Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovei K. Š. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės K. Š. priešieškinį ieškovui N. T. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl patikslinto ieškinio

Dėl patikslinto priešieškinio

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Dėl patikslinto ieškinio atmetimo

Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.69 straipsnį, kuris aiškiai nustato, kad sulaikymas yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne prievolės pasibaigimo pagrindas. Jeigu atsakovė naudojasi sulaikymo teise, reiškia, kad skola egzistuoja, o jos mokėjimas tik sulaikomas. Net ir pripažinus, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti sulaikymo teise, ši aplinkybė nepaneigia pačios prievolės egzistavimo. Sulaikymo teisė nėra prievolės pasibaigimo ar kreditoriaus reikalavimo atmetimo pagrindas. Teismas iš prievolės vykdymo užtikrinimo priemonės padarė išvadą apie ieškinio nepagrįstumą.

Teismas apskritai neatsižvelgė, kad išlaikymas vaikams nepriklauso motinai kaip jos asmeninis turtinis reikalavimas - motina tik administruoja vaikams priteistas lėšas uzufrukto teise. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad vaikui priteistas išlaikymas nėra vieno iš tėvų turtas. Todėl teismas nepagrįstai prilygino nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą atsakovės asmeniniam turtiniam reikalavimui.

Dėl patikslinto priešieškinio tenkinimo

13.4. Ieškovas pažymi, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovo ir atsakovės nesiejo joks susitarimas dėl jungtinės veiklos, šalys neturėjo bendros valios sukurti bendrą objektą. Šios aplinkybės buvo konstatuotos ir Klaipėdos apylinės teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-139- 676/2025). Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-1549-460/2025) paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta „Ieškovo reikalavimą pripažinti Ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tenkinti, o atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atmesti“. Atsakovė neįrodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui įsigyti, išlaikyti, kredito už būstą įmokoms mokėti buvo panaudotos jos asmenines lėšas ar būsto kredito įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos pajamų. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2025-10-02 nutartyje nurodė, kad bylos duomenys pagrindžia, jog šalys jokia forma jungtinės veiklos sutarties sudariusios nebuvo, kad planavo kartu / bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti turtą, o aplinkybės, kad šalys gyveno kartu su dukromis, kad šalys vedė bendrą ūkų, šiuo atveju nekeičia aplinkybių visumos vertinimo, kaip įrodančio, kad ginčo butas pirktas asmenine ieškovo nuosavybe. Šios teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti tarp šalių buvusį susitarimą sukurti bendrą jungtinę veiklą, kurios pagrindu, atsakovės teigimu, turėtų būti kompensuotina ½ dalis visų įmokų sumokėtų ieškovo bankui pagal buto pirkimo kreditą.

Priteisiant išlaikymą vaikams iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įskaityti kaip išlaikymo skola ieškovo sumokėti komunaliniai mokesčiai už atsakovę sumoje 2 735,92 Eur, kurie buvo įskaityti 2023 m. rugsėjo 4 d. pranešimu, kas nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo 12 lapo paskutinėje pastraipoje, nes ieškovas buvo pateikęs duomenis tik iki 2023 m . rugpjūčio 9 d. Ši sprendimo dalis įsiteisėjusi. Teismas jau nustatė, jog galimas įskaitymas ieškovo prievolių už išlaikymą į atsakovės prievoles už komunalinius patarnavimus. Nagrinėjamoje byloje teismas, atmesdamas ieškinį, nepanaikino atsakovės prievolės dėl komunalinių patarnavimų skolos padengimo ieškovui, tačiau patvirtino, kad nėra pagrindo šiam momentui jos priverstinai vykdyti, kadangi nesuėjo jos vykdymo terminas, nes jis yra sustabdytas pasinaudojant sulaikymo teise. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, asmeniui nedraudžiama vienu metu naudotis keliais savo teisių gynimo būdais. Negalima priteisti vykdyti prievolės, kurios terminas nėra suėjęs arba ji sustabdyta. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, ką teismas ir padarė.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutarties (civilinės bylos Nr. e2A-1549-460/2025) 68 p. nurodė, kad nenustačius atsakovei nuosavybės teisių į ginčo butą ji turi teisę reikalauti kompensacijos už įdėtą indėlį į atsakovo butą. Teismas nepaneigė fakto dėl sumokėtų 400 Eur ir 1100 Eur, tačiau nurodė, kad šių sumų sumokėjimas nėra pakankamas indėlis turto pripažinimui bendrąja daline nuosavybe, todėl turi būti sprendžiamas jo kompensavimo klausimas. Be minėtų 1500 Eur, atsakovės indėlį taip pat sudaro 1/2 visų įmokų pagal buto pirkimo kreditą, sumokėtų nuo kredito išdavimo momento iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nes teismo jau nustatyta, kad tuo laikotarpiu šalys gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, o šios įmokos buvo mokamos iš bendrų pinigų. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis nieko neprivalo atsakovei kompensuoti dėl buto įgijimo, yra nepagrįsti ir jais ieškovas siekia praturtėti atsakovės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo esmės

