Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei T. A. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo – teisės įregistruoti nesudėtingą statinį (ūkinį pastatą) be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė ir G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžių ir baigiamųjų kalbų metu palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir nurodytas aplinkybes. Ieškovė paaiškinimų metu, be kita ko, pažymėjo, kad ginčo ūkinis pastatas buvo pastatytas 2019 m., jam 1 m aptarnavimo zona nėra nustatyta. Pasirašant sutikimą dalyvavo atsakovė, jos sūnus ir ieškovė. Ginčo ūkinis pastatas už senąjį aukštesnis gal 10 cm.

Atsakovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžių ir baigiamųjų kalbų metu palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją ir nurodytas aplinkybes. Atsakovė paaiškinimų metu, be kita ko, nurodė, kad ginčo ūkinis pastatas yra per aukštas ir uždengia saulę, taip pat jo vietoje anksčiau buvo mažas sandėliukas.

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai (pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas) įteikti tinkamai.

Liudytojas S. A. 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu, be kita ko, paliudijo, kad yra atsakovės sūnus. Liudytojas nurodė, kad atsakovė nepasirašė nei sutikimo teksto, nei parašas yra tikras. Liudytojas nurodė, kad teksto dėl 10I ir 11I visai nebuvo, visai teksto nebuvo. Apžiūrėjęs sutikimo originalą liudytojas nurodė, kad jame ne atsakovės parašas, ji taip gražiai nepasirašytų, nes turi artritą. Sutikimo tekstą liudytojas pamatė tik kai jį parodė advokatas. Tekstas, kurį atsakovė pasirašė, buvo ar sandėlio apdaila atitinka vizualiai standartus, buvo labai trumpas tekstas – pirmas parašas ieškovės, antras trečiojo asmens ir atsakovė pasirašė paskutinė. Ginčo ūkinis pastatas iškilo 2022 m. Kai ieškovė nusigriovė sandėlį, liudytojas pats asmeniškai nuėjo pasiklausti pas jos vyrą, kas bus pastatyta vietoje jo, jis atsakė, kad nežino, klausk pas ieškovę. Ieškovė nurodė, kad ten bus tiesiog darželis. Po dviejų savaičių atsirado pamatai ir pradėjo atsirasti sandėlis. Kai pastatas buvo pastatytas, pretenzijas reiškė tik liudytojas, nes atsakovė užsiėmusi savais reikalais, sveikata. Ginčo ūkinis pastatas susiaurino įvažiavimą, vasarą užstoja saulę, kai leidžiasi, yra šešėlis, taip pat jis pastatytas savavališkai. Savavališka statyba nebuvo konstatuota. Šešėlis krenta tiesiai į langą, jis yra iš miegamojo kambario. Anksčiau irgi buvo sandėlis, bet jis buvo per pusę esamo, kita pusė apsodinta alyvomis. Naujasis statinys yra aukštesnis už senąjį, liudytojas negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai, per plotį nėra platesnis, tačiau ieškovė pastatė bordiūrus ir pats įvažiavimas dabar susiaurėjo, liudytojas pro tarpelį vos praveža šiukšliadėžę. Įvažiavimas dabar yra 3,20 m, kiek buvo anksčiau liudytojas nežino, automobilis telpa. Kliudo pats įvažiavimas, vartai, kurių net neturi būti, kiemą pavertė tepalų duobe. Kas susiję su pačiu sandėliu, tai vasarą visą laiką krenta šešėlis. Sklypo planą pasirašyti atnešė ne pati ieškovė, o jos vyras, jis neleido pasižiūrėti, vėliau išskleidė, jame nebuvo ribų. Po dviejų dienų atnešė antrą kartą, nuėmė apskritimus, daugiau nieko nepakeitė. Kai atnešė trečią kartą, liudytojas sakė, kad net nerodytų, kad pakviestų matininką. Raštu ieškovei plano nepasirašymo priežastys nebuvo nurodytos, liudytojas nuėjo pasakyti žodžiu, kodėl nepasirašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (49/69 dalys) (patikėjimo teise valdoma trečiojo asmens KMS) ir atsakovei (20/69 dalys). Ant žemės sklypo nekilnojamojo turto registre yra formuojamas pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo ūkinis pastatas. Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis pagal 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra išnuomota ieškovei (trečiojo asmens KMS atsiliepimo

