Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios NUT1 ir jos gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudos bausmė.

NUT1 paskirtą baudą įpareigota sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios NKA2 civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista NKA2 iš NUT1 405 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 405 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios NKA3 civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista NKA3 iš NUT1 365 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 365 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

NKA2 iš NUT1 priteista 3 625,88 Eur turėtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

NKA3 iš NUT1 priteista 605 Eur turėtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

NUT1 nuteista už tai, kad ji 2017 m. liepos 2 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbdama (duomenys neskelbtini) kultūros centre, esančiame (duomenys neskelbtini), ir būdama kultūros centro vykdomos veiklos programos, finansuojamos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, mėgėjų meno kolektyvo – vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama, jog dalyvavimas meno kolektyve jos dalyviams yra nemokamas, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – popchorą lankančių vaikų tėvų pinigines lėšas, tyčia melagingai nurodė dalyvių tėvams, kad už vaikų lankomą popchorą reikia mokėti kasmėnesines periodines įmokas į jos nurodytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB Swedbank, kurie, būdami suklaidinti melagingai pateiktos informacijos, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. į jos ( NUT1 ) banko sąskaitą atliko sekančius pavedimus:

NKA3 už savo dukros SNA1 lankomus (duomenys neskelbtini) kultūros centro vaikų popchoro užsiėmimus iš savo banko sąskaitos pervedė 2022 m. lapkričio 16 d. 20 eurų, 2022 m. lapkričio 23 d. 20 eurų, 2023 m. sausio 2 d. 25 eurus, 2023 m. vasario 15 d. 15 eurų, 2023 m. kovo 14 d. 25 eurus, 2023 m. balandžio 29 d. 25 eurus, 2023 m. gegužės 31 d. 25 eurus, 2023 m. birželio 11 d. 15 eurų, 2023 m. rugsėjo 12 d. 25 eurus, 2023 m. spalio 10 d. 25 eurus, 2023 m. lapkričio 13 d. 20 eurų, 2023 m. gruodžio 16 d. 25 eurus, 2024 m. sausio 17 d. 25 eurus, 2024 m. vasario 13 d. 25 eurus, 2024 m. kovo 12 d. 25 eurus, 2024 m. balandžio 15 d. 25 eurus, t. y. iš viso 365 eurus;

LUD1 ir NKA1 už savo dukros SNA2 lankomus (duomenys neskelbtini) kultūros centro vaikų popchoro užsiėmimus iš savo banko sąskaitų pervedė 2023 m. sausio 12 d. 25 eurus, 2023 m. balandžio 11 d. 25 eurus, 2023 m. birželio 10 d. 50 eurų, 2023 m. rugsėjo 22 d. 25 eurus, 2023 m. spalio 10 d. 25 eurus, 2023 m. lapkričio 20 d. 20 eurų, 2024 m. sausio 31 d. 30 eurų, t. y. iš viso 200 eurų;

NKA2 už savo dukrų SNA3 ir SNA4 lankomus (duomenys neskelbtini) kultūros centro vaikų popchoro užsiėmimus iš savo banko sąskaitos pervedė 2023 m. kovo 5 d. 20 eurų, 2023 m. kovo 16 d. 40 eurų, 2023 m. balandžio 4 d. 20 eurų, 2023 m. gegužės 4 d. 25 eurus, 2023 m. birželio 2 d. 25 eurus, 2023 m. birželio 16 d. 15 eurų, 2023 m. spalio 2 d. 45 eurus, 2023 m. lapkričio 7 d. 45 eurus, 2023 m. lapkričio 15 d. 35 eurus, 2024 m. sausio 15 d. 45 eurus, 2024 m. vasario 27 d. 45 eurus, 2024 m. balandžio 3 d. 45 eurus, iš viso 405 eurus. Tokiu būdu NUT1 apgaule savo naudai įgijo iš viso 970 eurų.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios NUT1 ir jos gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinis skundas atmestinas.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nuosprendžio pateikė nuteistoji ir jos gynėjas, kurie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, jog NUT1 veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, dėl ko prašoma skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir NUT1 dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas visa apimtimi.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios normos prasme teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Kolegija taip pat pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas NUT1 kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus būtinus šios nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės bei tyčios požymius, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistosios NUT1 baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų tikrinimo taisyklių. Teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai, o taip pat ir aukštesnės instancijos teismui pateikti ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai, nesudaro pagrindo daryti priešingų pirmosios instancijos teismui išvadų ir priimti nuteistosios atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinimui aktualiu laikotarpiu darbo sutarties pagrindu nuteistoji NUT1 dirbo (duomenys neskelbtini) kultūros centre ir buvo šio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo – vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Taip pat byloje nebuvo ginčijama ir ta aplinkybė, jog minėto meno kolektyvo veikla buvo finansuojama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, dėl ko dalyvavimas jame vaikams buvo nemokamas. Kaip matyti iš bylos duomenų, NUT1 neneigė ir to, jog NKA3 , LUD1 ir NKA1 bei NKA2 , kurie šioje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais (išskyrus LUD1 , jai byloje suteiktas liudytojos statusas), kaltinime nurodytomis datomis būtent į jos asmeninę sąskaitą pervedė pinigines sumas, taip pat nurodytas kaltinime. Tai yra, nuteistoji neginčijo to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. ji įgijo nukentėjusiesiems priklausantį turtą – viso 365 eurus iš NKA3 , viso 200 Eur iš LUD1 ir NKA1 , bei viso 405 Eur iš NKA2 . Vis tik, nuteistoji kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, pirmiausia neigdama vieno iš būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės – buvimą jos veiksmuose.

Šiame kontekste pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-201-648/2019).

