Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino NUT1 prašymo dėl paieškos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu NUT1 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, NUT1 paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių bausmę ir 44 (keturiasdešimt keturių) MGL dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendį (44 MGL dydžio bauda) ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį (laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams).

Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d.

Nuo 2014 m. sausio 24 d. yra vykdoma nuteistojo NUT1 paieška, 2016 m. liepos 22 d. NUT1atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse buvo gautas NUT1 prašymas dėl paieškos jo atžvilgiu nutraukimo, kurio žemesnysis teismas skundžiama 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad NUT1 nuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė, nes nuo 2014 m. sausio 24 d. yra vykdoma nuteistojo NUT1 paieška, o 2016 m. liepos 22 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio nevykdymo terminai jo atžvilgiu nėra galimi, pagrindo taikyti nuosprendžio vykdymo senatį taip pat nėra.

5.1.apeliantas jau daugiau nei dešimtmetį legaliai gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur yra pilnai integravęsis į priimančios valstybės visuomenę, ką patvirtina ir tai, kad valstybės institucijos jam yra išdavusios oficialius dokumentus (įskaitant Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybę turinčio sūnaus dokumentus). Apeliantas augina tris nepilnamečius vaikus, su kuriais jį sieja glaudus ir nuolatinis ryšys ir kurie yra visiškai priklausomi nuo jo, kaip vieno iš tėvų, priežiūros ir dalyvavimo jų kasdieniame gyvenime;

Frankfurto prie Maino aukštesniojo apygardos teismo (Oberlandesgericht Frankfurt am Main) 2-oji baudžiamųjų bylų teismo kolegija 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu ekstradicijos byloje Nr. 2 Ausi A 193/16 nusprendė, kad persekiojamojo (NUT1) ekstradicija dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. Europos arešto orderio (bylos Nr. ES 1-36- 397/2016), siejamo su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d., Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimais, yra nepriimtina. Teismas motyvavo tuo, kad, atsižvelgiant į Vokietijoje susiklosčiusią „įprastinę gyvenamąją vietą“ persekiojimo objekto atžvilgiu (jau daugiau kaip penkerius metus iki sprendimo priėmimo, sparčiai ir sėkmingai integravusis), toliau vykdyti persekiojimą bausmių vykdymo tikslais Lietuvoje nebūtų proporcinga, o bausmė turėtų būti atliekama Vokietijoje pagal Tarptautinės teisinės pagalbos įstatymo (IRG) 83b straipsnio 2 dalį;

nepaisant šio įsiteisėjusio ir teisiškai privalomo Vokietijos teismo sprendimo, apelianto duomenys iki šiol nebuvo pašalinti iš Šengeno informacinės sistemos (SIS). Dėl to Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Miunchene 2026 m. gegužės 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad, kadangi apeliantas yra ieškomas asmuo pagal Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų informacinės sistemos duomenis, konsulatas negali priimti jo prašymo dėl naujų asmens dokumentų išdavimo. Toks atsisakymas iš esmės riboja apelianto, kaip Europos Sąjungos piliečio, teisę į laisvą judėjimą Sąjungos viduje ir kelia realią grėsmę stabiliai jo bei jo nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkai;

apeliantas 2026 m. gegužės 15 d. raštu jau kreipėsi į Frankfurto prie Maino generalinę prokuratūrą (Generalstaatsanwaltschaft Frankfurt am Main), prašydamas patvirtinti veikiantį SIS „Flagging“ apsaugos žymėjimą bei imtis veiksmų per SIRENE biurą / Vokietijos federalinę kriminalinę policiją (BKA), kad būtų pasiektas pasenusio ir neproporcingo įrašo panaikinimas ar atšaukimas – tai patvirtina, kad SIS įrašo problema tebeegzistuoja ir po 2017 m. Frankfurto teismo sprendimo;

šiuo metu apelianto sveikatos būklė yra sunki – jis yra laikinai nedarbingas, jam suplanuoti psichiatrinio ir ortopedinio pobūdžio gydymai bei reabilitacija (Reha). Tai objektyviai patvirtina, kad ilgametė teisinio neapibrėžtumo ir administracinio blokavimo situacija daro apeliantui reikšmingą sveikatos žalą;

nesutinka, kad apeliantas vengė atlikti bausmę, kadangi jis visą laikotarpį gyveno atviru, teisėtu, valstybės institucijoms žinomu būdu: deklaravo gyvenamąją vietą, dirbo oficialiai, mokėjo mokesčius, palaikė ryšį su Lietuvos Respublikos konsuline įstaiga. Toks elgesys, jo vertinimu, objektyviai paneigia sąmoningo slapstymosi (vengimo) požymį;

teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių iš viso neanalizavo ir apsiribojo vien formaliu konstatavimu, kad apeliantas „nebuvo atvykęs atlikti bausmės“, tuo iš esmės sutapatindamas objektyvų faktą (bausmė neatlikta) su subjektyviu kaltu elgesiu (sąmoningas vengimas), nors tai yra dvi skirtingos teisiškai reikšmingos kategorijos;

nuo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo beveik trylika metų. Per šį laikotarpį apeliantas sukūrė šeimą, augina tris nepilnamečius vaikus, yra ekonomiškai ir socialiai integravęsis Vokietijoje. Tolesnis paieškos ir su ja susijusių ribojimų palaikymas, neatsižvelgiant į šias aplinkybes, sudaro neproporcingą kišimąsi į apelianto ir jo vaikų teisę į šeimos gyvenimą, saugomą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio, taip pat pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinį vaiko interesų vertinimo principą;

