Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės K. V. skundą dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas namas“ 2026 m. birželio 30 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorės teismo patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma yra 97 975,45 Eur: 40 263,32 Eur pirmos eilės ir 57 712,13 Eur antros eilės reikalavimas. Administratorės parengtame kreditorių registravimo sąraše bendra patvirtintų reikalavimų suma nurodyta 131 063,23 Eur, todėl kreditorės reikalavimai sudaro apie 74,75 procentų visų reikalavimų. Kreditorė yra didžiausia atsakovės BUAB „Savas namas“ kreditorė, kurios balsas lemia kreditorių daugumos valią. 2026 m. birželio 15 d. 16.17 val. kreditorė iš Juridinių asmenų nemokumo procesų informacinio portalo (toliau – NPIP) gavo automatinį pranešimą tik apie vieną kalendoriaus įvykį – 2026 m. birželio 29 d. 11-11.30 val. pirmąjį kreditorių susirinkimą. Visa susirinkimo medžiaga – dešimties klausimų sprendimų projektai, veiklos ataskaita, pranešimas ir balsavimo biuletenis – kreditorei tiesioginiu administratorės elektroniniu laišku buvo išsiųsta tik 2026 m. birželio 25 d. 14.16 val., t. y. likus mažiau kaip keturioms paroms iki susirinkimo. Pranešime buvo nurodyta, kad 2026 m. birželio 29 d. 11 val. šaukiamas pirmasis kreditorių susirinkimas, o kreditoriai savo valią iki susirinkimo pradžios gali pareikšti elektroniniu paštu atsiuntę „užpildytą ir pasirašytą balsavimo raštu biuletenį“. Nei pranešime, nei administratorės pateiktoje biuletenio formoje nebuvo nustatyta, kad biuletenis galioja tik jį pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikus ADOC dokumentą arba originalą. Tame pačiame pranešime iš anksto nurodyta, kad „neįvykus kreditorių susirinkimui (jeigu nutarimams priimti nepakaks balsų)“ jau kitą dieną, 2026 m. birželio 30 d. 11 val., bus šaukiamas pakartotinis susirinkimas, o pirmojo susirinkimo balsai jame galios. Atskiras pranešimas apie pakartotinį susirinkimą po 2026 m. birželio 29 d. susirinkimo nebuvo pateiktas, kreditorei nebuvo perduotas neįvykusio susirinkimo protokolas ir nebuvo suteiktas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytas pasirengimo terminas. Kreditorė ginčija visus 2026 m. birželio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus sprendimus dėl esminių viso susirinkimo sušaukimo, informavimo ir balsavimo procedūros pažeidimų.

Kreditorė 2026 m. birželio 30 d. iki pakartotinio susirinkimo pradžios, iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką tema „Balsavimo raštu biuletenis K. V.“ dviem administratorės naudojamiems adresams – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kreditorė prašė patvirtinti laiško gavimą. Prie laiško pridėtame ranka pasirašytame biuletenyje kreditorė atskirai pažymėjo „PRIEŠ“ prie visų 1-10 darbotvarkės klausimų. Biuletenio apačioje kreditorė ranka įrašė konkretų nepritarimo motyvą: „Pateiktoje susirinkimo medžiagoje nėra aišku, ar pateikti duomenys yra UAB „Savas namas“, ar MB „Prabangus biuras“. Administratorės pateiktos veiklos ataskaitos 1 puslapyje nurodyta, kad administratorė išsiuntė pranešimus „dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Prabangus biuras“, 4 puslapyje aptariamas MB „Prabangus biuras“ nemokumo administratorei nustatytas 5 765 Eur bazinis atlygis, o administravimo išlaidų sąmata vadinama sprendimo projektu Nr. 11, nors susirinkimo darbotvarkėje buvo tik dešimt klausimų. Kreditorės nepritarimas nebuvo formalus ar nemotyvuotas – jis rėmėsi pačios administratorės dokumentų esminiais vidiniais prieštaravimais.