(DOK-152248) priedas) ir trečiajam asmeniui. Žemės sklype yra registruotas butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nuosavybės teise priklausantis ieškovei, ir jo priklausiniai – pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovei priklauso 25/100 dalys, atsakovei 41/100 dalis, o trečiajam asmeniui – 17/100 dalių), taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas žymėjimas plane 10I1m, t. y. nugriautas ūkinis pastatas. Žemės sklype buvo pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išregistruotas. Trečiajam asmeniui taip pat nuosavybės teise priklauso žemės sklype registruotas pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registrai: pradinio ieškinio (CBP-22272) priedai Nr. 2, 3.1, 3.2, trečiojo asmens KMS atsiliepimo (DOK-152248) priedas; DOK-29342).

Teismas iš 2015 m. liepos 24 d. žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo plano M 1:500 (toliau – sklypo dalių nustatymo planas) (pradinio ieškinio (CBP-22272) priedas Nr. 4) nustatė, kad nugriautam ūkiniam pastatui priskirta 24 kv. m žemės sklypo dalis „C“, taip pat 19 kv. m iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies „A“. Sklypo dalių nustatymo plano pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 29 m. įsakymas Nr. 8VĮ-1170-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymas), kurio nustatyta, kad nugriauto ūkinio pastato eksploatavimui yra reikalinga 0,0043 ha, iš kurių 0,0024 ha žemės sklypo dalis, sklypo dalių nustatymo plane pažymėta „C“, o 0,0019 ha bendro naudojimo ploto, plane pažymėto indeksu „A“.

Trečiasis asmuo ir atsakovė pasirašė 2025 m. balandžio 22 d. sutikimą, kuriuo sutiko, kad ieškovė „nugriovusi jai nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus, pažymėtus plane 10I1/m ir 11I1/m, jų vietoje pastatytų naują ūkinį pastatą ir įsiregistruotų jį nekilnojamojo turto registre“ (pradinio ieškinio (CBP-22272) priedas Nr. 5; DOK-23871).

Siekiant įregistruoti ginčo ūkinį pastatą ir išregistruoti nugriautą ūkinį pastatą 2025 m. liepos mėn. matininkė parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (pradinio ieškinio (CBP-22272) priedas Nr. 5), kurioje ginčo ūkinio pastato žymėjimas plane nurodytas 13I1/ž, kurio bendras plotas yra 15,52 kv. m, užstatytas plotas 18 kv. m ir užimtas plotas 18 kv. m, pats pastatas yra I grupės nesudėtingasis, statybos pradžia ir pabaiga 2019 m. Taip pat ginčo ūkinio pastato įregistravimui ir nugriauto ūkinio pastato išregistravimui buvo parengtas matininkės R. A. 2025 m. liepos 22 d. žemės sklypo planas (toliau – 2025 m. liepos 22 d. planas) (DOK-23871), kurio atsakovė pasirašyti nesutiko. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su 2025 m. rugpjūčio 4 d. prašymu pasirašyti 2025 m. liepos 22 d. planą arba paaiškinti, dėl kokių priežasčių yra atsisakoma pasirašyti (pradinio ieškinio (CBP-22272) priedas Nr. 8), tačiau atsakovė rašytinio atsakymo ieškovei nepateikė.

Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti ginčo ūkinio pastato ir išregistruoti nugriauto ūkinio pastato kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje ir šis prašymas buvo atmestas, nes nekilnojamojo turto registre nepatikslinti žemės sklypo, kuriame pastatyti ir nugriauti minėti statiniai, kadastro duomenys, taip pat nepateiktas žemės sklypo bendraturčio rašytinis sutikimas (VĮ Registrų centro 2025 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. SPR5-15271 (14.4 E) (toliau – VĮ Registrų centro sprendimas), DOK-71451).

