- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-23
- Bylos Nr.
- 1-284-954/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00060-2026-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.6Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.2.17.1.3Labai didelės vertės kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 1.2.28.2.1Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.3; 1.2.23.1.2; 1.2.14.1.2.6; 1.2.17.1.3; 1.2.28.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
2026 m. spalio 23 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 291 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
KAL1 laikotarpyje nuo 2026 m. gegužės 19 d., 21 val., iki 2026 m. gegužės 20 d., 07 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atidarydamas sklende užsklęstas duris įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą turtą - NKA1 priklausantį elektra varomą dviratį "Eleglide", tuo padarydamas NKA1 bendrą 900 eurų turtinę žalą.
Be to, jis 2026 m. gegužės mėn. 20 d., laikotarpyje iki 09.45 val., Druskininkų r. sav., Viečiūnų sen., Latežerio k. ribose, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklų Nr. 0133-0134, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, pasigaminęs savadarbes kopėčias, pasikėsino tyčia, neteisėtai, neleistinoje valstybės sienos kirtimui vietoje, ne per pasienio kontrolės postą, perlipti fizinį barjerą "koncertiną" ir pereiti valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, tačiau savo veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi 2026 m. gegužės 20 d., apie 09 val. 45 min., Druskininkų r. sav., Viečiūnų sen., Latežerio kaimo ribose, buvo sulaikytas VSAT prie VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnų.
Be to, jis pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus - pinigus: 42350 JAV dolerių ir 95200 Lenkijos zlotų, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengdamas, ignoravo prievolę deklaruoti pinigus nustatančius šiuos teisės aktus: 1) Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 2) 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija Nr. XIII-2584, 2019 m. gruodžio 3 d., paskelbta TAR 2019 m. gruodžio 19 d., i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad tais atvejais, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, ir neužpildė bei muitinei nepateikė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, o taip pat kitu būdu neinformavo Lietuvos Respublikos muitinės apie gabenamus pinigus šiomis aplinkybėmis: 2026 m. gegužės 20 d., laikotarpyje iki 09:45 val. atvykęs prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Latežerio kaimo ribose, miško masyve tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0133-0134, pasigamino savadarbes medines kopėčias, kuriomis kėsinosi perlipti per fizinį barjerą "koncertiną" ir toliau neteisėtai per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, išvengdamas muitinės kontrolės, pergabenti privalomus pateikti muitinei daiktus - su savimi turimus pinigus: 42350 JAV dolerių (2026 m. gegužės 20 d., atitinka 36508,62 eurų) ir 95200 Lenkijos zlotų (2026 m. gegužės 20 d., atitinka 22 373,68 eurų), kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, tai yra sudaro 1117,65 MGL dydžio sumą, tačiau savo veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes 2026 m. gegužės 20 d., apie 09 val. 45 min., Druskininkų r. sav., Viečiūnų sen., Latežerio kaimo ribose, buvo sulaikytas VSAT prie VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnų.
Kaltinamasis KAL1 teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) pardavė jo turėtą nekilnojamąjį turtą kartu su paskola ir apribojimais. Savo turtą didino dirbdamas žemės ūkyje, taip pat turi transporto įmonę, kuri užsiima žemės ūkio mašinų pervežimu. Norėjo pakeisti aplinką ir apsigyventi kitoje šalyje. Važiavo į Serbiją šių metų pradžioje, kad pažiūrėtų kaip ten galima gyventi, bet ten esanti gyvenimo kultūra nepatiko. Po to važiavo į Baltarusiją, į miestą, kuris kažkada buvo Lenkijos, ten buvo tris dienas, kiekvieną dieną kažkokie nepažįstami asmenys vaikščiojo paskui jį, sekė ir jis suprato, kad tokios gyvenimo sąlygos yra ne jam. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini), pardavė nekilnojamąjį turtą, patvirtintą pagal notarinį aktą, išsiėmė grynus pinigus iš banko, nuėjo į valiutos keityklą ir dalį pinigų iškeitė į dolerius. Po pinigų iškeitimo visus pinigus kasdien turėjo kartu su savimi. Atliko visus pavasarinius darbus ūkyje ir atvažiavo traukiniu į Lietuvą. Daug metų važinėja su grynais pinigais po Europą, ir Didžiojoje Britanijoje, ir netgi Ukrainoje, ir niekada nedeklaravo pinigų, kuriuos turėjo su savimi. Važiavo iki Lenkijos sostinės, iš sostinės traukiniu važiavo į Bialystoką, o po to traukiniu nuvažiavo iki Augustavo. Augustave sėdo į taksi ir atvyko į Lietuvą, į Druskininkus. Paskutinę dieną važinėjo dviračiu. Ta vietovė yra netoli pasienio perėjimo į Baltarusiją. Tą rytą atsibudo 4 ryto ir pagalvojo, kad iš smalsumo nuvažiuos prie pasienio posto perėjimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Kaip išaiškėjo, likus maždaug kilometrui iki pasienio posto ant kelio buvo ženklas, informuojantis, kad teisėtas perėjimas per sieną toje vietoje neveikia ir yra uždarytas. Tų vietovių ir teritorijų, kuriose buvo, anksčiau nežinojo. Pagalvojo, kad pasigamins kopėčias, jeigu legalus perėjimas per sieną yra uždarytas. Gamindamas kopėčias visą laiką galvojo, kad su jų pagalba galima būtų pereiti per sienos perėjimą. Kopėčias pasigamino ryte tarp 5-6 valandos, jos buvo 6 metrų, o sienos tvora jo apytiksliais skaičiavimais yra apie 4 metrai. Bet pagalvojęs šios minties atsisakė, ne dėl to, kad būtų sunku perlipti. Be jokių problemų būtų tą padaręs, bet priėmė sprendimą atsisakyti tokios minties ankstyvomis ryto valandomis. Nutolęs nuo kopėčių atsigulė miške pagulėti, pailsėti užmigo. Atsisakė minties, kad pereiti nelegaliai, kadangi bijojo imigrantų ir baltarusių pasieniečių, kad atims jo pinigus. Taip pat, bijojo dėl savo gyvybės, dėl to neatliko jokio bandymo nelegaliai pereiti per vielos tvorą, galutinai atsisakydamas tokių minčių. Dviratis buvo specifinės spalvos, kuris skyrėsi nuo miškingos teritorijos ir jis buvo labai matomas, nes niekaip jo nepridengė. Norėtų atsiprašyti tos ponios už visą susidariusią situaciją, neturėjo nei ketinimo, nei poreikio vogti tą dviratį. Išsamesnių aplinkybių dėl dviračio, nenori pasakoti. Mano, kad dviratis yra gerokai pigesnis arba jo vertė mažesnė nei nurodyta kaltinime. Dviratis nebuvo gražintas, kadangi užmigo miške ir laiku negrįžo į tą kaimą. Dviračio jis nevogė ir neturėjo ketinimo pavogti. Apie 4-5 ryto dviračiu važiavo iki sienos perėjimo punkto, kuris buvo uždarytas. Nebuvo kažkokio tikslo vykti į Baltarusiją, tiesiog strese, kuriame tuo metu buvo, atėjo įvairios mintys. Turėjo su savimi apie 92000 Lenkijos zlotų ir 42500 dolerių. Pagrindinė vieta, kur norėjo pirkti namą, buvo Lietuva. Pasiėmė tuos pinigus su savimi, kadangi per pastaruosius du metus išmoko žaisti lažybų bendrovėse. Prieš išvažiuodamas žinojo, kad vyks pasaulio futbolo čempionatas. Grynųjų pinigų važiuojant per Europos Sąjungą niekada nedeklaravo. Pasigaminti kopėčias neturėjo jokių specialių įrankių, turėjo plaktuką, vinių ir viskas. Medžius nukirto peiliu. Iš Lenkijos atvažiavo be jokių įrankių, jie buvo dviračio krepšiuose ir jis pasinaudojo tokia situacija. Sumanymas daryti kopėčias kilo, kai įvažiavo į mišką, kad truputį pailsėti, tada ir atėjo toks sumanymas. Kopėčias gamino ne ilgiau negu 20-30 minučių. Neturėjo ketinimo pereiti per sieną, tiesiog buvo mintis, kad padaryti, o po to žiūrės. Susitarė važiuoti apie 100 km nuo Augustavo į Lietuvos pusę, plius, minus 10 km, iki Druskininkų gavosi apie 110 kilometrų. Druskininkai yra labai didelis miestas, tai buvo vietovė, kuri buvo arti Druskininkų arba net patys Druskininkai, tiesiog norėjo išpilti, ramiai pasivaikščioti. Parašė laišką mamai, kad kažkuriam laikui išvažiuoja ir nesimatys, o brolis nuvežė į traukinį. Mano, kad apie 3 valandas tai tikrai miegojo, iki kol sulaikė policija. Pereiti dieną jis mano būtų užrukę apie 10 minučių. Faktas, kad reikės grąžinti dviratį, turėjo reikšmės, kad atsisakė pereiti sieną, tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių ir taip pat dėl savo savitų ypatingų apmąstymų. Naktį miegojo name, miegmaišyje, atsikėlė, išvažiavo prie sienos, o paskui apsisuko, grįžo ir nuvažiavo į mišką. Telefonas, kurį turėjo, priklauso transporto įmonei, kurioje jis dirbo. Įmonė turi keliasdešimt vairuotojų ir jie tiesiog įrašo asmenis, kurie ateina į darbą. Komunikacija, bendravimas vyksta per „WhatsApp“. Jie taip įrašė ASM2, o jis to nekeitė (t. 3, b. l. 156-165).