2026 m. liepos 2 d. 10 val. surašytame pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad K. V. ir S. V. biuleteniai laikomi negaliojančiais, nes nebuvo pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šis reikalavimas kreditoriams nebuvo paskelbtas prieš balsavimą. Be to, kreditorės 2026 m. birželio 30 d. biuletenis protokole įrašytas pirmojo, 2026 m. birželio 29 d., susirinkimo dalyje, nors iš elektroninio laiško metaduomenų akivaizdu, kad jis buvo pateiktas tik pakartotiniam susirinkimui. Ši protokolo vidinė neatitiktis kelia papildomų abejonių dėl balsų registravimo ir skaičiavimo tikslumo. Administratorė kreditorės tapatybę ir naudojamą elektroninio pašto adresą žinojo. Kreditorė tai pačiai administratorei buvo pateikusi ranka pasirašytą finansinio reikalavimo prašymą, kurį administratorė priėmė, pateikė teismui ir kurio pagrindu kreditorės reikalavimai buvo patvirtinti bei vėliau patikslinti. Dėl to vien kvalifikuoto elektroninio parašo nebuvimas, nevertinant siuntėjo adreso, ankstesnio susirašinėjimo, ranka pasirašyto dokumento ir aiškiai išreikštos valios visumos, negalėjo būti iš anksto nepaskelbta automatinė balso eliminavimo taisyklė. Pačios administratorės pateiktame 5 darbotvarkės klausimo sprendimo projekte siūlyta nustatyti, kad balsuojama „pasirašytą balsavimo biuletenį siunčiant elektroniniu paštu“. Kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimas jame taip pat nebuvo įrašytas. Be to, ši tvarka dar tik buvo teikiama kreditoriams tvirtinti ir negalėjo būti atgaline data taikoma tam pačiam balsavimui kaip neatskleista biuletenio galiojimo sąlyga. Įstatymas nenustato bendros taisyklės, kad kiekvienas elektroniniu paštu pateiktas ranka pasirašyto biuletenio atvaizdas savaime negalioja be kvalifikuoto elektroninio parašo. Kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimas negali būti suformuluotas tik po balsavimo, jau vertinant gautą biuletenį. Administratorė privalėjo iš anksto aiškiai nurodyti dokumento formą ir galimas jo nepateikimo pasekmes. Kai pranešime ir biuletenio formoje buvo reikalaujama tik užpildyto ir pasirašyto biuletenio, kreditorės laiku pateikto dokumento negalima atmesti taikant kreditoriams iš anksto neatskleistą papildomą sąlygą. Be to, administratorė biuletenį pateikė PDF formatu, kurio pildymas neturint specialios programinės įrangos kompiuteryje yra galimas tik surašant ranka.

Kreditorės ekonominis interesas sutampa su visų kreditorių interesu gauti kuo didesnį ir greitesnį reikalavimų patenkinimą, o ne sukurti papildomas administravimo išlaidas likvidavimo procese. Tačiau administratorė 6 darbotvarkės klausimu kategoriškai nurodė, kad nėra pagrindo bankroto bylos nutraukimui, taikos sutarčiai ar restruktūrizavimui, ir pasiūlė nedelsiant kreiptis dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, nors kreditorės, turinčios apie 74,75 procentų visų patvirtintų reikalavimų, balsas bei jos siekis visiškai atsiskaityti su kreditoriais buvo eliminuoti. Toks veiksmų eiliškumas objektyviai prieštarauja kreditorės siūlomam kreditorių reikalavimų patenkinimo ir bendrovės veiklos išsaugojimo keliui, jo iš esmės neįvertinus. Abejonę sustiprina ir administratorės pateikta administravimo išlaidų sąmata. Joje numatytos teisinės ir bylinėjimosi išlaidos po 130 Eur už valandą „pagal poreikį ir faktą“, aiškiai neapibrėžiant konkrečių paslaugų, numatomos jų apimties, darbų sąrašo ir bendros maksimalios sumos. Kartu tiesiogiai nurodyta, kad dalis arba visos teisinės paslaugos gali būti perkamos iš advokatės R. J. – administratorės įgalioto asmens A. J. sutuoktinės. Toks susijusio asmens pasirinkimas, ypač nesant išsamaus paslaugų poreikio ir kainos pagrindimo, sukuria interesų konflikto riziką ir reikalauja itin skaidraus bei griežto vertinimo.

Kreditorei automatinis NPIP sistemos pranešimas pateiktas 2026 m. birželio 15 d., o susirinkimas pradėtas 2026 m. birželio 29 d.; keturioliktoji diena sutapo su pačia susirinkimo diena. Visa sprendimams įvertinti būtina medžiaga tiesiogiai atsiųsta tik 2026 m. birželio 25 d. JANĮ 47 straipsnio 5 dalyje sprendimų projektai, papildoma medžiaga ir balsavimo iš anksto forma laikomi sudėtine informavimo dalimi, todėl jų pateikimas likus mažiau kaip keturioms paroms neužtikrino realios galimybės pasirengti. JANĮ nustato atskirą pirmojo kreditorių susirinkimo dalyvių informavimo tvarką. Vien duomenų suvedimas į NPIP nepaneigia pareigos tinkamai ir laiku informuoti kreditorių.

Šiuo atveju pakartotinis susirinkimas surengtas praėjus vos vienai parai, remiantis sąlygine pirmojo pranešimo fraze „jeigu nutarimams priimti nepakaks balsų“, nors įstatymas pakartotinį susirinkimą sieja ne su nepakankamu balsų skaičiumi konkretiems sprendimams, bet su pirmojo susirinkimo kvorumo nebuvimu. AVNT 2019 m. lapkričio 19 d. išaiškinime „Kreditorių susirinkimų sušaukimo kai kurie probleminiai klausimai įmonių bankroto procese galiojant Įmonių bankroto įstatymui ir įsigaliojus JANĮ“ pažymėjo, kad operatyvumas negali būti prioritetas prieš kreditorių autonomiją: neįvykus pirmam susirinkimui kreditoriams turi būti pateikta informacija apie jo rezultatą ir suteikta pakankamai laiko pagrįstai apsispręsti dėl pakartotinio susirinkimo. R. J. monografijoje „Juridinių asmenų nemokumo procesas“ (2021, p. 147–150) taip pat nurodo, kad pakartotinis susirinkimas organizuojamas tik dėl kvorumo nebuvimo, jam taikomas ne trumpesnis kaip 7 dienų terminas, o iš anksto balsavusių kreditorių balsai turi būti įskaitomi. Administratorė pranešime nurodė, kad susirinkimas vyks „nuotoliniu būdu (balsuojant raštu)“, tačiau nenurodė nei fizinės susirinkimo vietos, nei realaus laiko nuotolinio prisijungimo priemonės. Kreditoriams faktiškai buvo sudaryta tik galimybė iš anksto pateikti balsavimo biuletenius, nors pagal JANĮ 43 ir 51 straipsnius balsavimas iš anksto nėra tapatus dalyvavimui kreditorių susirinkime. Dėl to, nesudarius galimybės susirinkime dalyvauti fiziškai arba interaktyviai nuotoliniu būdu, kreditorės teisė visapusiškai dalyvauti susirinkime buvo nepagrįstai apribota.

