Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekdamas pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 24S116824 ir 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 24S224602 neskundė, jie yra įsitesėję ir juose nustatytos aplinkybės neginčytinos.

Pareiškėjas darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone nesudarė. Pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko, nes, remiantis pareiškėjo pateiktais papildomais dokumentais, pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į Lenkijos Respubliką. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jam būtų išduota kitos valstybės viza ar leidimas gyventi. Kaip LVAT sprendime nustatyta, pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi panaikinimo dokumento negrąžino Migracijos departamentui, taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y. 2023 m. spalio 26 d. atsiėmęs Lietuvos išduotą leidimą laikinai gyventi, jau 2024 m. balandžio mėnesį kreipėsi dėl leidimo gyventi Lenkijoje. Tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau neišvyko iš Šengeno erdvės ir naudojosi panaikintu leidimu laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo cituojama teismų praktika Nr. eI2-3696-931/2025, Nr. eI2-16583-816/2024, Nr. eA-2437-556/2025 ir Nr. A-1372-629/2025 nėra aktuali nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Šiose bylose buvo skundžiami sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS. Ginčijamas Sprendimu yra atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Tokios pat pozicijos laikosi LVAT 2025 m. rugsėjo 3 d. priimtoje nutartyje Nr. eA-2382-662/2025, kad argumentai dėl jau įsiteisėjusių sprendimų nėra pagrindas panaikinti sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir pašalinti perspėjimą iš SIS. Nagrinėjamoje situacijoje, sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi yra įsiteisėjęs, taigi, pagrindo panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką nėra.

Atsakovo nuomone, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 32 punktu, nenustatyta teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 2 d. kreipėsi į Lenkijos kompetentingas institucijas ar pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi. Lenkijos kompetentinga institucija 2025 m. spalio 3 d. pateikė atsakymą, jog prašymas dar nagrinėjamas ir priėmus sprendimą bus pranešta Lietuvos institucijoms.

II.

Nagrinėjamu atveju Lenkija priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos pašalinti įvestą perspėjimą, be to, nors Lenkija ir neišdavė pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, šios aplinkybės paaiškėjo jau po Sprendimo priėmimo (Sprendimas priimtas 2026 m. balandžio 27 d., Švento Kryžiaus vaivadijos vaivados sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priimtas 2026 m. gegužės 12 d.). Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas nenukrypdamas nuo LVAT formuojamos praktikos pagrįstai darė išvadą, jog Lenkija nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, Lenkijai priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti.

Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Pareiškėjas nesudaręs su tarpininkaujančia įmone darbo sutarties, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko, priešingai, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, 2024 m. balandžio 9 d. pateikė paraišką Lenkijoje dėl leidimo gyventi gavimo, kuris jam nebuvo išduotas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis. Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 32 punkto nuostatomis, nenustatyta teisinio pagrindo, kuriam esant duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami.

Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 26S87156, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo iš naujo išspręsti prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, pareiškėjui taikytos judėjimo ribojimo priemonės yra neproporcingos.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad Migracijos departamento 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. 24S116824 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir Migracijos departamentas 2024 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 24S224602, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje vertinamas Migracijos departamento 2026 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 26S87156 pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 30 ir 32 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal Taisyklių 32 punktą Sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1. motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2. draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3. valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4. aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė panaikinti draudimą, kuris nustatytas 2024 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 24S224602, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei panaikinti perspėjimą dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.

Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo 2026 m. balandžio 16 d. prašyme pateiktus papildomus dokumentus, kad jis Lenkijoje už 2025 m. gavo darbo užmokestį, sprendė, kad tai nepaneigia Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. 25S192247 atsisakyti atšaukti įspėjimą SIS nustatytų aplinkybių, tačiau priešingai, asmens pateikti papildomi dokumentai tik įrodo, kad asmuo, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko, o naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, nesudaręs darbo sutarties su dėl leidimo laikinai gyventi tarpininkavusia įmone, išvyko į Lenkiją, kurioje ne tik pateikė paraišką dėl leidimo gyventi gavimo, tačiau joje dirba ir gauna darbo užmokestį. Tai, kad asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįsidarbino, tačiau atvyko į Šengeno erdvę ir naudojosi leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatyta Taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei perspėjimą jo atžvilgiu SIS sistemoje. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti taikytų apribojimų kitaip, nei jie yra nustatyti (išbraukti draudimus ar juos sutrumpinti). Pažymėtina, kad po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pareiškėjas atvyko į Šengeno erdvę ir nėra objektyvių bei pakankamų duomenų patvirtinti, kad jis iš Šengeno erdvės išvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas iš Šengeno erdvės išvyko, todėl nėra paneigtos išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria pareiškėjas grindžia savo apeliacinį skundą, yra priimta dėl sprendimų, kuriais uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), o nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėjas aiškiai nenurodo, kokias faktines aplinkybes netinkamai nustatė (nenustatė) bei teisės normas netinkamai taikė (netaikė) Migracijos departamentas, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo aptartos situacijos vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, bei Migracijos departamentas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.