KAL1 kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
nukentėjusiosios NKA1 parodymais, kuriais nustatyta, kad kaltinamąjį susitiko pirmadienį 20 d., ji važiavo su dviračiu, o jis ėjo. Vyras atrodė pagyvenęs žmogus, su barzda, buvo lietus. Dviratį laiko sandėliuke, durys skląstimi užsidaro, bet nerakindavo. Sandėliuke dviratis pastoviai stovėdavo, paskutinį kartą dviratį matė antradienį vakare kai pasiėmė iš jo akumuliatorių, nes nešėsi namo krauti. Trečiadienį turėjo važiuoti su dviračiu į miestą ir atėjusi apie 6.30 val. jo nerado. Kai pamatė, kad nėra dviračio skambino policijai. 7 val. ryte nuvažiavo į policiją ir užregistravo. Apie 12 val. paskambino iš policijos ir pasakė, kad atsirado dviratis, atvažiavo jos pasiimti iš darbo, kad atpažintų dviratį ir policija nusivežė į užkardą, atpažino savo dviratį. Sugadinimų buvo smulkių, bet nieko baisaus, jokių pretenzijų nereiškė. Ant dviračio buvo spynelė, jos pirštinės, kurios buvo įdėtos į krepšį. Daugiau jokių daiktų, įrankių nebuvo. Krepšiai buvo specialūs ant dviračio. Vakare paskambino, kad atiduos dviratį, tai apie 18 val. atsivežė akumuliatorių. Sandėliukas nuo namo, tame pačiame kieme, yra netoli, gal 30 žingsnių. Dviračio neskolino ir tokio daikto niekam niekada neskolina ir neduoda. Jokie nepažįstami asmenys nebuvo atėję ir nesiteiravo dėl dviračio. Kaltinamasis neprašė jos paskolinti dviratį, ji su juo nekalbėjo. Jai buvo pervesta 1000 eurų, juos gavo. Pretenzijų dėl dviračio neturi ir neturėjo (t. 3, b. l. 182);
liudytojo LUD1 parodymais, kuriais nustatyta, kad vykdė tarnybą 20 d. dieninę pamainą nuo 7.30 val. iki 19.30 val. su kursantu M. Radzevičiumi. Apie 9 val. ryte iš pamainos vyresniojo gavo pranešimą, kad tarp valstybės ženklų 133 ir 134 fiksuotas optinio kabelio suveikimas. Važiavo 5-10 min. Nuvykus, ėjo miškinga teritorija palei sieną. Paskui atokiau atsitraukę grįžo ir grįždami atgal, tai galėjo praeiti apie 40-50 min. nuo išlipimo iš automobilio, pastebėjo kopėčias, pagamintas iš jaunų pušelių, atremtas į medį apie 200 m nuo sienos. Šalia buvo nukristų pušelių. Apsižvalgius apie 50 m atstumu nuo kopėčių gulėjo asmuo ir šalia dviratis su dviem uždėtais krepšiais. Kai jie priėjo asmuo pakėlė galvą ir atsistojo. Priėjus arčiau pradėjo kalbėti lenkų, rusų kalba, prisistatė. Kalbėjo labiau kalbų mišiniu. Asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) ID kortelę, klausė ką veikia, jis atsakė, kad eina į Baltarusiją, nes ten geriau. Iš to, kad šalia gulėjo kopėčios nusprendė, kad asmuo ketina neteisėtai eiti per valstybės sieną. Asmuo stengėsi nebendrauti, nekalbėjo. Klausė kodėl jis neina per valstybės sienos punktą, nes turėjo ID kortelę, kuri galiojo, bet jis nieko nesakė, tylėjo. Dėl kopėčių klausė, iš pradžių prisipažino, kad jo kopėčios, paskui metėsi, kad ne. Bet faktas, kad jis jas darė, nes prie dviračio buvo virdulys, kuriame buvo vinys sulankstyti, tikėtina, kad su jais kalėsi kopėčias. Šalia mėtėsi platus peilis, plaktukas ir mažesnis peilis. Kaip jis darėsi kopėčias neklausė. Dėl dviračio neklausė, nes jis nenorėjo kalbėti. Pranešė