Atsakovė ir Lietuvos Respublika, atstovaujama trečiojo asmens KMS, sudarė 2025 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo (toliau – naudojimosi tvarka) (trečiojo asmens KMS atsiliepimo (DOK-152248) priedas), kuriuo nustatė, kad atsakovė naudosis sklypo dalimis, pažymėtomis B1 (41 kv. m) ir B2 (7 kv. m), Lietuvos Respublika – C (21 kv. m), D (23 kv. m) ir E (89 kv. m), o dalis F (42 kv. m) bus bendro naudojimo, iš kurio 17 kv. m naudosis atsakovė, o 25 kv. m – Lietuvos Respublika.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2025 m. spalio 22 d. atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą žemės sklype, kurio metu ginčo ūkinio pastato savavališkos statybos fakto nenustatė (VTPSI 2025 m. spalio 27 d. atsakymas Nr. 2D-27338 (toliau – VTPSĮ atsakymas), DOK-24867).

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo, t. y. ginčo ūkinio pastato įregistravimo nekilnojamojo turto registre be atsakovės sutikimo. Atsakovė dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo iš esmės neprieštarauja, tačiau su juo nesutinka dėl to, kad mano, jog toks reikalavimas perteklinis ir jos sutikimas nugriauto ūkinio pastato išregistravimui nėra reikalingas.

Dėl ginčo ūkinio pastato įregistravimo be atsakovės sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą yra reikalinga įvertinti, ar atsakovės nesutikimas su ginčo ūkinio pastato įregistravimu yra teisėtas veiksmas ir ar šio sutikimo davimas kokiu nors būdu pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas laikomas pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iš bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).

Atsakovė savo nesutikimą su ginčo ūkinio pastato įregistravimu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) ginčo ūkinis pastatas yra aukštesnis nei buvęs, jis užstoja saulę ir į atsakovės langus krenta šešėlis; 2) susiaurėja praėjimai ir pravažiavimai tarp statinių; 3) ginčo ūkiniam pastatui eksploatuoti 3 kv. m būtų imama iš bendrai naudotis skirtos žemės sklypo dalies ir ieškovei asmeniškai skirta naudotis žemės dalis padidėtų bendro naudojimo sklypo „A“ sąskaita, ginčo ūkinio pastato įregistravimas reikštų, kad būtų pakeista įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka; 4) ieškovės reikalavimai yra neapibrėžti ir netikslūs – neaišku, kokiame plane žymimas statinys, kas tą planą ruošė, neaišku, ar plane nurodytas statinių išdėstymas; 5) ieškovė VĮ Registrų centrui teikia klaidingus duomenis, nes statinio plotas yra didesnis nei nurodyta (15,52 kv. m); 6) ieškovė teikia klaidingą statinių išdėstymo planą ir siekia užvaldyti ir įregistruoti valstybinę žemę. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė be pagrindo save vadina žemės sklypo bendraturte.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, grįsdama savo poziciją dėl sutikimo nedavimo tuo, kad pastačius ginčo ūkinį pastatą sumažėjo pravažiavimas ir į langus krenta šešėlis, pateikė foto nuotraukas (DOK-24867, 33665), tačiau teismas iš jų nenustatė, kad nuo ginčo ūkinio pastato kristų koks šešėlis į atsakovės langus, liudytojas 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad taip vyksta vasaros laikotarpiu (taigi, ne visus metus). Be to, iš nuotraukų matyti, kad pravažiavimas šalia ginčo ūkinio pastato yra gana platus (3,20 m) ir pakankamas pravažiuoti transporto priemonei, o atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad dėl ginčo ūkinio pastato ja būtų sunku įvažiuoti / išvažiuoti iš kiemo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kieme stovint transporto priemonei yra sunkiau ją apeiti (liudytojo parodymai, kad sunku apvažiuoti su šiukšliadėže) nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo ūkinis pastatas iš esmės pažeidžia atsakovės teisėtus interesus. Teismas papildomai pastebi, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo ūkinio pastato plotis būtų didesnis nei nugriauto ūkinio pastato, priešingai, liudytojas 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad plotis yra toks pats, o labiausiai kliudo pats įvažiavimas bei vartai, kurių, liudytojo teigimu, neturėjo būti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai dėl šešėlio kritimo ir per siauro pravažiavimo nėra pakankami pagrįsti atsisakymą duoti sutikimą registruoti ginčo ūkinį pastatą.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste teismas taip pat pastebi, kad atsakovė, nors nesutiko pasirašyti 2025 m. liepos 22 d. plano (sprendimo 12 punktas), tačiau ji yra pasirašiusi 2025 m. balandžio 25 d. sutikimą ieškovei statyti naują ūkinį pastatą (sprendimo 11 punktas). Atkreipiamas dėmesys, kad iš kadastrinių matavimų bylos (sprendimo 12 punktas) ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas buvo pastatytas 2019 m. Taigi, sutikimo pasirašymo metu atsakovei buvo žinomas ginčo ūkinio pastato dydis ir aukštis, galimai keliami nepatogumai dėl pravažiavimo ar aukščio, kuriuos ji galėjo iš anksto įvertinti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad vėlesnis 2025 m. liepos 22 d. plano nepasirašymas buvo nepagrįstas. Teismas papildomai pažymi, kad nors byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad minėto sutikimo ji nepasirašė, ką nurodė ir liudytojas, tačiau tai, kad atsakovės parašas yra netikras, byloje nebuvo įrodyta – atsakovės atstovui 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu pateikus prašymą atlikti rašysenos ekspertizę, vėliau šio prašymo buvo atsisakyta (DOK-37992). Nesant nuginčytam parašo tikrumui, teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į sutikimą, kuris buvo juo patvirtintas.