NUT1 pareikštame kaltinime, kurį pilnai pasitvirtinusiu pripažino ir pirmosios instancijos teismas, buvo nurodyta, jog apgaulės panaudojimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad nuteistoji, žinodama, jog dalyvavimas vaikų popchore „(duomenys neskelbtini)“ yra nemokamas, tyčia melagingai nurodė nukentėjusiesiems, kad už vaikų lankomą popchorą reikia mokėti kasmėnesines periodines įmokas į jos nurodytą asmeninę sąskaitą. NUT1 ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo įstatyme numatyta teise tylėti ir parodymų nedavė, o apklausiama teisme neigė, kad vaikų popchorą „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytu laiku lankiusių vaikų tėvams, nurodė, jog dalyvavimas šio meno kolektyvo užsiėmimuose yra mokamas. Ji paaiškino, kad be to, jog vadovavo vaikų popchorui „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykdė ir individualią veiklą, kurios pobūdis – kultūrinis švietimas ir renginių organizavimas, tai ir vadybinis darbas – koncertų, festivalių paieška, paraiškų pildymai, darbas įrašų studijose, bei teigė, kad būtent už šias veiklas, kurios nebuvo finansuojamos savivaldybės lėšomis ir atliekamos po jos darbo valandų, savaitgaliais, ir mokėjo nukentėjusieji. NUT1 taip pat parodė, kad popchorą lankančių vaikų tėvai buvo aiškiai informuoti, kad popchoro repeticijos yra nemokamos, o visa tai, kas vyksta po repeticijų, t. y. vadybinis darbas, vykimai į koncertus, festivalius su popchoru, įrašai studijose, yra susiję su jos vykdoma individualia veikla, kuri atlyginama sutartu abonementiniu nesikeičiančiu mokesčiu. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme taip pat teigė, kad ji nukentėjusiems buvo pateikusi įregistruotos individualios veiklos pažymą ir nurodžiusi, už ką jie moka, NKA3 nusiuntė ir mokėjimo pavyzdį. Apeliantė taip pat parodė, jog už vykimą į festivalius, konkursus savaitgaliais (duomenys neskelbtini) kultūros centras jai nemokėjo. Analogiškos pozicijos, prašant NUT1 išteisinti, laikomasi ir apeliaciniame skunde, nurodant, jog, nors pirmadieniais ir trečiadieniais (duomenys neskelbtini) kultūros centre vykę užsiėmimai buvo nemokami, tačiau dalis ar visi kaltinime nurodyti mokėjimai į nuteistosios sąskaitą, buvo daromi už papildomą veiklą – konkursus, keliones, įrašus, papildomas pamokas, vadybinį ir organizacinį darbą savaitgaliais individualios veiklos pagrindu.

Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovautis tokiais nuteistosios teisme duotais parodymais nėra pagrindo, nes jie prieštarauja byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų LUD1 bei LUD2 parodymams ir rašytiniams byloje surinktiems duomenims, kurie atitinka leistinumo kriterijų, yra logiškai ir nuosekliai susiję tarpusavyje bei vienas kitam neprieštarauja.

Nukentėjusioji NKA2 apklausiama teisme parodė, kad po to, kai 2023 metais savo „Facebook“ paskyroje įkėlė dainuojančios dukters vaizdo įrašą, viena moteris, kurios dukra lankė vaikų popchorą „(duomenys neskelbtini)“, parašė, kad jos dukra labai artistiška ir pasiūlė parašyti popchoro vadovei NUT1 . Jai ( NKA2 ) paklausus tos moters, kada vyksta būreliai, ji nurodė, kad pirmadieniais ir trečiadieniais, o paklausus, ar būrelis mokamas, ši atsakė, kad mokamas, šiuo metu kainuoja 20 Eur, tačiau nuo Naujųjų metų kaina keisis ir bus 25 Eur. Nuvykus į popchoro repeticiją ir pasakius vadovei NUT1 , kad užsiėmimus lankys, vadovė atsakė, kad reikės mokėti pavedimu po 20 Eur, o paskui kaina keisis – bus 25 eurai. NUT1 asmeniškai jai per „Messenger“ parašė pinigų sumą, kurią reikės pervesti kas mėnesį, ir nurodė savo asmeninę banko sąskaitą, į kurią daryti pavedimus. Taip pat nurodė, kad paskirtyje ji (nukentėjusioji NKA2 ) nurodytų savo dukrų vardą ir pavardę. Chorą lankė jos dvi dukros SNA3 ir SNA4. Iš pradžių chorą pradėjo lankyti vyresnioji dukra, po to prisijungė ir jaunesnioji. Nukentėjusioji NKA2 taip pat teigė, kad tuo atveju, kai popchoras vykdavo į festivalius, konkursus, kuriuose dalyvaudavo ir jos vaikai, reikėjo mokėti dalyvio mokestį atskirai kiekvieną kartą, ir tuomet, darant pavedimą NUT1 į sąskaitą, mokėjimo paskirtyje dažniausiai reikėdavo parašyti koks tai konkretus konkursas, festivalis, tarkim „SNA4 už Birštoną“. Jeigu vaikas į išvyką nevykdavo, už konkursą dalyvio mokesčio nereikėdavo mokėti, tačiau už dalyvavimą popchore reikėjo mokėti. Mokestis už vieną vaiką buvo 25 Eur. Kadangi būrelį lankė dvi jos dukros, buvo žodinis susitarimas, kad jai reikės mokėti 45 Eur kas mėnesį. Pervestos sumos kai kada skyrėsi, mažesnės buvo dėl to, kad galimai nevyko repeticijos. Abonementinį mokestį už būrelį reikėdavo mokėti iki 25 mėnesio dienos. Nukentėjusioji apklausiama nurodė ir tai, kad tuo metu, kai atlikdavo pavedimus, nesant išvykų, ji suprato, jog juos moka (atlieka) už dainavimo būrelį, kur dukros mokomos dainuoti. Po kurio laiko „Facebook“ pamatė (duomenys neskelbtini) kultūros centro popchoro „(duomenys neskelbtini)“ kvietimą (skelbimą) prisijungti prie popchoro. Viena mama komentaruose klausė, kiek kainuoja. (duomenys neskelbtini) kultūros centro direktorė į komentarą atrašė, kad būrelis nemokamas.