Administratorė įskaitė 29 521,56 Eur, arba 22,52 procentus visų reikalavimų, o neįskaitė 97 975,45 Eur, arba 74,75 procentus visų reikalavimų, turinčios kreditorės biuletenio. Įskaičius kreditorės biuletenį, pakartotiniame susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma būtų sudariusi 127 497,01 Eur, arba apie 97,28 procentus visų patvirtintų reikalavimų, o kreditorės balsai – apie 76,85 procentus dalyvavusių kreditorių balsų. Vadinasi, kreditorės balso neįskaitymas buvo lemiamas viso susirinkimo rezultatui: įskaičius jos balsą, protokole užfiksuoti sprendimai negalėjo būti laikomi priimtais nurodytais balsavimo rezultatais. Dėl to panaikintini visi 1-10 darbotvarkės klausimais įforminti sprendimai, jų atskirai neanalizuojant pagal kiekvieno klausimo turinį.

Nagrinėjamu atveju buvo pažeista speciali pirmojo kreditorių susirinkimo informavimo tvarka ir terminai, nesilaikyta pakartotinio susirinkimo sušaukimo termino, nesudaryta reali galimybė dalyvauti susirinkime, o kreditorės laiku pateiktas ir aiškią jos valią išreiškiantis biuletenis atmestas pagal iš anksto nepaskelbtą reikalavimą. Šie pažeidimai yra esminiai ir tiesiogiai nulėmė balsavimo rezultatus, nes nebuvo įskaitytas apie 74,75 procentai visų patvirtintų kreditorių reikalavimų turinčios kreditorės balsas. Todėl visi 2026 m. birželio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti sprendimai panaikintini.

Pranešimas kreditorei pateiktas 2026 m. birželio 15 d.; termino eiga prasideda 2026 m. birželio 16 d., o keturiolikta jo diena sueina 2026 m. birželio 29 d. Taigi susirinkimas, įvykęs 2026 m. birželio 29 d., sušauktas praėjus lygiai 14 dienų nuo pranešimo pateikimo, t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatyto minimalaus termino. Priešingas, kreditorės siūlomas skaičiavimo būdas, kai paties pranešimo pateikimo diena taip pat įskaičiuojama į 14 dienų terminą, neatitinka bendrųjų terminų skaičiavimo principų.

Oficialus pranešimas apie šaukiamą 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimą, kartu su visa sprendimų projektų, veiklos ataskaitos ir biuletenio formos medžiaga, kreditorei buvo pateiktas ir jau nuo 2026 m. birželio 15 d. buvo prieinamas per NPIP, kurioje kiekvienas bylos dalyvis, prisijungęs prie savo asmeninės paskyros, turi tiesioginę ir savarankišką galimybę bet kuriuo metu susipažinti su visa aktualia susirinkimo medžiaga. Būtent per NPIP portalą pateiktas pranešimas yra JANĮ 47 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas oficialus, teisiškai reikšmingas informavimo apie kreditorių susirinkimą būdas ir kanalas. 2026 m. birželio 25 d. kreditorei tiesiogiai administratorės elektroniniu paštu išsiųstas laiškas nebuvo nei pirminis, nei vienintelis informavimo apie susirinkimą ar medžiagos pateikimo šaltinis – tai buvo tik papildomas, kreditorių patogumui skirtas raginimas / priminimas dalyvauti artėjančiame kreditorių susirinkime ir laiku pareikšti savo valią, nors tai nekeičia fakto, kad visa reikalinga informacija kreditorei jau buvo prieinama nuo 2026 m. birželio 15 d. per NPIP sistemą. Dėl to kreditorės argumentas, jog jai realiai buvo suteikta mažiau nei keturios paros pasirengti balsavimui, yra nepagrįstas – nuo pranešimo paskelbimo NPIP sistemoje iki susirinkimo dienos praėjo lygiai 14 dienų, per kurias ji turėjo visą reikalingą informaciją ir objektyvią galimybę su ja susipažinti. Be to, pati kreditorė skunde nurodo, kad, susipažinusi su medžiaga, sugebėjo suformuluoti individualizuotą, konkretų ir motyvuotą nepritarimą, atkreipdama dėmesį į galimą duomenų priskyrimo neatitikimą tarp UAB „Savas namas“ ir MB „Prabangus biuras“. Ši aplinkybė papildomai objektyviai patvirtina, kad kreditorė realiai susipažino su medžiaga, ją įvertino iš esmės ir suformavo aiškią, argumentuotą poziciją, t. y. jos teisė pasirengti balsavimui pažeista nebuvo.