Minėta, kad vienas iš atsakovės argumentų dėl sutikimo nedavimo yra tai, kad įregistravus ginčo ūkinį pastatą ieškovei asmeniškai skirta naudotis žemės sklypo dalis padidėtų 3 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo dalies sąskaita, taip pakeičiant įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Šį savo argumentą atsakovė grindžia tuo, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu ūkinio pastato eksploatavimui yra reikalinga 0,0043 ha, iš kurių 0,0024 ha dalis, sklypo dalių nustatymo plane pažymėta „C“, o 0,0019 ha dalis – iš plane pažymėtos „A“ dalies (žiūrėti sprendimo 10 punktą), tuo tarpu naudojimosi tvarkoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai skirtas naudotis žemės plotas, kuriame stovi ginčo statinys, yra 21 kv. m (žiūrėti sprendimo 14 punktą). Teismas su šiais argumentais nesutinka ir pastebi, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu buvo nustatytas nugriauto ūkinio pastato eksploatavimui reikalingas plotas ir atsakovė nepagrįstai jį pritaiko ginčo ūkiniam pastatui. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad atsakovei ir Lietuvos Respublikai sudarant žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatant Lietuvos Respublikai priskirtos naudoti sklypo dalies „C“ plotą (21 kv. m), minėtas 0,0024 ha žemės plotas (sklypo dalių nustatymo plane pažymėtas „C“) 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu jau buvo priskirtas kaip nugriauto ūkinio pastato eksploatacijai reikalingas plotas. Atsakovė, be formalių teiginių, nepateikė byloje įrodymų, kad ginčo ūkinio pastato eksploatacijai yra reikalingas didesnis plotas nei nustatytas nugriautam ūkiniam pastatui ir tai turės tiesioginę neigiamą įtaką atsakovės galimybei naudotis žemės sklypu pagal naudojimosi tvarką (CPK 178 straipsnis), todėl pirmiau nurodyti jos argumentai dėl, be kita ko, ieškovei skirtos žemės sklypo dalies padidėjimo ir nukrypimo nuo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, yra atmetami.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nėra tikslūs ir konkretūs, nes neaišku, kokiame plane žymimas statinys, kas tą planą ruošė, neaišku, ar plane nurodytas statinių išdėstymas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors patikslinto ieškinio reikalavime toks planas ir nėra konkrečiai įvardijamas, tačiau iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų yra akivaizdu, kad prašomo įregistruoti ginčo ūkinio pastato žymėjimas plane (13I1/ž) yra nurodytas kadastrinių matavimų byloje (sprendimo 12 punktas), tuo tarpu nugriauto ūkinio pastato žymėjimas plane nurodytas nekilnojamojo turto registro išraše. Iš byloje šalių duotų paaiškinimų bei kadastrinių matavimų bylos duomenų teismui taip pat nekyla abejonių, kad atsakovei yra aišku, kokių konkrečiai ūkinių pastatų įregistravimas / išregistravimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, teismas pastebi, kad nei nekilnojamojo turto registre, nei kadastrinių matavimų byloje žymėjimas plane, nurodant konkretų planą, taip pat nėra taikomas. Todėl atsakovės argumentai dėl netikslaus patikslinto ieškinio reikalavimų formulavimo yra atmetami.

