Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas į Tarnybos Kauno kalėjimą atvyko 2024 m. liepos 5 d. Pareiškėjui 2024 m. liepos 5 d. atvykus į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių (toliau – ir PASPS) dėl abstinencijos simptomų ir metadono programos tęstinumo užtikrinimo, jis neturėjo pažymos, patvirtinančios apie jo dalyvavimą metadono programoje, todėl vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-485 patvirtinto Pakaitinio gydymo metadonu taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti Lietuvos kalėjimų tarnyboje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), buvo išsiųsta užklausa į Centro Vilniaus filialą informacijos patvirtinimui. Pareiškėjas Tarnybos Kauno kalėjime į PASPS buvo atvestas penktadienį, todėl, vadovaujantis Aprašo 7.2 papunkčiu, užklausa išsiųsta elektroniniu paštu 2024 m. liepos 8 d. (pirmadienį). 2024 m. liepos 8 d., pareiškėjui prasidėjus abstinencijos simptomams, į Tarnybos Kauno kalėjimą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į priėmimo skyrių gydymo paskyrimui. Pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 25 d. gydytas specializuotame Tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, Psichiatrijos skyriuje. Pareiškėjas Psichiatrijos skyriuje gydytas nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 25 d. dėl opioidinės abstinencijos būsenos. Nuo 2024 m. liepos 25 d. pareiškėjui paskirta metadono dozė, tačiau pareiškėjas, atvestas suvartoti paskirtą dozę, jos atsisakė.

Tai, kad pareiškėjas negavo reikalaujamos metadono dozės iš karto atvykęs į Tarnybos Kauno kalėjimą, kur jis nepateikė jokių patvirtinančių duomenų apie savo dalyvavimą pakaitiniame gydyme metadonu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie gali būti įvertinti neturtine žala. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjui suteikė galimybę toliau tęsti dalyvavimą metadono programoje. Tai, kad pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas iš karto jam pareikalavus metadono, o tik po to, kai buvo gautas atsakymas dėl jo dalyvavimo metadono programoje, atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas veikė neteisėtai.

Pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pats nesikreipė į Tarnybos Kauno kalėjimo psichologus, tačiau buvo kviestas konsultacijoms du kartus. 2024 m. liepos 30 d. nuteistasis kviestas konsultacijai dėl įvykdyto savęs žalojimo (žalojosi, siekdamas būti perkeltas į kitą kamerą), konsultacijos metu neišsakė psichologinės pagalbos poreikio. 2024 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis buvo kviestas psichologo konsultacijai, tačiau jos atsisakė. Pareiškėjo argumentai dėl jo pablogėjusios psichologinės būsenos ginčui aktualiu laikotarpiu laikytini jo paties subjektyvia nuomone, todėl atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.

II.

Teismo vertinimu, Tarnybos Kauno kalėjimui, neturint objektyvių duomenų apie pareiškėjo dalyvavimą metadono programoje laisvėje, nekilo pareiga užtikrinti pareiškėjui opioidinės priklausomybės pakaitinį gydymą, t. y. teikti pareiškėjui metadoną. Teismas nekonstatavo jokių Tarnybos Kauno kalėjimo neteisėtų veiksmų.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Tarnybos Kauno kalėjimo veiksmų laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 8 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (neužtikrintas metadono tęstinumas), atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnybos Kauno kalėjimui, neturint objektyvių duomenų apie pareiškėjo dalyvavimą metadono programoje laisvėje, nekilo pareiga užtikrinti pareiškėjui opioidinės priklausomybės pakaitinį gydymą, t. y. teikti pareiškėjui metadoną. Teismas darė išvadą, kad nebuvo nustatyta jokių Tarnybos Kauno kalėjimo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog buvo kankinamas, nes, Tarnybos Kauno kalėjimui operatyviai nesusisiekus su Centru dėl informacijos apie pareiškėjo dalyvavimą metadono programoje, jam visą ginčo laikotarpį nebuvo duotas metadonas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).

Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad pakaitinis gydymas metadonu organizuojamas ir vykdomas visų suėmimo vykdymo ir bausmių atlikimo vietų PASPS padaliniuose ir visuose stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiuose skyriuose. Aprašo 7 punkte nustatyta pakaitinio gydymo metadonu tęsimo tvarka naujai atvykusiems asmenims. Asmens sveikatos priežiūros specialistas iš paciento gautą informaciją apie jam kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ir ASPĮ) pradėtą taikyti pakaitinį gydymą metadonu įrašo medicininiuose dokumentuose, nurodydamas ASPĮ, kurioje pradėtas pakaitinis gydymas metadonu, paciento nurodytą pakaitinio gydymo metadonu pradžios datą ir gydžiusio gydytojo ar kito psichikos sveikatos specialistų komandos specialisto vardą, pavardę ir (ar) kitą turimą informaciją (7.1 p.); PASPS sveikatos priežiūros administratorius nedelsdamas elektroniniu paštu išsiunčia užklausą į paciento nurodytą ASPĮ, kurioje buvo skirtas pakaitinis gydymas metadonu, siekdamas išsiaiškinti, ar pacientui buvo taikytas pakaitinis gydymas metadonu, bei gauti informaciją dėl tolesnio gydymo rekomendacijų. Oficialus paklausimas (raštas) išsiunčiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną (7.2 p.); esant medicininėms indikacijoms, pacientui skiriamas simptominis gydymas, iki bus gautas patvirtinimas iš ASPĮ apie jam taikytą pakaitinį gydymą metadonu (7.3 p.); PASPS sveikatos priežiūros administratorius, gavęs patvirtinimą dėl pacientui kitoje ASPĮ taikyto pakaitinio gydymo metadonu ir rekomendacijas, nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos šią informaciją perduoda pacientą gydančiam šeimos gydytojui, vidaus ligų gydytojui ar gydytojui psichiatrui, taip pat – socialiniam darbuotojui ir (ar) atvejo vadybininkui bei (ar) priklausomybės konsultantui (7.4 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 4 d. buvo sulaikytas ir 2024 m. liepos 5 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pristatytas į Tarnybos Kauno kalėjimą. Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. liepos 5 d. (penktadienį) pareiškėjas buvo atvestas į PASPS dėl abstinencijos simptomų ir metadono programos tęstinumo užtikrinimo. PASPS pareiškėjas tvirtino dalyvaujantis metadono programoje, tačiau neturėjo tai patvirtinančios pažymos.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Tarnybos Kauno kalėjimo neoperatyvumo susižinant su Centru dėl jo dalyvavimo metadono programoje, nagrinėjamu atveju aktualus Aprašo 7.2 punktas, reglamentuojantis PASPS sveikatos priežiūros administratoriaus veiksmus gavus iš naujai atvykusio asmens informaciją apie jam kitoje ASPĮ pradėtą taikyti pakaitinį gydymą metadonu. Šiame punkte nustatyta veiksmų seka apima: 1) užklausos į paciento nurodytą ASPĮ išsiuntimą elektroniniu paštu; 2) oficialaus paklausimo (rašto) išsiuntimą ASPĮ. Pagal Aprašą, pirmasis veiksmas, t. y. užklausos išsiuntimas elektroniniu paštu, turi būti įvykdomas nedelsiant. Antrasis Aprašo 7.2 punkte nustatytas veiksmas turi būti atliktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Toks teisinis reglamentavimas rodo operatyvaus susižinojimo apie pakaitinį gydymą metadonu svarbą. Tai patvirtina ir Aprašo 7.4 punktas, kuriame nustatyta PASPS sveikatos priežiūros administratoriaus pareiga, gavus patvirtinimą dėl pacientui kitoje ASPĮ taikyto pakaitinio gydymo metadonu ir rekomendacijas, nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos šią informaciją perduoti pacientą gydančiam šeimos gydytojui, vidaus ligų gydytojui ar gydytojui psichiatrui, taip pat – socialiniam darbuotojui ir (ar) atvejo vadybininkui bei (ar) priklausomybės konsultantui.

Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. liepos 5 d. pareiškėją pristačius į Tarnybos Kauno kalėjimą ir jam nurodžius apie jo dalyvavimą metadono programoje, bet nepateikus tai patvirtinančios pažymos, 2024 m. liepos 8 d. (pirmadienį) į Centrą buvo išsiųsta užklausa Nr. 1S-4404. Iš užklausos metaduomenų matyti, jog šis dokumentas buvo pasirašytas 12.17 val. Byloje nėra duomenų kada tiksliai ir kokiu būdu ši užklausa buvo išsiųsta Centrui, tačiau atsakymas iš Centro gautas tik 2024 m. liepos 9 d. Taigi pareiškėjas visą aktualų ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. liepos 5 d., kai atvyko į Tarnybos Kauno kalėjimą, iki liepos 8 d., kai buvo išvežtas į ligoninę, negalėjo tęsti dalyvavimo metadono programoje. Nors atsakovas tvirtina, kad veikė tiksliai pagal Aprašo 7.2 punkto nuostatas, iš bylos medžiagos matyti, jog galimai buvo tinkamai įgyvendintas tik antrasis šiame punkte įtvirtintas veiksmas – t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną Centrui išsiųstas oficialus raštas. Atsakovas nepagrįstai tokį veiksmą laiko pakankamu pagal Aprašo 7.2 punktą, kadangi nagrinėjamu atveju elektroniniu paštu nebuvo nedelsiant išsiųsta užklausa Centrui, kai pareiškėjas nurodė apie jo dalyvavimą metadono programoje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie bandymą susisiekti su Centru nedelsiant, net ir pareiškėjui skundžiantis abstinencijos simptomais jau 2024 m. liepos 5 d. ir ginčo laikotarpiu jo sveikatos būklei tik blogėjant. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 8 d. 9.20 val. buvo atvestas į PASPS dėl narkotinės abstinencijos, jam iškviesta greitoji medicininė pagalba, į Tarnybos Kauno kalėjimą pareiškėjas grįžo tik 2024 m. liepos 25 d. Taigi atsakovo atstovas užklausą į Centrą išsiuntė jau pareiškėjui gulint ligoninėje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas byloje neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Kadangi Tarnybos Kauno kalėjimas, nesilaikydamas Aprašo 7.2 punkto, nedelsiant elektroniniu paštu neišsiuntė užklausos Centrui, darytina išvada, kad atsakovo atstovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų, jam buvo suteikiama medicininė pagalba, nepaneigia atsakovo atstovo pareigos gavus informaciją apie asmens dalyvavimą metadono programoje nedelsiant elektroniniu paštu susisiekti su ASPĮ dėl informacijos patvirtinimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

Byloje konstatuota, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 5–8 d. dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų negalėjo tęsti dalyvavimo metadono programoje, t. y. nebuvo laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tai pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tai patvirtina ir byloje esantys išrašai iš pareiškėjo sveikatos istorijos: 2024 m. liepos 5 d. įrašyta, kad pareiškėjas skundžiasi raumenų skausmu, kaulų laužymu; 2024 m. liepos 7 d. 10.10 val. atvestas į PASPS dėl narkotinės abstinencijos, prašė vežti į ligoninę; 2024 m. liepos 8 d. 9.20 val. atvestas į PASPS dėl narkotinės abstinencijos, pareiškėjui iškviesta greitoji medicininė pagalba. Pareiškėjas grįžo į Tarnybos Kauno kalėjimą iš Tarnybos Psichiatrijos skyriaus 2024 m. liepos 25 d. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes bei į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Netenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Tarnybos Kauno kalėjimo veiksmus pareiškėjui nurodžius apie jo dalyvavimą metadono programoje, ir nepagrįstai jų nepripažino neteisėtais, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Tarnybos Kauno kalėjimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.