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškęs ieškinį prašė priteisti iš atsakovės 4 851,86 Eur negrąžintos skolos, 410,15 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo įrodinėdamas, kad prašoma priteisti skola susidarė atsakovei su dukromis gyvenant ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021m. rugsėjo 1d. iki 2026m. balandžio 13d. Ieškovas tvirtina, kad nurodytu laikotarpiu jis vienas mokėjo už komunalinius patarnavimus. Atsakovė atsikirtinėdama neginčijo susidariusio įsiskolinimo, pripažino, kad už komunalinius patarnavimus nemokėjo, tačiau teigė, kad prievolės įvykdymo termino nepažeidė ir naudojasi sulaikymo teise.

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ir prašė iš ieškovo priteisti 7 406,15 Eur kompensaciją už bendro turto panaudojimą savo reikmėms. Atsakovė nurodė, kad jos turtas buvo panaudotas ieškovui įsigijus butą bei mokant įmokas bankui pagal kredito sutartį Nr. 04A1818210210-07 nuo sutarties sudarymo 2018m. kovo 14d. iki 2021m. rugsėjo 1d.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino. Teismas atmesdamas ieškovo ieškinį padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai taiko piniginių lėšų sulaikymą, tokiu būdu skatindama ieškovą bendradarbiauti. Atsakovės taikytas sulaikymas yra proporcinga sulaikymo priemonė. Teismas patenkinęs priešieškinį konstatavo, kad pusė įmokų, kurios buvo sumokėtos bankui šalims gyvenant kartu, buvo sumokėtos dėl atsakovės įnašo į bendros gerovės kūrimą, t. y. atsakovui įsigijus butą (duomenys neskelbtini).

Apeliantas ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą atmetant ieškinį teismas netinkamai taikė ir aiškino C K 6.69 straipsnį reglamentuojantį daikto sulaikymo teisę, o taip pat neteisingai vertino įrodymus nustatant aplinkybes, kad atsakovė kredito už būstą įmokas mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir tokios lėšos buvo mokamos iš bendrųjų šeimos pajamų.

Teisėjų kolegija apelianto apeliacinio skundo argumentaciją dėl sulaikymo teisės taikymo pagal CK 6.69 straipsnį pripažįsta teisinga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikymas yra daiktinis teisinis kreditoriaus interesų gynimo būdas, reglamentuojamas CK ketvirtoje knygoje (CK 4. 229- 4. 235 straipsniai). Civilinėje teisėje daikto sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis) yra teisėta savigynos priemonė ir kreditoriaus interesų gynimo būdas. Ji leidžia asmeniui pasilikti svetimą daiktą tol, kol jo savininkas neįvykdo savo prievolės (pvz., nesumoka už atliktus darbus ar paslaugas). Pagal CK 4.229 straipsnį sulaikymo teisė atsiranda, kai: (i) kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką; (ii) jis valdo skolininkui priklausantį daiktą; (iii) yra teisėtas to daikto valdytojas. Taigi, daikto sulaikymo teisė yra tik kaip daiktinė teisė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 851,86 Eur negrąžintos skolos už komunalinius patarnavimus. Atsakovė susidariusio įsiskolinimo neginčijo ir jį pripažino (CPK 42 straipsnis), tačiau neteisėtai naudojosi sulaikymo teise, o apylinkės teismas tai pripažinęs nepagrįstai ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo patikslintą ieškinį neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas šios reikalavimo dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, patikslintą ieškinį patenkinti (CPK 330 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl 7 406,15 Eur kompensacijos priteisimo už bendro turto panaudojimą savo reikmėms nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1549-460/2025 yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2008 m. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. gyveno kartu nesudarę santuokos. Šalys gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų ir šiuos asmenis siejo šeimos teisiniai santykiai.

Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad tuo metu kai šalys gyveno kartu, 2018 m. kovo 14 d. ieškovas ir bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė ieškovui 42 075 Eur kreditą butui įgyti. Nors atsakovė siekė, kad teismas pripažintų, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį atsakovei ir ieškovui, o prievolė bankui yra solidari, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. sprendimu bei Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi šis atsakovės reikalavimas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, kas dėl šalies (atsakovės) indėlio į bendro ūkio vedimą reikėtų pastebėti, kad šalies indėlis turi būti tokio dydžio ir apimties, jog jis būtų esminis ir tokio dydžio, jog sukurtų atsakovės reikalaujamos dalies nuosavybės teisę į ½ buto. Jeigu vis dėlto tam tikras indėlis šalių bendro gyvenimo metu ir buvo (atsakovė to konkrečiai neįrodinėjo), atsakovės teisė buvo reikalauti kompensacijos, tačiau tokių prašymų atsakovė neteikė (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties 68 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad kompensacijos priteisimo klausimas anksčiau nagrinėtoje byloje nebuvo spręstas, todėl tokio pobūdžio reikalavimą atsakovė turi teisę reikšti šioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė minėtą reikalavimą pareiškė ir prašė priteisti iš ieškovo 7406,15 Eur kompensaciją. Kaip rodo bylos duomenys, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovas iš viso sumokėjo 11 812,29 Eur bankui vykdydamas paimto kredito sutartį iš banko. Atsakovė sutiko, kad šalims gyvenant kartu ieškovas mokėjo įmokas bankui bei už komunalinius patarnavimus, o ji rūpinosi visais kitais buities dalykais, t. y. maistu, vaikų išlaikymu, apranga, būreliais, nors neneigia aplinkybės, kad kartais ieškovas nupirkdavo maisto produktų šeimai, skirdavo pinigų vaikams. Tvirtino, kad dėl jos indėlio į šeimos gerovės kūrimą, ieškovas buvo pajėgus mokėti kredito įmokas bankui. Ieškovas įrodinėjo, kad jis nurodytu laikotarpiu dirbo, gavo pajamų iš darbinės veiklos, savo pinigus skirdavo ne tik kredito įmokų mokėjimui, bet ir šeimos poreikiams, o atsakovė neprisidėjo prie įmokų mokėjimo bankui, todėl neturi teisės reikalauti kompensacijos už pusę jo sumokėtų įmokų bankui.

Pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje pateiktų dokumentų vertinimą, o taip pat įvertinęs šalių paaiškinimus nustatė, kad daugiau tikėtina, jog bendru ūkiu ir vaikų maistu ir jų poreikiais daugiau rūpinosi atsakovė, o ieškovas savo pajamas skirdavo tvarkant reikalus su jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius butu, o kas likdavo skirdavo - šeimai. Nustatęs aptartas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad negalint objektyviai apskaičiuoti kiekvienos šalies įnašo į bendrą gyvenimą kartu, preziumuojama, kad pusė įmokų, kurios buvo sumokėtos bankui šalims gyvenant kartu, buvo sumokėtos dėl atsakovės įnašo į bendros gerovės kūrimą, t. y. atsakovui įsigijus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovės priešieškinis ieškovui buvo patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra teisingos ir padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl patenkinęs atsakovės priešieškinį procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė šalių ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytam teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patenkindamas atsakovės priešieškinį tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį atsakovei netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacine tvarka patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas pakeistas, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas bei jų apmokėjimo duomenis (DOK-10616, DOK-38702) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 2 600 Eur už suteiktas teisines paslaugas: už ieškinio paruošimą – 900 Eur, už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą – 800 Eur, už ieškinio dalyko pakeitimą ir atstovavimą 2026 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje (truko 31 min.) – 300 Eur, už ieškinio dalyko pakeitimą ir atstovavimą 2026 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje (truko 1 val. 42 min.) – 300 Eur, už atstovavimą 2026 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje (truko 1 val. 54 min.) – 300 Eur, taip pat 88 Eur žyminis mokestis už ieškinį, iš viso 2 688 Eur.

Ieškovo nurodytos 2 600 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) patvirtinto maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio, yra pagrįstos, todėl ieškinį patenkinus visiškai, jos priteisiamos ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 168 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 1 168 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus duomenis ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidas: 1 520 Eur už apeliacinio skundo paruošimą ir 119 žyminį mokestį, iš viso 1 639 Eur, o atsakovė – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtinto maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio, yra pagrįstos, todėl ieškovo apeliacinį skundą patenkinus 50 proc., priteisiama ieškovui iš atsakovės 819,50 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 250 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo N. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti.

Patikslintą ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui N. T. iš atsakovės K. Š. 4 851,86 Eur negrąžintą skolą, 410,15 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui N. T. iš atsakovės K. Š. 2 688 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas priešieškinis palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui N. T. iš atsakovės K. Š. 819,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei K. Š. iš ieškovo N. T. 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.