Apie tai, kad, pirmajam susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, kitą dieną bus šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kreditorė buvo informuota jau 2026 m. birželio 15 d. pranešime, t. y. tokia pačia apimtimi ir tuo pačiu metu, kaip ir apie patį pirmąjį susirinkimą. Taigi realus laikas, per kurį kreditorė žinojo apie pakartotinio susirinkimo datą, laiką ir jo sušaukimo pagrindą, siekė ne mažiau kaip 15 dienų, t. y. gerokai daugiau nei JANĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus 7 dienų terminas. JANĮ nedraudžia informuoti kreditorius apie pakartotinio susirinkimo galimybę iš anksto, kartu su pranešimu apie pirmąjį susirinkimą. Pati kreditorė skunde cituojamame AVNT 2019 m. lapkričio 19 d. išaiškinime nurodo, kad esminis reikalavimas – kreditoriams suteikti pakankamai laiko pagrįstai apsispręsti dėl pakartotinio susirinkimo. Šiuo atveju šis tikslas buvo pasiektas su kaupu, nes kreditorė apie galimą pakartotinio susirinkimo datą ir tvarką (kad pirmajame susirinkime paduoti balsai galios ir pakartotiniame) žinojo iš anksto ir pati šia informacija pasinaudojo, pateikdama balsavimo biuletenį būtent pakartotiniam susirinkimui. Papildomai pažymėtina, kad JANĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta pakartotinio susirinkimo sušaukimo sąlyga – kvorumo nebuvimas pirmajame susirinkime – nagrinėjamu atveju neginčijamai buvo įvykdyta: 2026 m. birželio 29 d. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma sudarė vos 22,52 procentus visų patvirtintų reikalavimų, todėl pakartotinio susirinkimo šaukimas buvo ne tik teisėtas, bet ir vienintelis įstatymo numatytas būdas tęsti bankroto procesą.

Nuskenuotas ar nufotografuotas, prie paprasto elektroninio laiško pridėtas rankomis pasirašyto dokumento atvaizdas objektyviai neatitinka šio reikalavimo, nes: (i) neleidžia patikimai nustatyti, kad dokumentą pasirašė būtent kreditorė; (ii) neužtikrina, kad dokumentas po pasirašymo nebuvo pakeistas; (iii) neįrodo tikslaus pasirašymo momento. Šiuos požymius objektyviai užtikrina tik kvalifikuotas elektroninis parašas ar kita lygiavertė, patikima tapatybės nustatymo priemonė (pvz., ADOC formatas), kurių kreditorės biuletenis neturėjo. Kadangi JANĮ 51 straipsnio 4-5 dalyse įtvirtintas specialus saugumo ir tapatybės nustatymo reikalavimas, administratorė, spręsdama dėl biuletenio galiojimo, pagrįstai vadovavosi kvalifikuoto elektroninio parašo kriterijumi kaip vieninteliu objektyviai patikrinamu tapatybės nustatymo būdu. Svarbu ir tai, kad šis kriterijus taikytas vienodai visiems kreditoriams, o ne selektyviai kreditorei: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) biuleteniai pripažinti galiojančiais būtent todėl, kad atitiko formos reikalavimus, o kreditorės ir S. V. biuleteniai – ne. Toks vienodas kriterijaus taikymas paneigia kreditorės teiginį apie diskriminacinį ar ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai) pobūdį. Kreditorė, gavusi biuletenio formą pdf formatu, turėjo objektyvią galimybę jį pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (pvz., naudojant mobiliojo parašo, Smart-ID ar kitą Lietuvoje plačiai prieinamą priemonę, kuri nereikalauja dokumento spausdinimo popieriuje), tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir pasirinko dokumentą pasirašyti ranka bei atsiųsti jo nuotrauką ar skenuotą kopiją. Tai buvo kreditorės, o ne administratorės pasirinkimas.

Visi iš anksto raštu pateikti kreditorių biuleteniai, įskaitant ir kreditorės, protokole techniškai buvo suvesti į vieną, pirmojo susirinkimo daliai priskirtą biuletenių apskaitos bloką – tai atspindi bendrą, iš anksto paskelbtą ir visiems kreditoriams vienodai taikytą balsavimo iš anksto tvarką, o ne klaidą ar neatitikimą. Nepriklausomai nuo to, kurios susirinkimo dalies įraše biuletenis techniškai atvaizduotas, jis nebuvo įskaitytas dėl vienos ir tos pačios, aukščiau aptartos priežasties – kvalifikuoto elektroninio parašo nebuvimo, todėl ši aplinkybė neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos balsų skaičiavimui ar sprendimų priėmimui.

