kelią Suinteresuotam asmeniui piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi.Pareiškėjo vertinimu, Nutarimai sudaro sąlygas Suinteresuotam asmeniui nesuteikti prieigos kitiems operatoriams, didinti kainas už prieigą, nurodyti kitas nepalankias sąlygas gauti prieigą ir taip riboti konkurencują elektroninių ryšių rinkoje. Tai daro tiesioginę įtaką pareiškėjui ir jo narių materialiosioms teisėms ir teisėtiems interesams, nes dėl neteisėtų ir nepagrįstų Nutarimų pasikeitė pareiškėjo narių sutartinių teisinių santykių su Suinteresuotu asmeniu pobūdis (Sutartys tapo neviešos ir pasikeitė jų sudarymo, galiojimo ir vykdymo sąlygos bei galimybės, neliko CK 6.161 straipsnyje numatytos teisės reikalauti vienodų sutarties sąlygų, standartinių sąlygų kontrolės ir t.t.). Nutarimais taip pat prieštaraujama ERĮ įtvirtintam tikslui skatinti veiksmingą konkurenciją, o balansas tarp Suinteresuoto asmens, kaip monopolininko, ir kitų rinkos dalyvių yra akivaizdžiai Suinteresuoto asmens naudai. Tokia situacija kartu yra nesuderinama su konstitucinėmis vertybėmis – sąžininga konkurencija, monopolijos draudimu, ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva bei jų valstybine apsauga.Nutarimuose pripažįstama, kad lengvatų suteikimas ir įpareigojimų panaikinimas Suinteresuotam asmeniui daro neigiamą įtaką tiek didmeninės, tiek mažmeninės elektroninių ryšių rinkos dalyje. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Nutarimai sukelia teisinius padarinius ne vien Suinteresuotam asmeniui, bet ir visiems kitiems rinkos dalyviams, įskaitant ir pareiškėją bei jo narius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą dėl neteisėtų Nutarimų yra neabejotinas.Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad turi teisę atstovauti savo narius, ginti savo ir jų teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas, kaip asociacija, vienija 4 narius – UAB ,,Consilium optimum“ ir UAB ,,Internetas Vilniuje“ bei UAB ,,Internetas“ ir UAB ,,Televizija“, kurių interesais asociacija privalo veikti ir kurių teises asociacija yra įsipareigojusi ginti. Pareiškėjo veikla tam tikrais atvejais taip pat gali būti susijusi su viešojo intereso tenkinimu (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 sr. 1 d.). Šiuo atveju toks viešasis interesas yra sąžininga konkurencija ir monopolijos draudimas, kurio siekia pareiškėjo nariai. Tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjo ir jo narių interesai sutampa su viešuoju interesu, nepaneigia pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo bei jokiu būdu neatima pareiškėjo teisės vykdant asociacijos veiklą kreiptis į teismą su skundu.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, jog Nutarimais pažeidžiamos jo narių teisės, tačiau skunde neatskleidė savo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, o ginti viešąjį interesą pareiškėjas nėra įgaliotas, todėl skundas negali būti priimtas.Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų.Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).LVAT praktikoje išaiškinta, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020 ir kt.).Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Taigi pagal LVAT praktiką skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimus. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad priimti Nutarimai savo esme yra administraciniai sprendimai (individualūs administraciniai aktai), kurių pagrindu elektroninių ryšių rinkos subjektams sukuriamos teisės ir pareigos. Pareiškėjas yra asociacija, kuri atstovauja interneto ir internetinės televizijos (IPTV) paslaugų teikėjus ir gina jų teises bei teisėtus interesus minėtoje elektroninių ryšių srityje. Nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, jais šiurkščiai pažeidžiamos pareiškėjo atstovaujamų smulkiųjų elektroninių ryšių rinkos paslaugų teikėjų teisės ir teisėti interesai, nes neteisėtai ir nepagrįstai panaikinami didelę įtaką rinkoje turinčiam subjektui nustatyti įpareigojimai suteikti prieigą. Įgyvendindamas savo veiklos tikslus, pareiškėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismą, kad būtų apgintos pareiškėjo narių teisės ir teisėti interesai, todėl teikiamas skundas dėl Nutarimų panaikinimo.Nagrinėjamu atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiami Nutarimai sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas, todėl pareiškėjo materialiojo teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės ir gali būti pagrindu atmesti skundą, bet ne pagrindu atsisakyti priimti skundą. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo Asociacijos Service Provider Association atskirąjį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Asociacijos Service Provider Association skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė