Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Vytauto Klimavičiaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas TRA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas), TRA1 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams, dėl to, kad jis 2026 m. vasario 2 d. 20.47 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi ir priešingų krypčių transporto srautus skiria kelio horizontaliojo ženklinimo siaura ištisinė linija, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai tai daryti yra draudžiama. Vairuotojas atlikdamas lenkimo manevrą, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nedavė kelio priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusiam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris rodė įspėjamąjį posūkio signalą, bei suko į kairę, dėl ko kliudė „Audi A6“ automobilio priekinę dalį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.7, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. TRA1 nutarimu paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Institucijos nutarimą TRA1 apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad apelianto skundo argumentai nepaneigia Institucijos nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių ir nesudaro pagrindo abejoti TRA1 veiksmų atitiktimi ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymiams. Teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo teiseną TRA1 atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktas nepakeistas, o TRA1 skundas netenkintas.

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovas advokatas Vytautas Klimavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį bei panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną TRA1 atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo esmine išvada galima laikyti aplinkybę, kad apeliantas, prieš pradėdamas lenkimą, privalėjo numatyti, jog manevro saugiai užbaigti nepavyks. Tačiau tokiai išvadai byloje nebuvo nustatytas faktinis pagrindas. Teismas nenustatė, kokiu konkrečiu atstumu nuo ištisinės 1.1 linijos pradžios buvo pradėtas lenkimas, kokiu greičiu tuo metu judėjo abi transporto priemonės, koks buvo automobilio „Audi A6“ ir priekabos bendras ilgis, kiek laiko reikėjo manevrui užbaigti, iš kokio atstumo ištisinės linijos pradžia objektyviai buvo matoma žiemos metu, kai kelio danga iš dalies buvo padengta sniegu, tamsiu paros metu ir ar prieš ją buvo įrengtas draudimo lenkti transporto priemonę kelio ženklas. Teismo argumentacija šioje dalyje yra nepakankamai pagrįsta – kadangi manevro pabaigoje saugiai grįžti nebuvo galima, daroma išvada, kad apeliantas privalėjo tai numatyti prieš manevrą, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs objektyvūs požymiai iki lenkimo pradžios leido tai numatyti. Toks vertinimas nepašalina abejonių dėl kaltės, o jas pakeičia prielaida.

Pasak skundo autoriaus, apeliantas nuosekliai nurodė, kad lenkimo pradžios momentu „Audi A6“ kairiojo posūkio signalo nerodė. Teismas nenustatė konkretaus momento, kada „Audi A6“ vairuotojas įjungė kairiojo posūkio signalą, nors ši aplinkybė yra reikšminga vertinant, ar signalas buvo parodytas iki apeliantui pradedant lenkimo manevrą, ar jau jam vykstant. Aplinkybė, kad „Audi A6“ vairuotojas kairiojo posūkio signalą įjungė ir posūkį pradėjo jau tada, kai apelianto automobilis buvo susilyginęs su lenkiama transporto priemone, yra teisiškai reikšminga. Ji rodo, kad lenkimo pradžios momentu apeliantas neturėjo objektyvaus pagrindo numatyti „Audi A6“ posūkio į kairę, o realus pavojus kilo vėliau, jau vykstant lenkimo manevrui. Šios aplinkybės negalima atmesti vien teiginiu, kad kito vairuotojo galimas neatidumas „savaime“ nepanaikina apelianto atsakomybės. „Audi A6“ posūkis į kairę, pradėtas jau vykstant lenkimui, sudarė tokią situaciją, kai apeliantas nebegalėjo saugiai nutraukti lenkimo ir grįžti į savo eismo juostą - sudarė būtinojo reikalingumo situaciją tęsti lenkimo manevrą, o pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš esmės neišsprendė.

Pasak skundo autoriaus, nagrinėjamu atveju buvo būtina išsamiai patikrinti kiekvieną iš būtinojo reikalingumo sąlygų. Pavojus nebuvo hipotetinis – apelianto automobilis jau buvo priešpriešinio eismo juostoje, greta ilgo automobilio ir priekabos junginio, o lenkiamas automobilis pradėjo posūkį į kairę. Tarp transporto priemonių faktiškai įvyko susidūrimas. Ši aplinkybė objektyviai patvirtina, kad tuo metu buvo kilęs realus ir tiesioginis pavojus eismo saugumui. Taip pat nebuvo nustatyta, kad tuo momentu egzistavo aiški ir saugesnė alternatyva. Apeliantas nurodė, kad grįžti už lenkiamo automobilio su priekaba nebebuvo saugu dėl junginio ilgio ir automobilių tarpusavio padėties, o staigus stabdymas priešpriešinio eismo juostoje galėjo padidinti susidūrimo riziką. KET 135.4 papunktis apskritai draudžia staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Abu šie veiksmai galėjo sukelti skaudesnes susidūrimo tarp transporto priemonių pasekmes, kurios esant žiemos sąlygų paveiktai kelio dangai galėjo pasibaigti ir asmenų patirtais sužalojimais. Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo įvertinti ne tik tai, ar apeliantas prieš pradėdamas lenkimą tinkamai įvertino manevro saugumą, bet ir tai, kokios realios bei saugios veiksmų alternatyvos jam buvo likusios jau susiklosčius pavojingai eismo situacijai.