Pareiga sudaryti galimybę dalyvauti elektroninių ryšių priemonėmis realiu laiku atsiranda tik tada, kai tokią tvarką nustato pats kreditorių susirinkimas (JANĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o BUAB „Savas namas“ atveju tokia tvarka buvo tvirtinama tik pačiame 2026 m. birželio 30 d. susirinkime (5 darbotvarkės klausimas) ir taikytina ateityje vyksiantiems susirinkimams. Nei kreditorė, nei kitas kreditorius iki susirinkimo nereiškė prašymo užtikrinti interaktyvaus dalyvavimo galimybę. Todėl teiginys, kad kreditorės teisė dalyvauti susirinkime buvo apribota, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei įstatymo nuostatomis.

Nei iki 2026 m. birželio 30 d. susirinkimo, nei po jo administratorė negavo jokio konkretaus taikos sutarties projekto ar kito realaus, įgyvendinamo pasiūlymo, kurį būtų buvę galima pristatyti ir teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui. Iki susirinkimo dienos su kreditoriais taip pat nebuvo atsiskaityta – jokie mokėjimai kreditoriams ar konkretus, dokumentais pagrįstas atsiskaitymo planas administratorei pateikti nebuvo. Vien deklaratyvus, skunde išreikštas siekis ateityje atsiskaityti su kreditoriais, nepagrįstas jokiu konkrečiu, realiu ir įgyvendinamu pasiūlymu ar planu, negali paneigti administratorės teisės ir pareigos, atsižvelgiant į faktinę bendrovės padėtį, siūlyti kreditoriams spręsti dėl tolimesnės bankroto procedūros, įskaitant likvidavimo inicijavimą.

Kreditorės argumentas dėl teisinių paslaugų pirkimo iš advokatės R. J. yra perteklinis ir šiuo metu neturi savarankiško teisinio pagrindo, kadangi 2026 m. birželio 30 d. protokole užfiksuota, jog 10 darbotvarkės klausimu pateiktas administravimo išlaidų sąmatos projektas nebuvo patvirtintas (balsuota „Prieš“ – 100 proc.), o VSDFV Kauno skyriaus ir VMI iniciatyva šio klausimo svarstymas atidėtas kitam susirinkimui, įpareigojant administratorę pateikti patikslintą, detalizuotą ir pagrįstą sąmatos projektą. Taigi kreditorei palankus rezultatas šiuo konkrečiu klausimu jau buvo pasiektas nepriklausomai nuo jos balso, o pati sąmata (įskaitant teisinių paslaugų pirkimo tvarką) bus iš naujo svarstoma ir tvirtinama artimiausiame susirinkime. Be to, apie galimą giminystės ryšį su teisines paslaugas galinčia teikti advokate administratorė informavo iniciatyviai ir skaidriai, o sąmatos projekte numatytas paslaugų pirkimas mažiausios kainos principu, apklausus ne mažiau kaip 5 tiekėjus, kas savaime paneigia nepagrįsto ar neskaidraus sprendimo priėmimo galimybę.

Nei vienas iš kreditorės nurodytų argumentų nepatvirtina JANĮ 47, 49–51 straipsnių pažeidimo – tiek pirmojo, tiek pakartotinio susirinkimo sušaukimo ir informavimo terminai buvo įvykdyti formaliai ir realiai, o kreditorės biuletenio neįskaitymas buvo pagrįstas objektyviu, visiems kreditoriams vienodai taikytu ir iš paties įstatymo kylančiu kriterijumi. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas esminis, sprendimų turinį galėjęs lemti pažeidimas JANĮ 55 straipsnio 4 dalies prasme, ir kreditorės skundas atmestinas visa apimtimi kaip nepagrįstas. Net jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuotų pavienius formos trūkumus (pvz., dėl papildomos medžiagos pateikimo momento ar protokolo redakcinio netikslumo), tokie trūkumai savaime nėra pakankami sprendimams panaikinti, nes, kaip minėta, kreditorė realiai turėjo ir pasinaudojo galimybe susipažinti su medžiaga, suformuoti motyvuotą poziciją ir ją pareikšti, todėl joks realus jos teisių pažeidimas neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš atsakovės UAB „Savas namas“ bankroto bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovei UAB „Savas namas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Solventa“. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtinti atsakovės UAB „Savas namas“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. 2026 m. birželio 30 d. įvyko atsakovės UAB „Savas namas“ pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami šie darbotvarkės klausimai: 1) kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai; 2) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 3) kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 4) nemokumo administratoriaus ataskaitos pristatymas; 5) dėl balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo; 6) dėl tolimesnės bankroto procedūros (likvidavimo); 7) informacijos bankroto proceso metu teikimo tvarkos tvirtinimas; 8) kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymas; 9) dėl bazinio atlygio mokėjimo tvarkos tvirtinimo; 10) dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

Kreditorė (buvusi atsakovės vadovė ir vienintelė jos akcininkė) K. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, prašydama panaikinti 2026 m. birželio 30 d. atsakovės UAB „Savas namas“ pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo metu 1-10 darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus. Kreditorė kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų neteisėtumą grindžia kreditorių susirinkimo sušaukimo pažeidimais ir jos teisės dalyvauti kreditorių susirinkime neužtikrinimu, be kita ko, nepagrįstai neįskaičius jos pateikto balsavimo raštu biuletenio.

