Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. liepos 18., apie 02.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0106, patikros sertifikato Nr. 2487411, jam buvo nustatytas mažiausias 1,89 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais KAL1 padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, apie 16.00 – 17.00 val. pasiskolino automobilį „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš LUD1. Su ja jie yra pažįstami maždaug nuo 2008 m., kažkada turėjo rimtesnių santykių, o kadangi šiuo metu jis neturi automobilio, tai kartais pasiskolina jos automobilį. Pasiskolinęs automobilį, jis nuvažiavo į parką Jonavoje, prie sporto arenos. LUD1 buvo paprašius pasinaudojus automobiliu jį pakrauti, todėl jis paliko automobilį prie Jonavos miesto baseino krautis, o pats leido laiką parke su draugais. Tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai išgėrė nepamena, bet nurodė, kad maždaug po du bokalus alaus į valandą, taip pat gėrė kokteilių „Aperol Spritz“. Parke buvo maždaug iki 00.00 val. Po to nusprendė dar nuvykti į degalinę, nes norėjo prieš miegą nusipirkti valgyti ir gerti. Nors įvertino, kad yra išgėręs, bet apsvaigęs nesijautė, jam atrodė, kad gali vairuoti. Kaltinamasis apgailestavo dėl savo poelgio, nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu ir neblaivus nevairuoja. Po įvykio padarė išvadą – nepriklausomai kiek alkoholio išgerta, tai neturi reikšmės, pavartojus alkoholio – mašinos durelės turi būti uždarytos. Jis atsiprašinėjo LUD1 dėl savo poelgio, kad ją pastatė į tokią padėtį. Šiuo metu labiausiai artimas yra su mama, su ja praleidžia daugiausiai laiko, kadangi jau apie pusmetį gyvena pas ją. Apie nagrinėjamą įvykį jai kažkuriuo momentu pasakė, ji nepagyrė dėl tokio poelgio (b. l. 149–153).

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta LAI1 parodė, kad ji yra KAL1 motina. Jai labai gaila dėl tokio sūnaus poelgio, jis tikrai nėra blogas, labai daug jai padeda. Kadangi turi neįgalią mamą bei pati yra silpnos sveikatos, tai sūnus labai daug padeda – ir nuveža, kur reikia, ir jos mamą su vežimėliu paveža. Su juo ji bendrauja kiekvieną dieną, net jei jis ir nebūna namuose, tai tada telefonu. Ji labai blogai vertina tokį sūnaus poelgį, galvoja, kad jam tiesiog taip išėjo, tiki, kad jis daugiau nepadarys tokių poelgių. Už sūnų galėtų sumokėti nedidelį užstatą, maždaug 500 Eur., kadangi pati nedirba, yra neįgali ir per mėnesį gauna tik maždaug 400 Eur dydžio išmoką. Jeigu teismas nustatytų didesnę sumą, tai skolintųsi pinigų pas savo mamą (b. l. 149–153).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Be kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytoja LUD1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su KAL1 palaiko gerus draugiškus santykius, anksčiau jie buvo sužadėtiniai, tačiau šiuo metu kartu negyvena. Prieš kelias savaites ji savo vardu įsigijo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį buvo paskolinusi KAL1 ir anksčiau. 2026 m. liepos 17 d., apie 15.00 val. KAL1 telefonu paprašė paskolinti automobilį, o apie 17.00 val. atvykęs pasiėmė jo raktelius. Jis buvo blaivus. Ji paprašė, kad baigęs naudotis automobiliu, paliktų jį krautis prie Jonavos miesto baseino. Apie 20.00 val. per automobilio programėlę matė, kad automobilis yra prie baseino, todėl su KAL1 nebesusisiekė. Dėl raktelių grąžinimo tą pačią dieną jie nebuvo susitarę, nes ji turėjo antrą raktelių komplektą. Nakties metu policijos pareigūnai pranešė, kad automobilis buvo sustabdytas degalinėje „Circle K“, jį neblaivus vairavo KAL1, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Patvirtino, kad automobilis priklauso jai, todėl prašė jį grąžinti (b. l. 55–58).

2026 m. liepos 18 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta – degalinės „Circle K“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorija bei baltos spalvos automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis stiklas įskilęs. Bagažinėje matomi automobilio pakrovimo laidai, raktų rinkinys ir kiti įvairūs daiktai. Automobilio salono galinėje dalyje matomos ant žemės padėtos šlepetės, gelbėjimosi liemenė, o ant sėdynių padėtas drabužis ir kelioninė pagalvė. Automobilio salono priekinėje dalyje, prie porankio, matomos tuščios skysčių talpos, ant sėdynės padėta kepurė, keleivio durelėse – gėrimo „Coca-Cola“ plastikinė tara. Sudaryta fotolentelė (b. l. 13–22).