Minėta, kad vienas iš atsakovės nesutikimo su ginčo ūkinio pastato įregistravimu motyvų yra tas, kad ieškovė teikia VĮ Registrų centrui klaidingus duomenis, nes statinio plotas, atsakovės teigimu, yra didesnis nei nurodoma (15,52 kv. m), ką pagrindžia VTPSĮ atsakymas (sprendimo 15 punktas). Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir pažymi, kad nors VTPSI atsakyme nurodytas ginčo ūkinio pastato ilgis (8,34 m) ir plotis (2,29 m) yra kiek didesnis nei kadastrinių matavimų byloje nurodytas ginčo ūkinio pastato ilgis ir plotis ties sienų išore (atitinkamai 8,20 m ir 2,23 m), taip pat nurodytas 5 cm didesnis aukštis, tačiau šis skirtumas yra nežymus, be to, VTPSI savavališkos statybos dėl ginčo ūkinio pastato nenustatė. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės skaičiuojamas plotas, kurį jos atstovas 2026 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė galimas gauti sudauginus 8,34 m ir 2,29 m sienų ilgius, yra užstatymo plotas, ne bendrasis plotas, kuris kadastrinių matavimų byloje nurodytas 15,52 kv. m ir buvo nustatytas pagal ūkinio pastato sienų ilgį iš pastato vidaus. Šis plotas yra natūraliai mažesnis nei užstatymo plotas, todėl jų lyginimas grindžiant poziciją dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo VĮ Registrų centrui yra nepagrįstas. Teismas papildomai pažymi, kad net ir esant nustatytiems nežymiems ilgių neatitikimams, vien tik jų egzistavimas nėra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą įregistruoti ginčo ūkinį pastatą, nes atsakovė taip pat turi įrodyti ir tų neatitikimų neigiamą poveikį jos teisėms ir interesams, kas esamu atveju, teismo vertinimu, nebuvo padaryta.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir hipotetinius atsakovės argumentus, kad ieškovė teikia klaidingą statinių išdėstymo planą ir galimai siekia užvaldyti ir įregistruoti valstybinę žemę, nes tokie jos argumentai nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atmeta argumentą, kad ieškovė be pagrindo save vadina žemės sklypo bendraturte, kaip neturintį teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes nors ieškovei žemės sklypo dalis ir nepriklauso nuosavybės teise, tačiau ji ją valdo nuomos sutarties pagrindu, tuo tarpu atsakovė yra žemės sklypo bendraturtė ir būtent jos, kaip bendraturtės, atsisakymo duoti sutikimą (ne)pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė be pagrindo nedavė sutikimo (nesutikimą išreikšdama nepasirašant 2025 m. liepos 22 d. plano) įregistruoti ginčo ūkinį pastatą, todėl pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas (pripažinti ieškovei teisę įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre ginčo ūkinį pastatą, kurio bendras plotas 15,52 kv. m, nuosavybės teise be žemės sklypo bendraturtės atsakovės sutikimo) yra tenkinamas

Dėl nugriauto ūkinio pastato išregistravimo be atsakovės sutikimo.

Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio antruoju reikalavimu pripažinti ieškovei teisę įregistruoti registre nugriauto ūkinio pastato nugriovimą ir išregistruoti į nugriautą ūkinį pastatą jos nuosavybės teisę registre be žemės sklypo bendraturtės atsakovės sutikimo. Atsakovė nesutikimą grindžia tuo, kad ūkinio pastato nugriovimo išregistravimui jos sutikimas yra apskritai nereikalingas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia VĮ Registrų centro sprendimu (žiūrėti sprendimo 13 punktą).