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų sprendimų priėmimą, kreditorių susirinkimo sprendimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

Taigi kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-450/2021).

Iš viešai prieinamų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos informacinės sistemos (toliau – AVNT) duomenų nustatyta, kad apie 2026 m. birželio 29 d. 11-11.30 val. šaukiamą pirmąjį atsakovės BUAB „Savas namas“ kreditorių susirinkimą (pakartotinio susirinkimo data 2026 m. birželio 30 d. 11-11.30 val.) AVNT tvarkomoje informacinėje sistemoje (NPIP) informacija buvo pateikta 2026 m. birželio 15 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apie šaukiamą pirmąjį atsakovės kreditorių susirinkimą ir pakartotinio kreditorių susirinkimo datą kreditoriai, kaip tą nurodo ir pati nemokumo administratorė, taip pat buvo informuoti papildomai 2026 m. birželio 25 d. el. laišku.

Kreditorė K. V. skunde teigia, kad pranešimą apie 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimą gavusi 2026 m. birželio 15 d., ji buvo informuota pažeidžiant JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą, nes keturioliktoji diena sutapo su pačia susirinkimo diena, o taip pat jai nebuvo pateikta ir išsami susirinkimo medžiaga, t. y. sprendimų projektai, veiklos ataskaita ir biuletenio forma jai buvo pateikta tik 2026 m. birželio 25 d. el. paštu. Tuo tarpu nemokumo administratorė teigia, kad pranešimas skundą padavusiai kreditorei buvo pateiktas 2026 m. birželio 15 d., todėl termino eiga prasideda 2026 m. birželio 16 d., o keturiolikta jo diena sueina 2026 m. birželio 29 d. Taigi susirinkimas, įvykęs 2026 m. birželio 29 d., administratorės vertinimu, sušauktas praėjus lygiai 14 dienų nuo pranešimo pateikimo, t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatyto minimalaus termino. Be to, nemokumo administratorė nurodo, kad skundą padavusiai kreditorei 2026 m. birželio 25 d. el. paštu išsiųstas laiškas buvo tik papildomas, kreditorių patogumui skirtas raginimas / priminimas dalyvauti artėjančiame kreditorių susirinkime ir laiku pareikšti savo valią, kadangi visa reikalinga informacija jau buvo prieinama nuo 2026 m. birželio 15 d. per NPIP sistemą. Tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su nemokumo administratorės pozicija, kad nagrinėjamu atveju apie pirmąjį atsakovės kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams buvo pranešta tinkamai, t. y. laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pagal JANĮ 46 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis). Pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje (JANĮ 47 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu (JANĮ 47 straipsnio 4 dalis). JANĮ 47 straipsnio 5 dalyje nustatytas pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turinys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 47 straipsnio, nustatančio pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos reikalavimus, 1 dalyje nurodyta, jog apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokia informacija turi būti nurodyta pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Atsižvelgiant į minėtų teisės normų lingvistines formuluotes, tai yra imperatyvaus pobūdžio teisės normos. Iš aptartų ĮBĮ ir JANĮ nuostatų turinio analizės matyti, kad įstatymų leidėjas, priimdamas JANĮ, siekė pakeisti iki šio įstatymo priėmimo galiojusio ĮBĮ reglamentavimą, remiantis kuriuo nebuvo įtvirtintos vienodos pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos, šį klausimą priskiriant kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tokiu būdu buvo siekiama, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą procedūra būtų vienoda ir veiksminga visiems juridiniams asmenims, kuriems iškelta nemokumo byla, taip užtikrinant kreditorių teisės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose efektyvų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021, 25 punktas). JANĮ nustatyta kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimą tvarka yra skirta tam, kad būtų užtikrintos visų kreditorių galimybės pasiruošti susirinkime nagrinėjamiems klausimams, taip sudarant galimybes visiems kreditoriams pasisakyti ir balsuoti susirinkimo dienotvarkėje nustatytais klausimais. JANĮ nustatytos kreditorių informavimo apie kreditorių susirinkimą teikimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas gali būti laikomas procesiniu pažeidimu, kuris yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 78 punktas).