2026 m. liepos 18 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad KAL1 atlikus blaivumo patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0106, patikros sertifikato Nr. 2487411, 02.23 val. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, o 02.39 val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu pakartotinai atlikus tikrinimą, KAL1 nustatytas 1,89 promilės neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. KAL1 pasirašytinai sutiko su tikrinimo rezultatais (b. l. 40–41).

2026 m. liepos 18 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad skambučio metu 2026 m. liepos 18 d., 02:00 val. pranešėja (duomenys neskelbtini) informavo, kad į degalinę „Circle K“ atvažiavo vairuotojas, kuris dideliais greičiais važinėja ratais arti kitų automobilių, galimai jis yra pavartojęs kažkokių medžiagų (b. l. 9–10).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos (duomenys neskelbtini) 2026 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. liepos 18 d., 02.05 val. iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje „Circle K“, automobilis „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važinėja ratais arti kitų automobilių, o jo vairuotojas galimai yra pavartojęs svaigiųjų medžiagų. Atvykus į pranešime nurodytą vietą, minėtas automobilis buvo rastas priparkuotas ir užrakintas, vairuotojo ar kitų asmenų prie jo nebuvo, todėl, nenustačius pažeidimo, policijos pareigūnai išvyko. 02.18 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėta, kad minėtas automobilis pajudėjo iš stovėjimo vietos ir nuvažiavo degalinės apvažiavimu už pastato, todėl buvo stabdomas važiuojant iš paskos su įjungtais švyturėliais. 02.20 val. automobilis buvo sustabdytas, nustatyta, kad jį vairavo KAL1. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0106, patikros sertifikato Nr. 2487411, pirmuoju tikrinimu 02.23 val. KAL1 buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 02.39 val. – 1,89 promilės neblaivumas. Nustatyta, kad automobilis priklauso LUD1, jis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Jonavoje, Darbininkų g. 2 (b. l. 38–39).

2026 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš degalinės „Circle K“, esančios (duomenys neskelbtini). Įrašai daryti 2026 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 02.18 val. Vaizdo įrašuose matyti, kaip baltos spalvos automobilis „Volkswagen“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne kartą važiuoja degalinės teritorijoje, manevruodamas tarp degalų kolonėlių ir aplink jas, važiuodamas pirmyn ir atbuline eiga, trumpam sustodamas ir vėl tęsdamas važiavimą. Matoma, kad minėtą automobilį visą laiką vairuoja KAL1, kitų asmenų automobilyje nematyti. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad KAL1 buvo išlipęs iš automobilio, kelis kartus nuėjęs į degalinės pastatą ir iš jo išėjęs, bendravo su kitais ten buvusiais asmenimis (b. l. 46–49).

2026 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi 2026 m. liepos 18 d. nuo 02.16 val. iki 02.52 val. užfiksuoti vaizdo įrašai. Juose matoma, kaip policijos pareigūnai degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), sustabdo automobilį „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą KAL1. Pareigūnas bekontakčiu alkotesteriu patikrina vairuotojo blaivumą ir paklausia, ar šis šiandien vartojo alkoholio. KAL1 atsako, kad vartojo šiek tiek, tada pareigūnas pasiūlo jam eiti prie tarnybinio automobilio, kur alkotesteriu patikrina jo blaivumą. Vaizdo įrašuose matoma, kad KAL1 negeba adekvačiai paaiškinti, kaip atsidūrė degalinėje, jo išsakytos mintys padrikos, bet vis tik nurodo, kad į degalinę atvyko nusipirkti maisto, o jo vairuotas automobilis priklauso LUD1. Galiausiai matoma, kad KAL1 vairuotame automobilyje pareigūnas ieško automobilio raktelio, jį randa kuprinėje. Tada pareigūnas LUD1 telefonu informuoja apie automobilio nugabenimą į saugojimo aikštelę (b. l. 50–52).

AB „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra LUD1 (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen ID 3 PRO S“, gamybos periodas 2020–2023, pasirinkti metai – 2021, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 17 370 Eur (b. l. 33).

2026 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2026 m. gegužės 20 d. 12.00 val. LUD1 įsigijo transporto priemonę „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9 680 Eur. Transporto priemonė turi apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumų, matomi priekinio bamperio pabraižymai ir įlenkimai (b. l. 140–141).

Teismas konstatuoja:

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Kaltinamasis KAL1 buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje nustatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju KAL1 inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmu tikrinimu KAL1 nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,89 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis KAL1, apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nusikalstamos veikos padarymu neneigė, paaiškino, kad įvykio dieną, maždaug nuo 16.00 – 17.00 val. iki 00.00 val., leisdamas laiką parke su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus – maždaug po du bokalus alaus į valandą, taip pat gėrė kokteilių „Aperol Spritz“. Jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, tačiau teigė, kad nors prieš sėsdamas už automobilio vairo įvertino, kad yra išgėręs, bet apsvaigęs nesijautė, jam atrodė, kad gali vairuoti Taigi iš aptartų kaltinamojo parodymų matyti, jog kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažino.

Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus ir anksčiau aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo KAL1 kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholį. Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2026 m. liepos 18 d., 02:00 val. pranešėja informavo, kad į degalinę „Circle K“, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo vairuotojas, kuris dideliais greičiais važinėja ratais arti kitų automobilių, galimai yra pavartojęs kažkokių medžiagų. 2026 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus pagal gautą pranešimą buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jį vairavo KAL1. Alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas. Įvardintas įvykio aplinkybes patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys. Neblaivumo nustatymo aktu kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o jo teisingumu teismas pagrindo neturi abejoti, be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad KAL1 2026 m. liepos 18., apie 02.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – 1,89 promilių neblaivumas.

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį LAI1 žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos, nes kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir pareiškė besigailintis dėl padaryto nusikaltimo. Žalos KAL1 nusikalstama veika padaryta nebuvo.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri palaikė prašymą taikyti laidavimą, parodymų, matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi LAI1 nurodė suprantantys laidavimo esmę ir jo pasekmes. LAI1 nurodė galinti laiduoti už KAL1 ir paaiškino, kad su kaltinamuoju juos sieja itin glaudus ryšys, jie kartu gyvena, o jeigu sūnaus nebūna namuose, jie kiekvieną dieną bendrauja telefonu. Sūnų ji apibūdino kaip rūpestingą, itin daug jai ir jos neįgaliai motinai padedantį asmenį, kuriuo ji pasitiki. Nurodė mananti, kad nagrinėjamas įvykis buvo itin atsitiktinio pobūdžio, tiki, kad jos sūnus daugiau taip nebesielgs.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį konkrečioje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad KAL1 atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo motinos, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek LAI1, tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad LAI1 iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į LAI1 gaunamas pajamas, siekiant užtikrinti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pasiektų šiam institutui keliamus tikslus ir netaptų pagrindu kaltinamajam formaliai išvengti baudžiamosios atsakomybės taikymo, laidavimas skiriamas su užstatu, nustatant 500 Eur užstato dydį. Šiuo atveju užstatas, kaip vienintelė galima laiduotojo atsakomybės forma pagal BK, bus papildoma priemonė, skatinanti laiduotoją aktyviau įgyvendinti laiduotojo teises ir pareigas.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teisinio poveikio priemonės, kuriomis iš esmės siekiama tapačių tikslų kaip ir bausmėmis, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Šiomis priemonėmis, be kita ko, siekiama atkurti teisingumą, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutarimai).

Atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Sprendžiant dėl kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumo atsižvelgiama į tai, kad KAL1 yra neteistas, per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 8 kartus, paskirtas baudas sumokėjęs. Jis neregistruotas priklausomybės ir psichikos ligų registre, yra pakaltinamas, šiuo metu nedirbantis.

Kaltinamasis KAL1 BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso LUD1.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metų 6 mėnesių terminui, jos pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. liepos 30 d.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

Kaip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).

Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė LUD1 perdavė šį automobilį valdyti kaltinamajam suvokdama ar žinodama, jog juo bus daroma nusikalstama veika. Priešingai, tiek kaltinamasis, tiek LUD1 patvirtino, kad transporto priemonė kaltinamajam naudotis buvo perduota dar jam esant blaiviam, automobilio savininkei nesidomint, ką kaltininkas planuoja veikti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiame kontekste pažymėtina, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Vis dėlto, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volkswagen ID 3 PRO S“, 2021 metų laidos, rinkos kaina su PVM yra 17 370 Eur. Vis dėlto, byloje esančioje automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis „Volkswagen ID 3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 9 680 Eur, jis turėjo akivaizdžiai matomų defektų. Tai leidžia spręsti, kad reali automobilio vertė šiuo atveju neatitinka vidutinės Lietuvos rinkoje nustatytos tokios rūšies automobilio kainos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką bei proporcingumo principo taikymą, spręstina, kad automobilio „Volkswagen ID 3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kaina, todėl iš KAL1 išieškotina suma – 9 680 Eur.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos ir pakankamos BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti bei nevaržančios kaltinamojo labiau, negu reikia jiems pasiekti.

VIII. Kiti klausimai

Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Duomenų apie susidariusias procesines išlaidas nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo ir garso įrašais iš degalinės, pareigūnų nešiojamų kamerų ir BPS skambučio garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant jį LAI1 atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, iš KAL1 valstybės naudai konfiskuoti jo vairuoto automobilio „Volkswagen ID.3 PRO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 9 680 (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt) Eur. Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti KAL1 20 MGL (1 000 (tūkstančio) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo ir garso įrašais iš degalinės, pareigūnų nešiojamų kamerų ir BPS skambučio garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Įpareigoti laiduotoją LAI1 per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (VIKSVA), gavėjas: Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei baudžiamosios bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei KAL1 per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.