Skunde pažymima, jog ginčo byloje nėra, kad automobiliai susidūrė priekiniais sparnais, t. y. visiškai lygiagrečiai, kas aiškiai patvirtina apelianto teiginius dėl automobilių padėties susidūrimo metu. Tai taip pat aiškiai parodo, kad apeliantui nutarus stabdyti tuo metu, kai kito automobilio vairuotojas įjungė kairio posūkio signalą, susidūrimas būtų dar didesnis žalos dydžiu, nes būtų važiuojančiam apelianto automobiliui užkirstas kelias kitam asmeniui savo automobilį pasukus skersai apelianto važiuojamosios kelio dalies ir tokiu atveju, apelianto automobilis būtų įsirėžęs kitam automobiliui į kairį šoną, kur sėdi vairuotojas. Todėl siekiant išvengti didesnių ir skaudesnių pasekmių, apeliantas, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nutarė baigti lenkimo manevrą, kas iš pasekmių matyti, kad buvo teisingas sprendimas, nes joks vairuotojas nenukentėjo, o automobiliai nukentėjo minimaliai.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje nebuvo tinkamas kelio ženklinimas. Vien vertikalaus kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ nebuvimas savaime nepanaikina KET reikalavimų, tačiau vertikaliųjų draudžiamųjų ženklų nebuvimas šiuo atveju yra svarbus kitu aspektu - vertinant, kokią informaciją apie artėjantį lenkimo apribojimą apeliantas objektyviai turėjo lenkimo pradžios momentu. Pažymi, kad iš anksto nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių lenkti ar kitaip iš anksto informuojančių apie artėjantį lenkimo ribojimą, netgi kelio ženklais nėra informuojama, kad artėjama prie sankryžos. Apeliantas lenkimo manevrą pradėjo kelio ruože, kuriame nebuvo aiškiai pažymėto draudimo lenkti. Tvirtina, kad atitinkamos institucijos neatliko savo pozityviosios pareigos tinkamai paženklinti atitinkamo kelio ruožo, neatliko pareigos užtikrinti horizontaliojo kelio ženklinimo matomumo žiemos sąlygomis, o tai negali sukelti atsakomybės eismo dalyviui.

Pasak skundo autoriaus, byloje liko nepašalintos abejonės dėl mažiausiai keturių esminių aplinkybių: pirma, ar lenkimo pradžios momentu apeliantas objektyviai galėjo matyti ir numatyti artėjančią ištisinę liniją; antra, kada tiksliai „Audi A6“ vairuotojas įjungė kairiojo posūkio signalą; trečia, ar „Audi A6“ kairiojo posūkio manevras prasidėjo tik apelianto automobiliui jau esant greta; ketvirta, ar tuo momentu apeliantas realiai galėjo saugiai nutraukti lenkimą ir grįžti už automobilio su priekaba. Visos šios abejonės tiesiogiai susijusios ir su kaltės forma, ir su ANK 16 straipsnio taikymu. Nutartyje šios abejonės nebuvo pašalintos objektyviais įrodymais. Vietoje to, jos išspręstos apelianto nenaudai bendro pobūdžio teiginiu, kad vairuotojas privalo numatyti visą lenkimo eigą. Toks motyvavimas, apelianto vertinimu, neatitinka administracinės atsakomybės įrodinėjimo standarto bei byloje esančių aplinkybių, todėl nutartis naikintina, o apelianto skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

TRA1 atstovo advokato Vytauto Klimavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame nėra ginčijamas faktas, kad TRA1 lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje lenkti draudžiama, tačiau ginčija aplinkybes, kad jis iš anksto negalėjo numatyti, jog bus toks kelio ženklinimas, o pradėjus lenkimo manevrą buvo būtina jį užbaigti, siekiant išvengti staigaus stabdymo ir galėjusių kilti skaudesnių pasekmių, todėl apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinės jo ribose.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje TRA1 veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą TRA1 veikoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad TRA1 2026 m. vasario 2 d. 20.47 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi ir priešingų krypčių transporto srautus skiria kelio horizontaliojo ženklinimo siaura ištisinė linija, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai tai daryti draudžiama. Atlikdamas lenkimo manevrą, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, TRA1 nedavė kelio priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi A6“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą suko į kairę, dėl ko kliudė „Audi A6“ automobilio priekinę dalį.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už vieno ar kelių šioje normoje nustatytų alternatyvių veiksmų padarymą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti.

Šiuo atveju nustatyta, kad TRA1 pažeidė KET 140.7 punkto ir KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. KET 140.7 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo 1.1. punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis formali ir nereikalaujanti padarinių, kaip kad šiuo atveju – autoįvykio kilimo, todėl administracinė atsakomybė TRA1 kyla vien nuo jo atliktų veiksmų, kuomet jis neleistinoje vietoje pradėjo lenkimą vietoje, kurioje lenkti buvo draudžiama (išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkdamas kitą transporto priemonę vietoje, kurioje priešingos krypties eismo juostos atskirtos ištisine linija). Todėl skundo argumentai, susiję su kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmais (posūkio rodymu ir kt.) ar autoįvykio kilimo priežastimis neturi lemiamos reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikacijai ir kaltės, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimui.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, šiuo atveju apeliantas ir jo atstovas ginčija aplinkybes, ar TRA1 galėjo iš anksto numatyti, jog lenkiama bus per ištisinę juostą, nes ją pamatė tik jau pradėjęs lenkimo manevrą, o staigiai stabdyti ir grįžti į savo judėjimo juostą būtų buvę dar pavojingiau, dėl ko prašo įvertinti lenkimo manevro baigimo būtinąjį reikalingumą.

Būtinasis reikalingumas reglamentuotas ANK 16 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Remiantis kasacinio teismo praktika, būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2AT-37-976/2025).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinę ir vaizdinę bylos medžiagą, apelianto parodymus duotus apylinkės teisme bei jo skundų argumentus, kaip nepagrįstus atmeta argumentus dėl būtinojo reikalingumo situacijos egzistavimo nagrinėjamu atveju. Kaip nurodyta tiek apylinkės teismo nutartyje, tiek Institucijos atsiliepime, TRA1, prieš pradėdamas lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę su vilktimi, turėjo įsitikinti, kad tą daryti yra leistina ir saugu, ir kad tokį manevrą užbaigti jis galės nepažeisdamas KET.

Apeliantas apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog pradėdamas lenkti jis buvo įsitikinęs, kad manevras yra saugus, priekyje važiavęs automobilis „Audi A6“ nerodė kairiojo posūkio signalo, kai pastebėjo ištisinę kelio ženklinimo liniją jis jau buvo susilyginęs su lenkiama transporto priemone, tačiau dėl jos tempiamos priekabos automobilio sąstatas buvo ilgesnis ir jis nebegalėjo saugiai nei grįžti į savo eismo juostą, nei sustoti. Pažymėtina, jog pagal KET 3.9 punktų lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad prieš pradėdamas lenkimo manevrą TRA1 tinkamai neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų saugiam manevro užbaigimui ir taip prisiėmė riziką, jog galimai manevro nebus galima saugiai užbaigti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog sutiktina su skundo autoriumi, kad įvykio vietoje nebuvo iš anksto įspėjamų kelio vertikaliųjų ženklų, nurodančių apie artėjančią sankryžą, tačiau vis tik pažymėtina, kad šiuo atveju itin svarbus yra horizontalusis kelio ženklinimas, o būtent – numatytas ir KET 3 priedo 1.6 punkte. Šiame punkte aptariama artėjimo linija, t. y. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Nors šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių, tačiau matydamas tokį kelio ženklinimą TRA1 turėjo suprasti ir įvertinti apie po jų būsimą kelio ženklinimą, t. y. kad priekyje bus ištisinė linija, kurią kirsti ir važiuoti priešpriešinio eismo juosta yra draudžiama. Vis tik to jis nepadarė, nors būti itin atidžiu ir rūpestingu vairuotoju jis privalėjo būti ir dėl eismo bei kelio sąlygų – žiema, tamsus paros metas, siauras dvipusis kelias miesto ribose, iš fotonuotraukų matosi, kad kelio danga buvo vietomis padengta suspausto sniego / ledo ruožais, tačiau kelio ženklinimas aiškiai matosi. Taigi prieš pradėdamas lenkimo manevrą ar vos tik jį pradėjęs ir priekyje pamatęs siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus jis turėjo įvertinti, kad priekyje, lenkimo momentu bus kelio ženklinimas, draudžiantis lenkti, todėl turėjo pakankamą laiko tarpą pasirinkti saugų variantą ir lenkimo manevro neatlikti, grįžti į savo eismo juostą. Šiuo atveju TRA1 buvo neatidus, nestebėjo horizontalaus kelio ženklinimo, įspėjančio apie artėjančią ištisinę liniją, todėl lenkimo momentu jis važiavo priešpriešine eismo juosta, kai eismo juostas skyrė ištisinė linija ir taip padarė KET pažeidimus, užtraukiančius asmeniui atsakomybę pagal ANK.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.). Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo TRA1 padarytą KET 140.7 punkto ir KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimų pažeidimą, sudarantį jam inkriminuoto ANK straipsnio sudėties požymius. Dėl to pripažįstama, kad Institucijos nutarimu TRA1 pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto atstovo skundo dėl nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Kadangi apeliaciniu skundu prašoma administracinę teiseną nutraukti, kas apima pačias plačiausias skundo nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą TRA1 buvo paskirta 200 Eur dydžio bauda ir 4 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nuo 170 iki 230 eurų, kas reiškia, jog nagrinėjamoje byloje apeliantui buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. ANK 420 straipsnio 6 dalyje be kita ko yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, šiuo atveju apeliantui paskirtas artimas minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Byloje nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių asmeniui turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad TRA1 paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl paliktina galioti.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato Vytauto Klimavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.