Taigi nemokumo administratorius, vykdydamas imperatyvias įstatymo nuostatas, privalo ne formaliai paskelbti informaciją apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, bet užtikrinti, kad kiekvienam teisę jame dalyvauti turinčiam kreditoriui likus ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo būtų JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tinkamai pateiktas pranešimas, jį lydinti medžiaga ir sudaryta reali galimybė su šia informacija susipažinti, ją įvertinti, prireikus pareikalauti papildomų paaiškinimų bei tinkamai pasirengti susirinkime nagrinėjamiems klausimams ir balsavimui. Vien informacijos apie pirmąjį kreditorių susirinkimą paskelbimas NPIP, t. y. JANĮ 47 straipsnio 3 dalyje kitiems kreditorių susirinkimams nustatytu būdu, nepakeičia specialios pirmojo kreditorių susirinkimo informavimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, tą patvirtina ir bylos duomenys, kad apie pirmąjį atsakovės kreditorių susirinkimą informacija buvo patalpinta 2026 m. birželio 15 d. AVNT tvarkomoje informacinėje sistemoje (NPIP), t. y. taikant JANĮ 47 straipsnio 3 dalyje kitiems kreditorių susirinkimams numatytą paskelbimo informacinėje sistemoje būdą, o ne laikantis šio straipsnio 2 dalyje pirmajam kreditorių susirinkimui nustatytos specialios informavimo tvarkos. Kaip nurodo pati nemokumo administratorė 2026 m. birželio 25 d. el. paštu kreditoriams buvo tik papildomai išsiųstas pranešimas su visa kreditorių susirinkimo medžiaga, o visa reikalinga informacija jau buvo prieinama nuo 2026 m. birželio 15 d. per NPIP sistemą. Tačiau byloje duomenų apie tai, kad JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu apie pirmąjį atsakovės kreditorių susirinkimą kreditoriams būtų pranešta JANĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nėra. Taigi teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 2026 m. birželio 15 d. NPIP sistemos automatinis pranešimas savaime nepaneigia fakto, kad pranešimas su visa susirinkimo medžiaga skundą padavusiai kreditorei tiesiogiai buvo pateiktas tik 2026 m. birželio 25 d., t. y. likus mažiau kaip keturioms dienoms iki šaukiamo 2026 m. birželio 29 d. pirmojo atsakovės kreditorių susirinkimo ir, atitinkamai, likus penkioms dienoms iki numatyto 2026 m. birželio 30 d. pakartotinio pirmojo atsakovės kreditorių susirinkimo.

Kita vertus, net ir vertinant, kad 2026 m. birželio 15 d. NPIP sistemoje paskelbta informacija laikytina tinkamu pranešimu apie pirmąjį atsakovės kreditorių susirinkimą, tai nepaneigia JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo. 2026 m. birželio 15 d. NPIP sistemos automatiniu pranešimu informavus kreditorius apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, kreditorių susirinkimas galėjo būti šaukiamas ne anksčiau kaip 2026 m. birželio 30 d., kadangi 14 dienų termino paskutinė diena buvo 2026 m. birželio 29 d., ką pripažįsta ir pati nemokumo administratorė. Taigi net ir tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriai apie vyksiantį susirinkimą informuoti JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (žr. pav., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1249-553/2021).

JANĮ 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą pranešama likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo neįvykusio kreditorių susirinkimo dienos (JANĮ 50 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas (JANĮ 50 straipsnio 3 dalis). Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę (JANĮ 50 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad 2026 m. birželio 29 d. pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas neįvyko nesusidarius kvorumui (JANĮ 49 straipsnio 7 dalis). Apie 2026 m. birželio 29 d. šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą ir 2026 m. birželio 30 d. numatytą pakartotinį pirmąjį kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo pranešta tuo pačiu pranešimu (2026 m. birželio 15 d. per NPIP sistemą ir papildomai 2026 m. birželio 25 d. el. paštu). Taigi nustatyti pranešimo pateikimo kreditoriams ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai yra reikšmingi ir sprendžiant dėl tuo pačiu pranešimu numatyto pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo. Dėl to, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2026 m. birželio 30 d. pakartotinis pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką ir terminus (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis, 50 straipsnio 1 dalis).

Vienas esminių skundą pateikusios kreditorės argumentų yra tai, kad jai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti kreditorių susirinkime, nepagrįstai neįskaičius jos nemokumo administratorei pateiktos balsavimo raštu biuletenio. Iš pateikto atsakovės 2026 m. birželio 30 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad iki kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenius pateikė kreditoriai VSDFV Kauno skyrius ir VMI. Tuo tarpu dėl kreditorių S. V. ir K. V. balsavimo raštu biuletenių nurodyta, kad jie nebuvo pasirašyti kvalifikuotu el. parašu, todėl jie buvo laikyti negaliojančiais. Kadangi bendra atsakovės BUAB „Savas namas“ kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų suma buvo 29 521,56 Eur, kas sudarė 22,52 procentus, laikyta, kad kvorumo nėra, todėl 2026 m. birželio 29 d. pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas neįvyko. Iš kreditorių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašo matyti, kad bendras kreditorės K. V. finansinis reikalavimas tuo metu sudarė 74,75 procentus (30,72 proc. + 44,03 proc.) visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, t. y. buvo didžiausias finansinis reikalavimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundą padavusi kreditorė iki kreditorių susirinkimo pradžios nemokumo administratorei buvo pateikusi balsavimo raštu biuletenį, tačiau nemokumo administratorė šio biuletenio neįskaitė, kadangi jis nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroniniu paštu buvo pateikta nuskenuota (nufotografuota) ranka pasirašyto jo kopija.

JANĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3 dalis). Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). Kreditoriams gali būti sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę (JANĮ 51 straipsnio 5 dalis). Taigi JANĮ kreditoriams numato galimybę kreditorių susirinkime balsuoti iš anksto raštu, pateikiant nemokumo administratorei balsavimo raštu biuletenį elektroninėmis ryšio priemonės, pvz., el. paštu, taip, kad būtų galima nustatyti kreditoriaus tapatybę. JANĮ 44 straipsnio 3 punkte numatyta, kad balsavimo elektroninėmis ryšio priemonės kreditorių susirinkime tvarką nustato būtent kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai tą akcentuoja ir skundą padavusi kreditorė, tokia tvarka dar nebuvo patvirtinta.

