Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nagrinėjamu atveju aktualaus specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) – 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl objektyvių kliūčių skundui paduoti laiku pagrįsti. Administracinėje byloje Nr. I3-8989-1161/2026 pareiškėjas teismo dokumentus gavo operatyviai; nėra duomenų, kad teismo nustatytas terminas jam buvo nepakankamas trūkumams pašalinti, ar kad jis būtų nurodęs turintis problemų dėl advokato.

Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas.

III.

Dėl advokato neveikimo pareiškėjo draugai 2026 m. vasario 24 d. bandė savarankiškai paduoti skundą teismui. Šis skundas buvo parengtas netinkamai: jis neatitiko ABTĮ reikalavimų (nebuvo tinkamai motyvuotas, nebuvo pridėti visi reikiami dokumentai, nebuvo pareikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir pan.). Dėl to skundas buvo paliktas nenagrinėtas (byla Nr. I3-8989-1161/2026).

Nuo 2026 m. balandžio 2 d. ir iki šiol pareiškėjas yra sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Būdamas sulaikytas pareiškėjas teigia negavęs teismo siunčiamų procesinių dokumentų, neturėjęs galimybės tinkamai susisiekti su ankstesniu advokatu, taip pat neturėjęs prieigos prie elektroninio pašto, į kurį teismas siuntė pranešimus.

Nurodytos aplinkybės (advokato neveikimas, netinkamai parengtas skundas, buvimas sulaikytam ir visiškas prieigos prie teismo dokumentų bei elektroninio pašto neturėjimas) yra objektyviai svarbios priežastys termino praleidimui ir visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, leidžiančią atnaujinti terminą išimtiniais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Migracijos departamento 2026 m. vasario 6 d. sprendimo apskundimo terminą ir teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą teismui, praleidus apskundimo terminą, nesant nustatytų faktinių ir teisinių pagrindų jį atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminas skundui paduotas praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias termino praleidimo priežastis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Byloje nėra ginčo, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2026 m. vasario 10 d., o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2026 m. gegužės 4 d., t. y., praleidęs skundo padavimo terminą. Tačiau, pareiškėjos nuomone, terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes (advokato neveikimas, netinkamai parengtas skundas, buvimas sulaikytam ir visiškas prieigos prie teismo dokumentų bei elektroninio pašto neturėjimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde bei atskirajame skunde nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas visgi praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Atnaujindama terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas pirmą kartą su skundu kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Byloje šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis pakartotinai teikdamas skundą teismui, praleido terminą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, priešingai, aktyviai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. M. terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.