Nukentėjusioji NKA3 apklausiama teisme parodė, kad 2022 metų rudenį (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Facebook“ paskyroje, kur buvo platinami kvietimai prisijungti prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro popchoro „(duomenys neskelbtini)“, susiradusi telefono numerį, susiekė su šio popchoro vadove NUT1 . Ši jai nurodė, kad popchoro repeticijos vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais, kad yra mėnesinis mokestis, bei informavo, kad yra galimybė atvykti į repeticiją. Repeticija vyko (duomenys neskelbtini) kultūros centro patalpose. Dukrai viskas tiko, todėl nusprendė lankyti. Dukra užsiėmimus lankydavo tik pirmadieniais ir trečiadieniais paskirtu laiku. NKA3 taip pat nurodė, kad popchoro vadovė, nurodydama mokėtiną mėnesinį mokestį, jai nepasakė, kad tuo atveju, jei dukra užsiėmimus lankys tik pirmadieniais ir trečiadieniais, tuomet jie bus nemokami. Teigė, kad 2023 metų sausio mėnesį NUT1 per „Messenger“ jai nurodė sąskaitą, įmokos kodą, pagal kurį reikės mokėti už būrelį, ir ji kiekvieną mėnesį mokėdavo, vadindavo „už būrelį“. Darydama tokius mokėjimus suprato, kad moka už būrelį, kuris vyksta pirmadieniais, trečiadieniais. 2022 metais už būrelį kaina buvo 20 Eur, o nuo 2023 metų mėnesio įmoka pakilo ir buvo po 25 Eur. NKA3 , kaip ir nukentėjusioji NKA2 , nurodė, kad už konkursus įmokos buvo mokamos atskirai. NKA3 taip pat nurodė, kad už patį būrelį visą laiką buvo mokama ta pati suma, tik vieną mėnesį dėl to, kad nevyko repeticija, įmoka buvo sumažinta. Teigė, kad apie individualią NUT1 veiklą nieko nežinojo.

Nukentėjusysis NKA1 apklausiamas teisme parodė, kad jo vaikų mama LUD1 surado popchorą „(duomenys neskelbtini)“, kur dukra galėtų save išreikšti, nes jai patiko dainuoti. Už chorą buvo abonentinis mokestis, kurį jis mokėdavo dažniausiai grynais. Sumokėjus grynais, jokio mokėjimą patvirtinančio dokumento jis negaudavo. Kai mokėdavo pavedimu, sumos yra ne vienodos, nes kartais sumokėdavo už 1,5 mėnesio, kartais už 2 mėnesius, trūkstamą sumą atiduodavo grynais. Už važiavimą į konkursus, įrašų studijas mokėdavo atskirai, papildomai. Būdavo liepta pavedimuose parašyti už ką jis atliekamas, t. y. už konkursus. Jeigu pavedime nėra parašyta, kad už kažkokį konkursą, reiškia sumokėta abonementinis mokestis už „(duomenys neskelbtini)“ choro lankymą. Kai dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) akademiją, norėjo panaudoti neformaliojo švietimo krepšelį, kurio niekur nebuvo panaudoję, tačiau juos informavo, kad krepšelis užimtas ir jį naudoja „(duomenys neskelbtini)“. Kai sutuoktinė kreipėsi į NUT1 , kad yra imamas mokestis už chorą ir dar naudojamos NVŠ (neformalaus vaikų švietimo krepšelio) lėšos, NUT1 sutiko sumažinti mokestį NVŠ dydžiu ir mokėti tik skirtumą – 5 Eur, bei paprašė sutuoktinės, kad ši niekam apie tai nesakytų. Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės posėdžio metu buvo aiškiai pasakyta, kad choras „(duomenys neskelbtini)“ yra nemokamas. NKA1 taip pat nurodė, jog, dukrai pradėjus lankyti chorą, dėl to buvo sudarytas tik žodinis susitarimas, Dėl nurodytos mokėtinos sumos jie nesiaiškino, nes pasitikėjo pedagogu, kuris, negalvojo, kad galėtų apgauti. NKA1 teigė, kad NUT1 niekada nesakė, kad ji vykdo individualią veiklą, ir jis nežinojo, kad ji vykdo tokią veiklą.

Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta LUD1 parodė, kad jos ir NKA1 dukra du metus lankė NUT1 vadovaujamą (duomenys neskelbtini) kultūros centro popchorą „(duomenys neskelbtini)“. Norėdami lankyti būrelį, kreipėsi tiesiai į NUT1 , kurios kaip choro vadovės kontaktai buvo nurodyti būrelio skelbime. Jai buvo pasakyta, kad atrankos į popchorą nėra ir pakvietė į pirmą repeticiją. NUT1 iš karto pasakė, kad būrelis yta mokamas. Pradžioje mokėjo 15 Eur, vasario mėnesį pakėlė iki 25 Eur. Dukra būrelį pradėjo lankyti 2023 m. rugsėjo mėnesį. Būrelis vyko du kartus per savaitę. Mokėdavo už chorą ir pavedimu, ir grynais. Suprato, kad moka už choro lankymą. Vaikai savaitgaliais kartas nuo karto važiuodavo į konkursus, už tai reikėdavo mokėti papildomai. Šis mokestis buvo sudarytas iš dalyvio mokesčio ir už transportą. Kai dukra tapo pirmoke, jai kilo klausimas, kodėl nėra mažinamas mokestis už būrelį NVŠ lėšomis. Ji kreipėsi į NUT1 asmeniškai ir ši sutiko sumažinti mokestį. Po to pamatė, kad NUT1 „Facebook“ (duomenys neskelbtini) kultūros centro paskyroje pateikė skelbimą, kviečiantį vaikus prisijungti prie choro. Po skelbimu vienas iš tėvų paklausė, kokia kaina, ir kultūros namų direktorė atsakė, kad būrelis nemokamas. Tada jiems kilo dar daugiau klausimų. LUD1 nurodė ir tai, kad kai jos dukra lankė vaikų popchorą „(duomenys neskelbtini)“, jai nebuvo žinoma apie nuteistosios vykdomą individualią veiklą. Ji taip pat teigė, kad NUT1 su jos dukra individualios veiklos nevykdė. Dukros užsiėmimai vyko (duomenys neskelbtini) kultūros centre, ją kitur veždavo tik į konkursus, už kuriuos mokėjo atskirai.

Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) kultūros centro direktorė LUD2 parodė, kad popchoras „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti kultūros centro būreliai, meno kolektyvai buvo nemokami, tačiau tokia informacija niekur nebuvo skelbiama. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat dalyvavo NVŠ programoje. Kaip panaudoti NVŠ lėšas, spręsdavo kolektyvo vadovas. Galėjo būti apmokamos transporto išlaidos, rūbai, dalyvio mokestis, įrangos (mikrofonų) įsigijimas ir panašiai. NVŠ sutartis tėveliams duodavo pasirašyti vadovė, o po to pasirašytas pateikdavo jai (liudytojai). 2024 metais, kai (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Facebook“ puslapyje buvo paskelbta atranka į popchorą, viena mama parašė, ar tas kolektyvas yra mokamas, ji (liudytoja) parašė, kad nemokamas. Tada į „Messenger“ gavo žinutę, kad kaip tai nemokamas, jei reikia mokėti. Kadangi jai tuo metu buvo atostogos, ji paprašė vadovės ( NUT1 ), kad kai ji (liudytoja) grįš, su tėvais būtų suorganizuotas susirinkimas. Ji norėjo išsiaiškinti, ar tikrai NUT1 ima pinigus, galbūt tėvai ne taip kažką suprato. Kai ji grįžo iš atostogų ir paklausė NUT1 , ar ši imanti pinigus iš tėvų už kolektyvo veiklą, NUT1 pasakė, kad neima kaip iš kolektyvo, pasakė, kad turi individualią veiklą, tėvai žino, už ką moka pagal individualią veiklą. Kad (duomenys neskelbtini) kultūros centro patalpose NUT1 vykdė savo individualią veiklą, duomenų neturi. LUD2 taip pat nurodė, kad į NUT1 darbo funkcijas, už kurias jai mokamas atlyginimas, įėjo kontaktinis darbas du kartus į savaitę, t. y. repeticijos, kitu laiku pasiruošimas repeticijoms, už kurį vadovas gavo atlyginimą kiekvieną mėnesį. Taip pat numatyta pareiga surengti vieną renginį ir prisidėti prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro veiklos dviejuose-trijuose renginiuose pagal galimybes, sudalyvauti 10 pasirodymų. Mėnesio eigoje buvo sudaromas renginių planas, t. y. kolektyvo vadovas nurodydavo kur vyks, dalyvaus kolektyvas. NUT1 su popchoru „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo į konkursus, festivalius. Jei į konkursus vykstama savaitgaliais, atlyginimas vadovui nemokamas, už tai suteikiamas laisvadienis. NUT1 šeštadienis ir sekmadienis yra ne darbo diena, bet pagal individualų darbo grafiką gali būti darbo diena. Yra sudaromi individualūs darbo grafikai. Todėl jei vykdavo koncertai, tai buvo kaip NUT1 darbo diena. Jeigu šeštadienį ji važiavo į išvyką, tada NUT1 pirmadienį buvo laisva diena. NUT1 dirba pagal individualų darbo grafiką, ir yra pasirašiusi dėl darbo nuotoliu. LUD2 nurodė ir tai, kad koncertų vidutiniškai per metus būdavo apie 50, tačiau (duomenys neskelbtini) kultūros centras galėjo padengti būreliui autobuso nuomos išlaidas nuo 2 iki 4 kelionių per metus, nupirkti rūbų. Dalyvių mokesčio apmokėti neturėjo galimybės. Kelionės išlaidos, kitos išlaidos buvo apmokamos pagal pateiktas sąskaitas.

Iš aukščiau aprašytų nukentėjusiųjų NKA3 , NKA1 , NKA2 , o taip pat ir liudytojos LUD1 parodymų matyti, kad jie iš esmės vienodai nurodė nuteistajai mokėję periodines (mėnesines) sumas, kurių dydį nustatė pati NUT1 . Visi šie asmenys taip pat teigė, kad reguliarios pinigų sumos nuteistajai grynais pinigais ar atliekant bankinį pavedimą buvo mokamos būtent už tai, kad jų vaikai apskritai dalyvauja vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose (repeticijose), o už dalyvavimą konkursuose, festivaliuose ar su repeticijomis nesusijusioje veikloje, su NUT1 buvo atsiskaitoma atskirai. Kaip teisingai atkreiptas dėmesys ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios NKA3 , NKA2 bei liudytoja LUD1 vienodai paaiškino ir tai, kad jos visos kreipėsi į nuteistąją ne dėl kokių nors paslaugų, kurias NUT1 teikė vykdydama individualią veiklą, o būtent dėl popchoro „(duomenys neskelbtini)“ lankymo. Visoms joms iš karto buvo pateikta iš esmės vienoda informacija, kad būrelio užsiėmimai vyks du kartus per savaitę ir už būrelį reikės mokėti mėnesines įmokas. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų bei liudytojos LUD1 parodymų, šie asmenys taipogi nurodė nebuvę informuoti ir nežinoję apie jokią NUT1 vykdomą individualią veiklą, bei apie tai, kad dalyvavimas vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ veikloje yra nemokamas, kompensuojamas iš savivaldybės lėšų. Pastaroji aplinkybė (kad būrelio lankymas yra nemokamas) jiems tapo žinoma ne iš NUT1 , su kuria vienintele ir vyko tėvų bendravimas jų vaikų dalyvavimo popchore klausimais, o iš (duomenys neskelbtini) kultūros centro vadovės komentaro, palikto po vienu iš įrašų socialiniame tinkle „Facebook“, reaguojant į pašalinio asmens užklausą, ar minėto meno kolektyvo lankymas yra mokamas, bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl gauto tėvų anoniminio skundo bei patvirtina, jog tokio kolektyvo lankymas yra nemokamas.

Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo abejoti nukentėjusiųjų NKA3 , NKA1 , NKA2 bei liudytojos LUD1 parodymais, paneigiančiais nuteistosios, kuri neabejotinai yra suinteresuota išvengti baudžiamosios atsakomybės, duotus paaiškinimus. Šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu (nenustatyti jokie esminiai prieštaravimai tarp jų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme), sutampantys tarpusavyje, atitinkantys ir rašytinius bylos duomenis – NKA3 , NKA2 banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad NKA3 faktiškai kas mėnesį į asmeninę NUT1 sąskaitą pervesdavo 20 Eur, 25 Eur, o NKA2 už dvi dukras – 40 Eur, 45 Eur dydžio mokestį, o už keliones, išvykas, konkursus, festivalius, net ir už rūbus NUT1 mokėdavo atskirai, bei pačios NUT1 banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad už keliones, išvykas, festivalius, tėvai darydavo atskirus, papildomus pavedimus, nurodydami konkrečią paskirtį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog NKA2 bei NKA3 apie tai, kad NUT1 jos kas mėnesį mokėjo pinigų sumas būtent už tai, kad jų vaikai lankė popchorą „(duomenys neskelbtini)“, o ne už kokias nors individualiai nuteistosios nukentėjusiųjų vaikams teiktas paslaugas, nurodė ir dar nepradėto ikiteisminio tyrimo metu, kreipdamosis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę.