Vadinasi, pagal šios nutarties 18 punkte nurodytą reglamentavimą, kreditorių galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis siejama su: 1) perduodamos informacijos saugumo užtikrinimu, 2) kreditoriaus tapatybės nustatymu. Pažymėtina, kad dokumentų pateikimo elektroniniu paštu aspektu Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog elektroniniu paštu siunčiant dokumentus nėra objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2021). Nepaisant to, kad tokia pozicija suformuluota pasisakant apie teismui teikiamus dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, ši nuostata yra aktuali ir nagrinėjamu atveju. Taigi teismas neturi pagrindo nepritarti nemokumo administratorės pozicijai, kad paprastas dokumento atsiuntimas elektroniniu paštu savaime neužtikrina objektyvios galimybės nustatyti asmens tapatybę ir jo valią. Kita vertus, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama spręsti dėl skundą padavusios kreditorės balsavimo raštu biuletenio neįskaitymo pagrįstumo.

Iš nemokumo administratorės kreditoriams siųsto pranešimo turinio matyti, kad jame buvo nurodyta balsavimo raštu biuletenio pateikimo būdas, t. y. kreditoriai savo valią dėl svarstomų klausimų iki susirinkimo pradžios galėjo pareikšti el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntę užpildytą ir pasirašytą balsavimo raštu biuletenį. Kreditorių susirinkimui siūlomoje patvirtinti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkoje taip pat buvo numatyta, kad kreditorius savo nuomonę dėl siūlomų sprendimų projektų turi teisę pareikšti raštu, pasirašytą balsavimo biuletenį siunčiant el. paštu: (duomenys neskelbtini). Taigi tiek pateiktame pranešime, tiek ir siūlomoje patvirtinti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkoje buvo nurodyta pateikti užpildytą ir pasirašytą balsavimo raštu biuletenį, tačiau nebuvo aiškiai ir suprantamai įvardinta, kad elektroniniu paštu teikiamas biuletenis būtinai turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateiktas ADOC formatu ar kitu konkrečiu būdu. Dėl to skundą padavusi kreditorė, elektroniniu paštu pateikusi ranka pasirašyto balsavimo raštu biuletenio kopiją, neturėjo objektyvaus pagrindo suprasti, kad toks biuletenis bus laikomas netinkamu vien dėl kvalifikuoto elektroninio parašo nebuvimo.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad nemokumo administratorė, gavusi kreditorės K. V. balsavimo raštu biuletenį, iki kreditorių susirinkimo pradžios, jos apie nustatytą balsavimo raštu biuletenio trūkumą neinformavo ir nepasiūlė jo pašalinti, nors būtent dėl šio trūkumo kreditorės balsas nebuvo įskaitytas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriams iš anksto nebuvo pakankamai aiškiai atskleista, jog biuletenio pasirašymas kvalifikuotu elektroniniu parašu yra būtina jo įskaitymo sąlyga, teismas sprendžia, kad kvalifikuoto elektroninio parašo nebuvimas galėjo sudaryti pagrindą abejoti pateikto biuletenio tinkamumu, tačiau, neinformavus kreditorės apie nustatytą trūkumą ir nesudarius jai galimybės šio trūkumo pašalinti, vien ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra pakankama pripažinti biuletenio neįskaitymą pagrįstu (JANĮ 43 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 3-5 dalys).

Nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus balsavimo procedūros trūkumas. Neįskaičius skundą padavusios kreditorės, turinčios apie 74,75 procento visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, balso, 2026 m. birželio 29 d. pirmajame kreditorių susirinkime nesusidarė kvorumas ir šis susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu. Tos pačios kreditorės balsas nebuvo įskaitytas ir 2026 m. birželio 30 d. pakartotiniame pirmajame kreditorių susirinkime, nors ji balsavimo biuletenyje balsavo „PRIEŠ“ visus 1-10 darbotvarkės klausimais siūlytus sprendimus. Atsižvelgiant į kreditorės turimą balsų dalį, jos balso įskaitymas būtų turėjęs lemiamą reikšmę tiek kvorumo susidarymui, tiek pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų turiniui ir balsavimo rezultatams. Dėl to kreditorės balso neįskaitymas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu turėti tiesioginę įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčijamas atsakovės BUAB „Savas namas“ 2026 m. birželio 30 d. pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir vyko pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką bei neužtikrinant kreditorės K. V. teisės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, o nustatyti procedūriniai pažeidimai turėjo esminę reikšmę susirinkimo eigai ir jame priimtų sprendimų turiniui. Dėl to kreditorės K. V. skundas yra patenkinamas ir atsakovės BUAB „Savas namas“ 2026 m. birželio 30 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo metu 1-10 darbotvarkės klausimais priimti sprendimai yra panaikinami (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys jų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, 155 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreditorės K. V. skundą dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas namas“ 2026 m. birželio 30 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo patenkinti.

Panaikinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas namas“ 2026 m. birželio 30 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo metu 1-10 darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokumo administratorei pavedant su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.