pamainos vyresniajam, atsiuntė ekipažą, su priekaba viską parvežė. Įrankiai buvo tarp asmens ir kopėčių. Su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje viską parodė, gali patvirtinti, ten viskas teisingai. Nupjautų pušelių buvo daugiau nei 10. Kopėčios buvo nemažos 5-6 metrai. Mano, kad asmuo nebuvo arčiau sienos priėjęs, nes tas dundėjimas, jei jis kalė kopėčias, persiduoda ir galėjo suveikti kabelis. Arbatinukas buvo senas, baltas. Asmuo nurodė, kad šie daiktai jo ir norėjo pasiimti. Kai grįžo į užkardą pranešė, kad ryte kreipėsi į policiją moteris, kad dingo dviratis, tada suprato, kad dviratis yra ne jo. Asmuo gulėjo ant striukės, buvo apsirengęs juoda palaidine, šortais juodais. Po samanomis buvo pakastas krepšys, kuriame buvo kampinis šlifuoklis, daug diskelių metalui pjauti. Krepšys buvo padėtas po samanomis šalia pat jo. Krepšiai buvo ant dviračio. Pinigus pamatė užkardoje, tai buvo zlotai ir doleriai. Įvykio vietą apžiūrėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Arbatinukas buvo šalia dviračio padėtas. Kapoklė buvo gal nuo jo apie 10 metrų link kopėčių. Kaltinamasis pats pasakė, kad eina pas Lukašenką. Dėl pinigų neklausė, nes juos pamatė tik užkardoje, viskas buvo susidėta į tuos krepšius. Kopėčias buvo sunkios, bet kaltinamajam pakelti jas būtų realu. Kliūtis kirsti sieną buvo tvora, jeigu būtų padėjęs kopėčias, būtų perlipęs. Nuo dviračio pavogimo vietos iki jo suradimo vietos apie 5 km, geras kelias asfaltas (t. 3, b. l. 182-185);
2026 m. gegužės 20 d. Valstybinė sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Nerijaus Pranskevičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2026 m. gegužės 20 d. 07.30 val. iki 2026 m. gegužės 20 d. 19.30 val. vykdė tarnybą Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pamainos vyresniojo pareigose. 09.20 val. VSSO operatoriai j. spec. R. Gluoksnytė ir VSAT darbuotojas V. Židonis sienos stebėjimo sistemos pagalba pastebėjo optinio kabelio suveikimus tarp VSŽ Nr. 0133-0134, patikrinimui buvo nusiųsta sargyba K-12 (sudėtis: j. spec. LUD1 ir PM kursantas M. Radzevičius). 09.45 val. apie 200 metrų atstumu nuo valstybės sienos, koordinatėse 53.940779, 24.093785 tarp VSŽ Nr. 0133-0134, j. spec. LUD1 ir j. spec. M. Radzevičius sulaikė asmenį, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu. Nustatyta, kad sulaikytas asmuo turi (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą: KAL1 gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo teigė, jog norėjo savadarbių kopėčių pagalba perlipti fizinį barjerą ir patekti į Baltarusijos Respubliką. Netoli asmens gulėjo įrankiai: plaktukas, peiliai, kirvis, medžio šakos, iš kurių buvo padarytos savadarbės kopėčios bei asmeniniai daiktai. 11.00 val. Asmuo su visais daiktais buvo pristatytas į užkardos tarnybines patalpas, kur buvo nustatyta, kad asmuo turėjo įvairių įrankių, rūbų, miegmaišį, bei didelį kiekį pinigų: 42350 JAV dolerius ir 95200 Lenkijos Respublikos zlotus (t. 1, b. l. 22-23);