Vertindama nukentėjusiųjų bei liudytos LUD1 parodymų patikimumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad, priešingai nei nuteistoji, šie asmenys, prieš duodami parodymus, prisiekė sakyti tik tiesą ir buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vertindama nukentėjusiųjų ir minėtos liudytojos parodymus šiuo aspektu, kolegija įvertina ir tai, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių šie asmenys būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti nuteistąją. Pirmosios instancijos teisme NUT1 teigė, kad tokiu būdu siekiama pakenkti jos politinei karjerai. Tai baigiamųjų kalbų, vykusių apeliacinės instancijos teisme, metu nurodė ir jos gynėjos. Tačiau tai tėra nuteistosios ir jos advokato subjektyvūs samprotavimai, neparemti jokiais kitais byloje surinktais duomenimis. Byloje nėra jokios objektyvios medžiagos ar duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiųjų bei liudytos LUD1 priešiškumą apeliantės atžvilgiu, išankstinį nusistatymą prieš ją ar tyčinį siekį pakenkti jos politinei veiklai/karjerai. Vien tik subjektyvaus pobūdžio NUT1 ir jos gynėjo teiginiai apie galimus nukentėjusiųjų bei liudytojos motyvus, nesant tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, negali būti pagrindas abejoti jų patikimumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atmesdamas NUT1 pateiktą gynybinę versiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir liudytojos LUD2 parodymais bei (duomenys neskelbtini) kultūros centro pateikta į bylą informacija, tame tarpe ir mėgėjų meno kolektyvo vadovo pareigybės aprašymu. Šie duomenys iš tiesų patvirtina, jog išlaidas už tam tikrą skaičių popchoro „(duomenys neskelbtini)“ išvykų apmokėdavo (duomenys neskelbtini) kultūros centras, dalis šių išlaidų buvo dengiama ir iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų. Taip pat jie patvirtina, jog NUT1 dirbo pagal individualų darbo grafiką, todėl jeigu ji savaitgalį vykdavo su vaikais į koncertą, jai buvo suteikiama laisva diena kitą darbo dieną. Be to, jos, kaip kolektyvo meno vadovės, funkcijas apėmė ne tik kolektyvo darbo, kūrybinės veiklos planavimas, jo parengimas koncertams, konkursams ir festivaliams, kt. renginiams, individualių, jungtinių, generalinių repeticijų rengimas, bet ir kolektyvo pasirodymų ir koncertinių išvykų organizavimas. Vien tai, kad į bylą nebuvo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai dėl darbo poilsio dienomis ar kiti personalo dokumentai, savaime neįrodo, kad nuteistoji savaitgaliais į renginius vyko ne kaip kultūros centro darbuotoja, o veikė privačiai individualios veiklos pagrindu. Tai savaime nepakeičia faktinio nuteistosios santykio su vaikais ir kultūros centru. Vaikų pasirodymai renginiuose, festivaliuose bei konkursuose savaitgaliais buvo tiesioginė kultūros centro nemokamo būrelio ugdymo proceso, repeticijų bei veiklos dalis. Kaip nurodė nukentėjusioji bei byloje apklausti liudytojai bei pati NUT1 , ji renginiuose, festivaliuose ir kitose veiklose atstovavo būtent šį būrelį ir jį lankančius asmenis.

Išvadą, kad nuteistoji mėnesinį mokestį ėmė būtent už būrelį, o ne jos individualią veiklą su popchoro vaikais, vykdomą po choro repeticijų, apylinkės teismas pagrįstai grindė ir liudytojos LUD1 parodymais, kad paaiškėjus faktui, jog NUT1 naudoja liudytojos dukrai skiriamą NVŠ krepšelį ir iškėlus klausimą, kodėl naudojantis NVŠ lėšomis nemažinamas mokestis už būrelį, nuteistoji sumažino šį mokestį, bei pacituota susirašinėjimo su NUT1 žinute, kurioje pastaroji nurodė, jog jeigu nebūtų NVŠ programos, būrelis kainuotų ne 25 Eur, džiaugė, kad toks NVŠ yra, ir ji galinti dėl to nekelti kainos vaikų tėvams.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistosios gynėjas pateikė: gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog NUT1 nuo 2023 m. spalio 17 d. vykdo niekur kitur nepriskirtą pramogų ir rekreacijos organizavimo veiklą bei kultūrinį švietimą; lydraštį, iš kurio matyti, jog vykdant ikiteisminį tyrimą šioje byloje nuteistoji pagal pareikalavimą pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajam skyriui jos vykdomos individualios veiklos išlaidų ir pajamų žurnalus už 2023-2024 metus; elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, jog elektroniniu paštu NKA3 (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) NUT1 siuntė Sąskaitą-faktūrą, Serija Nr. DM 013 kurioje, be kita ko, buvo nurodytas individualios veiklos pažymos numeris; Sąskaitą-faktūrą, Serija Nr. DM 013; mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pagal minėtą Sąskaitą-faktūrą NKA3 pervedė NUT1 25 Eur įmokos kodu – (duomenys neskelbtini); NUT1 susirašinėjimo su asmenimis vaizdus; (duomenys neskelbtini) kultūros centro vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ taisykles, kuriose, be kita ko, nurodoma, jog šio popchoro veikla yra nemokama; nuteistosios NKA3 ir NKA2 siųstų elektroninių laiškų, prie kurių pridėti, kaip teigiama dainų įrašai, vaizdo kopijas; fotonuotraukas, kuriose matomi vaikai įrašų studijoje, tame tarpe, kaip nurodoma, ir NKA3 , NKA2 , LUD1 ir NKA1 dukros; nuotrauka, kurioje matyti lentelė su įvairių konkursų aprašymu, teigiant, kad žalia spalva lentelėje yra išskirti konkursai, kuriuos NKA3 savanoriškai pasirinko kaip tuos, kurioje dalyvaus jos dukra ir kurie vyks savaitgaliais, taip, anot nuteistosios, pirkdama jos individualias paslaugas; socialinio tinklo „Facebook“ vaizdą, kuriame matomas įrašas apie tai, kad rugpjūčio 8-11 dienomis vyko vaikų chorinės muzikos stovykla „(duomenys neskelbtini)“ bei nuotraukos su vaikais, tarp kurių, kaip nurodoma, buvo ir NKA3 bei LUD1 ir NKA1 dukra; socialinio tinklo „Facebook“ vaizdą, kuriame matomi vaikai; susirašinėjimų kopijas, kuriose užfiksuotas bendravimas su LUD1 apie buvusią stovyklą, taip pat NUT1 žinutės grupėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti, jog NUT1 informavo tėvus, jog ji už kolektyvų pasirodymą (duomenys neskelbtini) mokestį sumokėjo pati, o taip pat informavo apie kitus renginius, prašydama atsakyti, ar vaikai dalyvaus juose, bei matyti tėvų atsakymai; (duomenys neskelbtini) kultūros centro vaikų popchorų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ koncertines ataskaitas už 2023-2024 metus.

Ankstesnėje pastraipoje aptarti gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog NUT1 kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo ne tik mėgėjų meno kolektyvo – vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ vadove, bet ir buvo įregistravusi individualią, su vaikų popchoru „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai dalyvavo įvairiuose konkursuose, šventėse ir kitose veiklose, įvairiais klausimais bendravo su šį meno kolektyvą lankančių vaikų tėvais ne tik repeticijų pirmadieniais ir trečiadieniais metu. Šie duomenys taip pat patvirtina, jog ir nukentėjusiųjų bei liudytojos LUD1 vaikai buvo įrašų studijose, jų pasirinkimu dalyvavo ne tik choro repeticijose, bet ir veiklose, išeinančiose už jų (repeticijų) ribų. Tačiau vien tai nepaneigia aukščiau jau aptartų įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistoji, turėdama tikslą pasisavinti nukentėjusiesiems priklausančias lėšas, nutylėdama informaciją, jog (duomenys neskelbtini) kultūros centro būrelis „(duomenys neskelbtini)“ yra nemokamas, nukentėjusiesiems ir liudytojai LUD1 pateikė melagingą informaciją, kad būrelis yra mokamas, kad reikia mokėti mėnesinį mokestį, nurodė jo dydį, nurodė mokestį pervesti į jos asmeninę sąskaitą ir, taip kaltinime nurodytu laikotarpiu iš kaltinime nurodytų asmenų apgaule, neteisėtai užvaldė svetimą turtą, kurio bendra vertė – 970 Eur. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad byloje esantys nukentėjusiųjų ir liudytojos LUD1 parodymai yra nuoseklūs, sutampantys ir aiškiai atskiriantys dvi skirtingas išlaidų kategorijas, kas iš esmės pripažįstama ir pateiktame apeliaciniame skunde – papildomas išlaidas už konkrečius renginius (keliones, dalyvio užmokestį ir t. t.), kitas veiklas ir kasmėnesinius mokesčius už paties būrelio lankymą. Byloje nustatyta, kad už jų vaikų dalyvavimą ne su repeticijomis susijusiose veiklose nukentėjusieji atsiskaitinėdavo atskirai pagal poreikį, o kasmėnesiniai mokėjimai į nuteistosios asmeninę sąskaitą buvo atliekami vadovaujantis klaidingu įsitikinimu, kad būrelis yra mokamas. Vaikų dalyvavimas veiklose, kurios vyko ne nustatytu repeticijų metu, neįrodo, jog kasmėnesinės nukentėjusiųjų įmokos buvo skirtos būtent šių renginių išlaidoms padengti. Nei vienas teisme apklaustas nukentėjusysis ar liudytoja nenurodė, kad jie būtų žinoję apie NUT1 vykdomą veiklą. Jie vienodai aiškino, jog su nuteistąja nebuvo sutarę pirkti paslaugų, kurias ji teikė vykdydama individualią veiklą.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, kad šioje byloje 2025 m. rugpjūčio 7 d. prokuroro nutarimu buvo nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43822-24 dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nenustačius NUT1 veikoje šios nusikalstamos veikos požymių. Kaip matyti ir patys apeliantai sutinka, kad ši aplinkybė savaime nuteistajai pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nepaneigia, tačiau nurodo, kad tai esmingai paneigia versiją apie nuslėptą, neapskaitytą ir apgaulingą pinigų rinkimą. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog NUT1 gautas pajamas iš tėvų, kurių vaikai lankė popchorą „(duomenys neskelbtini)“ apskaitydavo, nepanaikina jos veiksmuose esančios apgaulės ir siekio neteisėtai pasipelnyti. Sukčiavimo veikos sudėčiai atsirasti lemiamą reikšmę turi pats turto gavimo būdas – nukentėjusiųjų suklaidinimas dėl teisinio pagrindo mokėti pinigus (pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, kad savivaldybės finansuojamas būrelis yra mokamas). Tai, kad nusikalstamu būdu iš nukentėjusiųjų gautos lėšos vėliau buvo apiformintos ar įtrauktos į nuteistosios buhalterinę/mokestinę apskaitą, neatkuria šių įmokų teisėtumo ir nepaneigia padarytos veikos pavojingumo. Pajamų apskaitymas tebuvo formalus neteisėtai gautų lėšų užvaldymo užfiksavimas, o ne įrodymas, kad tėvai pinigus pervedė turėdami teisingą informaciją apie būrelio finansavimo šaltinius.

Taip pat visiškai pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tai, kad nuteistoji nusiuntė vieną sąskaitą su joje nurodytu savo individualios veiklos pažymėjimo numeriu vienai iš nukentėjusiųjų – NKA3 , nepatvirtina aplinkybės, jog nukentėjusieji žinojo, kad būrelis yra nemokamas, ir nepatvirtina, jog jiems buvo suteikta galimybė nesirinkti NUT1 papildomų paslaugų ir būrelį lankyti nemokamai. Papildomai kolegija pažymi, kad individualios veiklos pažymėjimo numerio nurodymas tėra formalus mokestinis rekvizitas, kuris savaime neatskleidžia teikiamų paslaugų faktinio ir teisinio pagrindo. Tai, kad nukentėjusiajai buvo pateikta sąskaita-faktūra su joje nurodytu NUT1 individualios veiklos numeriu, taip pat nereiškia, kad ji suprato, jog nuteistajai moka ne kasmėnesinę įmoką už dainavimo pamokas (repeticijas) pirmadieniais bei trečiadieniais, vykusias (duomenys neskelbtini) kultūros centro patalpose, o už jos darbą, vadybinę veiklą su popchoro „(duomenys neskelbtini)“ vaikais, išeinančią už choro repeticijų ribų. Juo labiau, tai neįrodo, kad NUT1 NKA3 , tuo labiau – ir kitiems nukentėjusiesiems – melagingai nenurodė, kad būrelio lankymas yra mokamas. Kartu pažymėtina, kad, vertinant apgaulės elementą, svarbu tai, jog formaliai „teisėtų“ dokumentų (tokių kaip sąskaitos-faktūros su rekvizitais) pateikimas dažnai naudojamas būtent siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, suteikti įmokų reikalavimui teisėtumo įvaizdį ir taip dar labiau suklaidinti nukentėjusįjį. Nuteistoji, nuslėpdama esminę aplinkybę – kad būrelio veikla yra nemokama ir finansuojama savivaldybės lėšomis – sąskaitos pateikimu tik sustiprino NKA3 klaidingą įsitikinimą dėl mokėjimo privalomumo. Todėl ši aplinkybė nepaneigia nuteistosios apgaulingų veiksmų ir siekio neteisėtai (sukčiavimo būdu) užvaldyti nukentėjusiųjų lėšas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo pateiktos (duomenys neskelbtini) kultūros centro vaikų popchoro „(duomenys neskelbtini)“ taisyklės, kuriose, be kita ko, nurodoma, jog šio popchoro veikla yra nemokama, taip pat nepaneigia nuteistosios kaltės ir neleidžia daryti priešingų išvadų dėl jai pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Pirma, tokių taisyklių egzistavimas niekaip nepatvirtina, jog su jomis buvo supažinę nukentėjusieji. Pažymėtina, jog nukentėjusieji NKA2 , NKA3 , NKA1 , o taip pat ir LUD1 vienodai nurodė, kad su šiomis taisyklėmis jie supažindinti nebuvo, jų nematė. Tokius jų parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Antra, byloje esant nuosekliems nukentėjusiųjų parodymams ir juos patvirtinantiems reguliariems bankinių pervedimų išrašams, vien formalus taisyklių pateikimas, net jei nukentėjusieji jas ir būtų pasirašę, savaime neįrodytų, jog tėvai realiai suvokė mokantys ne už būrelį, o atliekantys savanoriškus ar kitokio pobūdžio pavedimus. Šis gynybos pateiktas dokumentas tik patvirtina atskirtį tarp oficialios tvarkos ir nuteistosios vykdytų neteisėtų veiksmų, todėl yra vertintinas kaip nuteistosios tyčią patvirtinantis, o ne ją šalinantis įrodymas.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kiti byloje apklausti liudytojai – SNA5, SNA6, SNA7, SNA8, SNA9, SNA10 ir kiti dar 19 liudytojų, patvirtino, kad pinigų už užsiėmimus kultūros namuose nemokėjo, taip pat ir aplinkybes susijusias su išvykomis į koncertus, jų organizavimus, įrašų darymus įrašų studijose, ir su tuo susijusį finansavimą. Toks argumentas buvo nurodytas ir pirmosios instancijos teisme bei į jį buvo atsakyta apskųstame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad dalis kitų popchorą lankiusių vaikų tėvų parodė, jog jie žinojo, kad mėnesines įmokas moka ne už būrelį, o už individualią NUT1 veiklą, ir nesijautė apgauti, nesikreipė į teisėsaugą, neprašė pradėti tyrimo dėl sukčiavimo, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems tėvams informacija apie tai, kad būrelis nemokamas, nebuvo suteikta ir jų atžvilgiu nuteistoji panaudojo apgaulę užvaldydama jų lėšas. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog NUT1 su šioje byloje nukentėjusiomis pripažintomis NKA3 , NKA2 bei liudytoja I LUD1 asmeniškai aptarė popchoro „(duomenys neskelbtini)“ lankymo ir mokėjimo už jį sąlygas, todėl tai, kad NUT1 galimai apgaulės nenaudojo kitų tėvų atžvilgiu, nepaneigia aplinkybės, jog NKA3 , NKA2 , LUD1 ir NKA1 atžvilgiu apgaulė buvo panaudota. Nesutikti su tokia žemesnės instancijos teismo argumentacija teisėjų kolegija neturi pagrindo. Baudžiamojoje teisėje vertinant sukčiavimo sudėtį, lemiamą reikšmę turi santykis tarp kaltinamojo ir konkrečių nukentėjusiųjų bei jiems pateiktos informacijos turinys. Taigi aplinkybė, kad nuteistoji apgaulės netaikė kitų byloje apklaustų popchorą „(duomenys neskelbtini)“ lankiusių vaikų tėvų atžvilgiu, nepanaikina ir nepaneigia apgaulės fakto prieš tuos tėvus, kuriems buvo nurodyta priešingai – jog už būrelio lankymą privaloma mokėti kasmėnesinį mokestį.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad apeliaciniame skunde minimų tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų apklausa teisme nebūtų buvusi tikslinga. Tikėtina, kad šie asmenys tik būtų atkartoję savo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kad jie už patį būrelį NUT1 nemokėjo, o tai, kaip jau minėta, nepaneigia nuteistosios atliktų apgaulingų veiksmų konkrečių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Dėl to, aplinkybė, kad ši liudytojų grupė nebuvo iškviesta į teismo posėdį, nekėlė teisėjų kolegijai abejonių dėl įrodymų viseto pakankamumo ir neleido konstatuoti apylinkės teismą padarius esminį BPK pažeidimą, kuris būtų suvaržęs nuteistosios teisę į gynybą ar lėmęs neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistosios NUT1 kaltei nustatyti ir paneigti jos gynybinę versiją, jog nukentėjusiesiems buvo aiškiai pasakyta, kad būrelis nemokamas, ir jie žinojo, kad piniginius pavedimus, nurodytus kaltinime, atlieka už jos vykdomą papildomą individualią veiklą su popchorą „(duomenys neskelbtini)“ lankančiais vaikais. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nesant niekur informacijos apie tai, kad būrelis buvo nemokamas, vaikų tėveliams neturint specialių žinių apie tai, kaip yra finansuojami (duomenys neskelbtini) kultūros centro patalpose veikiantys būreliai, kaip yra apmokama jų vadovams, NUT1 veiksmai, sudarantys apgaulės požymį, t. y. nutylėjimas esminės informacijos, kad būrelis yra nemokamas, bei nurodymas, kad už būrelį reikės mokėti mėnesines įmokas, turėjo esminę ir lemiamą reikšmę vaikų tėvams apsispręsti ir perleisti savo turtą kaltinamajai pervedant į jos asmeninę sąskaitą pinigines lėšas, nes tokiais apeliantės veiksmais buvo sudarytas įvaizdis, kad būtent tokiu būdu veikia šitas būrelis, t. y. mokant periodines įmokas jo vadovei. Taip pat visiškai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nuteistosios veikoje nustatyta ir subjektyvioji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė – tiesioginė tyčia. Ji, būdama suaugusi, pakaltinama, aukštąjį išsilavinimą įgijusi, brandi moteris, turinti gyvenimiškos patirties, dirbanti pedagoginio pobūdžio darbą, neabejotinai suvokė, kad nutylėdama informaciją, jog popchoras nemokamas, bei pateikdama melagingą informaciją, kad už popchoro lankymą reikia mokėti mėnesines įmokas, elgiasi neteisėtai, naudoja apgaulę, suvokė, jog tokios apgaulės įtakoje ji neteisėtai užvaldys svetimą turtą, o nukentėjusiesiems bus padaryta žala. Jos veikos sistemingumas, ilga trukmė, neteisėtai gautų pinigų įteisinimas, deklaruojant juos kaip gautus vykdant individualią veiklą, rodo, jog ji veikė apgalvotai, sąmoningai, siekė ir norėjo taip veikti. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir NUT1 išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nėra faktinio bei teisinio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde motyvai, susiję su nuteistajai paskirtos bausmės individualizavimu, nenurodyti, taip pat jame neprašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalyse, kuriomis nukentėjusiosioms NKA3 ir NKA2 iš nuteistosios buvo priteista turtinė ir neturtinė žala bei išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti, tačiau įvertinus tai, jog apeliaciniu skundu prašoma nuteistąją NUT1 išteisinti, pasisakytina ir šiais klausimais.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas NUT1 bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į svetimą turtą, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad NUT1 anksčiau niekada nebuvo teista, tai pirmas jos teistumas. Šią aplinkybę apylinkės teismas įvertino kaip leidžiančią spręsti, jog nuteistoji nėra linkusi pažeidinėti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, daryti nusikaltimus ir tokie veiksmai nėra jau susiformavusių antivisuomeniškų nuostatų išraiška. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, jog nusikalstamų veiksmų pobūdis neleidžia daryti išvados, jog tai buvo atsitiktinė nusikalstama veika. Jis nurodė, kad NUT1 veiksmai buvo gerai apgalvoti ir suplanuoti, pasirūpinta savo nusikalstamų veiksmų priedanga – individualios veiklos pažyma, kad ateityje iškilus abejonėms bei išaiškėjus aplinkybėms, jog būrelis iš tiesų nemokamas, nuteistoji galėtų savo veiksmus pateisinti neva vykdoma individualia veikla. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistajai turi būti paskirta viena švelniausių BK 182 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytų bausmių rūšių – bauda, jos dydį, atsižvelgiant į pakankamai nedidelę neteisėtai užvaldytų lėšų sumą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatant artimą minimaliam – 75 MGL (3 750 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajai NUT1 teisingą, proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę. Teismas išsamiai įvertino nuteistąją charakterizuojančias ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir nėra per griežta.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų NKA3 ir NKA2 pateiktų civilinių ieškinių klausimą, tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Šioje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Turtinės žalos dydis nustatytas ir įrodytas nukentėjusiųjų parodymais, banko sąskaitų išrašais, kuriuose fiksuoti pervedimai ir jų dydis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistosios NKA2 naudai 405 Eur turtinei žalai atlyginti, o NKA3 naudai – 365 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje NKA3 ir NKA2 taip pat buvo pareiškusios 1 000 Eur dydžio civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, vertindamas pateiktų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą ir nustatydamas šios žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji, įvykdydama nusikalstamą veiką, pasinaudojo oficialios informacijos apie mokestį už būrelį trūkumu bei savo, kaip kultūrinę veiklą vykdančios, vaikus ugdančios pedagogės autoritetu, dirbančios savivaldybės įstaigoje, kurioje privaloma vadovautis skaidrumo, nesavanaudiškumo principais, visuomenės interesu, kultūrinio švietimo ir ugdymo principais, tikslais, o ne savanaudiškais, pasipelnymo tikslais, bei sprendė, kad toks NUT1 , kaip pedagogės, elgesys iš tiesų galėjo sukrėsti nukentėjusiąsias, lemti neužtikrintumo jausmą, nusivylimą, nepatogumus bei kliūtis susigrąžinti prarastas lėšas, sudarė pagrindą jaustis pažemintoms. Nustatydamas nukentėjusiosios priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, NUT1 veiksmai buvo sistemingi, tęstinio pobūdžio, truko ilgą laiką, ji savo kaltės nepripažino, žalos neatlygino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, nustatančias neturtinės žalos kriterijus, ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio, pateikto baudžiamojoje byloje, išsprendimo klausimą. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir nukentėjusiųjų naudai priteisė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančią sumą neturtinei žalai atlyginti, kurios mažinti pagrindo nėra. Sutinkamai su kasacinio teismo praktika bei esant ieškinyje suformuotam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai bei teisėtai priteisė NKA2 ir NKA3 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jų skaičiavimo momentą nustatydamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo atlyginti žalą visiško įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nusprendė iš NUT1 NKA2 naudai priteisti 3 625,88 Eur turėtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti, o NKA3 naudai – 605 Eur turėtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Tokių nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų dydis yra pagrįstas pateiktomis sąskaitomis ir kvitais. Įvertinus nukentėjusiosioms teiktos teisinės pagalbos apimtį, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiųjų patirtos išlaidos yra per didelės. Jos atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pagrįstos ir būtinos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas ir šioje dalyje.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat gautas nuteistosios gynėjo advokato Lino Mažono prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo NUT1 .

BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju NUT1 pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje taip pat nenustatė pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo nuteistosios naudai priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios NUT1 ir jos gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios NUT1 gynėjo advokato Lino Mažono prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nuteistosios naudai atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.