Teismas, vertindamas šalių argumentus, atkreipia dėmesį, kad iš VĮ Registrų centro sprendimo nustatyta, jog VĮ Registrų centro argumentas, susijęs su ieškovės prašymo netenkinimu, yra susijęs ne tik su atsakovės sutikimo nebuvimu (kurį registras sieja su ginčo ūkinio pastato įregistravimu), bet ir žemės sklypo, kuriame pastatytas ginčo ūkinis pastatas ir nugriautas ūkinis pastatas, kadastro duomenų pateikimu (patikslinimu). Atsižvelgiant į tai, kad iš kadastro duomenų bylos nustatyta, jog į ją įeina ir 2025 m. liepos 22 d. planas, ant kurio atsakovė nepasirašė, ir kad atnaujinti kadastro duomenys yra reikalingi atlikti abu ieškovės norimus veiksmus, teismas sprendžia, kad antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas nėra perteklinis, todėl jį tenkina.

Dėl prašymo taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškovės atstovas advokatas pateikė prašymą (DOK-69942) skirti atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 800,00 Eur baudą, kurios ½ dalį prašo įskaityti valstybės naudai, o likusią dalį – išieškoti ieškovės naudai. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovės atstovas advokatas pateikus prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, dėl kurio buvo atidėtas 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdis, taip pat pateikė 2026 m. vasario 27 d. prašymą pateikti buto su ūkiniais pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, kai šis prašymas buvo perteklinis bei prašė pateikti 2025 m. balandžio 22 d. sutikimo originalą, nors jis buvo byloje pateiktas, t. y. prašymas teiktas nesąžiningai reikalaujant įrodymų, kurie jau buvo akivaizdžiai pateikti bylos medžiagoje. Be to, atsakovės atstovas advokatas pateikė prašymą iškviesti liudytoją, nors šis prašymas buvo nepagrįstas ir nesąžiningas.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Teismas, vertindamas prašyme nurodytus argumentus, atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė. Teismas pastebi, kad nors 2026 m. kovo 23 d. teismo posėdis buvo atidėtas siekiant sudaryti atsakovei sąlygas suformuluoti prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, eksperto kandidatūros ir jam užduotinų klausimų, bet vėliau šio prašymo atsisakyta

(DOK-37992), tačiau atsakovės atstovas advokatas 2026 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė atsisakymo priežastis, kad buvo išsiaiškinta, jog turima medžiaga nebūtų pakankama rašysenos ekspertizei atlikti. Teismas šias priežastis laiko pakankamomis spręsti, kad prašymo dėl ekspertizės atlikimo buvo atsisakyta nesiekiant piktnaudžiauti procesinėmis teisėms ir vilkinti bylos nagrinėjimą. Kiti atsakovės atstovo advokato procesiniai prašymai, nurodyti prašyme dėl baudos skyrimo, neužvilkino bylos nagrinėjimo ir buvo efektyviai išspręsti, todėl jų teikimas nėra vertinamas kaip atsakovės piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovo advokato prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

CPK 96 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei 2025 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba (toliau – Tarnyba), atleidžiant ieškovę 100,00 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, taip pat žyminio mokesčio mokėjimo (pradinio ieškinio (CBP-22272) priedas Nr. 9). Byloje pateikti duomenys, kad valstybė už ieškovei suteiktas teisines paslaugas iš viso patyrė 764,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-88227). Ieškovė byloje taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 10,20 Eur išlaidas už plano ir sutikimo originalų skenavimą, atmintuko įsigijimą, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu.

Teismas nagrinėjamoje byloje patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 10,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), o valstybei – 764,58 Eur (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už reikalavimus dėl ginčo ūkinio pastatas įregistravimo ir nugriauto ūkinio pastato išregistravimo be atsakovės sutikimo, kuriuos teismas laiko tarpusavyje susijusiais, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis – 114,00 Eur (100,00 Eur × 1,524 × 75 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Teismas patyrė 33,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus patikslintą ieškinį visiškai, jos iš priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio

1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę: 1) įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 13I1/ž, kurio bendras plotas 15,52 kv. m, ieškovės nuosavybės teise be žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo; 2) įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimą ir išregistruoti į nugriautą ūkinį pastatą ieškovės nuosavybės teisę registre be žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10,20 Eur (dešimties eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 764,58 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (2222), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį (žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,58 Eur (trisdešimt trijų eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.