Kauno apygardos teismo nutartis

2026-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1607-1041/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-30
Bylos Nr.
e2S-1607-1041/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01582-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Simona Dementavičienė
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1607-1041/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01582-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.6.1; 3.5.26 (S)
Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pareiškėjas 2026 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą, panaikinti apribojimus disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, sustabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad teismas taikė ne tas įstatymo nuostatas, kurias turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto (pareiškėjo) skundą, padaręs išvadą, kad apeliantas (pareiškėjas) nesilaikė įstatyme šios kategorijos byloms nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes skundą pateikė tiesiogiai teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas taikė ne tas įstatymo nuostatas, kurias turėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto (pareiškėjo) argumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Vadinasi, tam, kad apeliantas (pareiškėjas) tinkamai pasinaudotų teise į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis privalėjo CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius skundą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas (pareiškėjas) būtų kreipęsis į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris atitiktų tokio pobūdžio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kurių antstolė neišnagrinėjo ir dėl to apeliantas (pareiškėjas) įgijo teisę dėl antstolės neveikimo kreiptis tiesiogiai į apylinkės teismą CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Kadangi apeliantas (pareiškėjas) kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, šis, nustatęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai atsisakė priimti apelianto (pareiškėjo) skundą.

Apeliantas atskirajame skunde reiškia nušalinimą visam teismui / teisėjui. Apelianto (pareiškėjo) teiginiai dėl viso teismo ir teisėjo nušalinimo siejami su nesutikimu dėl procesinio sprendimo, todėl toks prašymas vertintinas kaip neatitinkantis nušalinimo instituto paskirties ir rodantis netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2026 m. gegužės 22 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Simona Dementavičienė