pažymi, kad, nepaisant įsiteisėjusio Frankfurto teismo sprendimo, apelianto duomenys iki šiol nepašalinti iš Šengeno informacinės sistemos, dėl ko jam nuolat kyla naujų teisinių kliūčių (pvz., 2026 m. gegužės 7 d. Lietuvos konsulato Miunchene atsisakymas išduoti asmens dokumentus). Tai, skundo autoriaus vertinimu, rodo, kad pati paieška tapo savarankišku, nuo pradinio baudžiamojo persekiojimo tikslo atitrūkusiu šaltiniu apelianto teisių ribojimui, o ne proporcinga priemone nuosprendžiui įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu pateikta medžiaga, skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo NUT1skundas atmestinas.

Pateiktame skunde aukštesnio teismo prašoma surengti žodinį procesą, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, tačiau nenurodoma, kokias naujas aplinkybes be jau ištirtų, turėtų patvirtinti apeliacinės instancijos procese papildomai pateikti įrodymai. Iš skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis iš esmės nori tik dar kartą išdėstyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o ne nurodyti naujas reikšmingas aplinkybes, kurių jis nenurodė apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, skundo argumentais, daro išvadą, jog žodinis skundo nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, 2 punkte reglamentuota, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų ir nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistajam vengiant atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, esančių Lietuvos teismų informacinės sistemoje (toliau – ir LITEKO), matyti, jog prokurorui pateikus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išteisintasis (tuo metu) NUT1 ir jo gynėjas teismo posėdyje dalyvavo. Kaip jau minėta (šios nutarties 1-as punktas), Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kaip matyti, asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio apeliacinėje instancijoje jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis buvo skundžiamas kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo NUT1 gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas.

Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bausmės pradžią nuteistojo NUT1 atžvilgiu skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendis, pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, minėto nuteistojo atžvilgiu nebuvo pradėtas vykdyti, byloje paskelbta NUT1 paieška, kurios metu buvo nustatyta jo buvimo vieta užsienio valstybėje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dėl minėtų priežasčių 2016 m. liepos 22 d. NUT1 atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, tačiau Vokietija atsisakė išduoti NUT1 Lietuvai. Iš LITEKO duomenų matyti, kad nuteistojo NUT1atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-207-240/2013 paieška tebėra tęsiama, reguliariai užklausiant už paiešką atsakingos institucijos apie paieškos rezultatus. Paskutiniu atsakymu į paklausimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba apylinkės teismą informavo, kad Vokietija atsisakė išduoti NUT1 Lietuvai, duomenų apie ieškomo asmens sugrįžimą į Lietuvą nėra, o taip pat nurodoma, kad sulaikius ieškomąjį ar gavus kitos informacijos, teismas bus informuotas nedelsiant.

Kaip matyti, NUT1 aukštesniam teismui pateiktu skundu siekia, kad būtų panaikinta jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-207-240/2013 paskelbta paieška. Pagrindiniai argumentai – kad apeliantas jau daugiau nei dešimtmetį legaliai gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur yra pilnai integravęsis į priimančios valstybės visuomenę, kad Vokietijoje augina tris nepilnamečius vaikus, o tuo tarpu Vokietijos Federacinė Respublika atsisakė pagal Europos arešto orderį jį išduoti. NUT1 nemano, kad jis vengė vykdyti šiuo atveju aktualų nuosprendį. Nuteistojo vertinimu, jo atžvilgiu vykdoma paieška šiuo metu yra neproporcinga priemonė nuosprendžiui įvykdyti, ribojanti jo teises. Su tokia nuteistojo pozicija aukštesnysis teismas nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo NUT1 elgesys, kad jis aiškiai žinodamas, jog jis privalo būti Lietuvoje ir vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, jam paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmę, iš jos išvyko, yra vertintinas kaip akivaizdus vengimas atlikti bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuteistojo veiksmai, kai jis neatlikęs bausmės išvyksta iš Lietuvos ir nors, būdamas užsienio valstybėse ir neslepia savo gyvenamosios vietos, pripažintini vengimu atlikti bausmę, nes asmuo privalo atlikti bausmę nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje arba teisėtai suderintomis tarptautinio bendradarbiavimo procedūromis užsienio šalyje, kurioje jis gyvena. Ta aplinkybė, kad nuteistasis NUT1 nebuvo išduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį Lietuvai nagrinėjamam klausimui esmės nesudaro, tuo tarpu duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, vykdymas teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai, nenustatyta.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai padarytos išvados, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti apkaltinamojo nuosprendžio nevykdymo terminai, nuteistojo NUT1atžvilgiu nėra galimi, pagrindo taikyti nuosprendžio vykdymo senatį taip pat nėra.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes aukštesnis teismas daro išvadą, jog kadangi nuteistasis NUT1 vengia vykdyti Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojo byloje Nr. 1-207-240/2013 jo atžvilgiu paskelbta paieška tebėra aktuali ir šiuo metu negali būti panaikinta. Pažymėtina ir tai, kad NUT1, žinodamas apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir siekdamas jos išvengti išvykdamas į užsienį, tokiais veiksmais apsunkino netrukdomą teismo nuosprendžio įvykdymą, o tuo pačiu ir savo teisinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas yra atmestinas, o skundžia nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašo nuteistasis, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.