2026 m. gegužės 27 d. Valstybinė sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos tarnybiniu pranešimu Nr. 13Var-8770, kuriame nurodyta, kad pareigūnas miško masyve judėdamas link suveikimo vietos, neįsijungė nešiojamosios kūno kameros, nes jos įjungimo garsas galėjo jį išduoti. Todėl asmens sulaikymas nešiojama kūno kamera nebuvo užfiksuotas. Dėl Jūsų prašyto laikotarpio nuo 2026 m. gegužės 20 d. 00:00 val. iki 2026 m. gegužės 20 d. 09:45 val. valstybės sienos stebėjimo sistemos kamerų vaizdo įrašų, esančių minėtoje įvykio vietoje, didelės apimties, nėra galimybės jų įrašyti į skaitmeninę laikmeną, todėl negali jų pateikti. Nurodytu metu, tarnybą vykdė 2 vaizdo stebėjimo sistemos operatoriai, kurie žiūri vaizdo stebėjimo sistemos aliarmo suveikimus realiuoju laiku. Nurodytoje vietovėje nuo 2026 m. gegužės 20 d. 00:00 val. iki 2026 m. gegužės 20 d. 09:45 val. vaizdo detekcijos suveikimų nebuvo, todėl darytina išvada, kad sulaikytas asmuo nebuvo patekęs į vaizdo stebėjimo sistemos kamerų matymo lauką. Laikotarpyje nuo 2026 m. gegužės 20 d. 00:00 val. iki 2026 m. gegužės 20 d. 09:45 val. buvo fiksuojami seisminio kabelio suveikimai įvykio vietoje, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0133-0134. Seisminis kabelis yra įrengtas po žeme 2-3 metrų atstumu nuo valstybės sienos linijos. Seisminio kabelio veikimo zona fiksuojant žmogaus judesius yra iki 20 metrų nuo jo įrengimo vietos, todėl galima teigti, kad minėto įvykio metu, kai suveikė seisminis kabelis, asmuo buvo priėjęs prie valstybės sienos ne toliau kaip 20 metrų nuo jos. Dėl šios priežasties į tą vietą ir buvo nusiųsta pasienio sargyba, kurios sudėtyje buvo LUD1 ir Pasieniečių mokyklos kursantas M. Radzevičius, kurie patikrinę vietovę aptiko ir sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį KAL1 (t. 1, b. l. 26-29);
2026 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta Druskininkų sav., Latežerio kaimo ribose, miško masyve prie valstybės sienos, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0133-0134. Įvykio vietoje miško masyvą sudaro jauni tankiai suaugę medžiai. Įvykio vietoje yra 5 metrų proskyna, kuri tęsiasi iki valstybės sienos. Prie valstybės sienos įrengti inžineriniai įrenginiai - kontrolinė pėdsakų juosta, fizinis barjeras "koncertina", kurią sudaro metalinė tvora ir pjaunančios vielos juosta. Įvykio vietoje yra miško paklotė - samanos. Koordinatėse 53.940409, 24.093659, 200 metrų atstumu nuo valstybės sienos tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0133-0134, miško proskynoje matomos į beržo medį atremtos medinės kopėčios. Kopėčios yra 6 metrų ilgio ir 0.5 metro pločio. Kopėčios pagamintos prie dviejų plonų medžio kamienų vinimis prikalant pakopas, padarytas iš sukapoto plono medžio kamieno. Kopėčias sudaro 12 pakopų. Kopėčios paimamos. Vietoje, kur rastos kopėčios matoma, kad miško paklotė išdraskyta tempiant medžio kamienus, aplinkoje rasti nukirstų plonų medžių kamienai ir kelmai. Už 30 metrų nuo kopėčių šiaurės kryptimi, miško proskynoje ant žemės rastas plaktukas ir virtuvinis peilis-kapoklė. Plaktukas ir virtuvinis peilis-kapoklė paimami. Toliau einant šiaurės kryptimi už 20 metrų nuo rasto plaktuko su peiliu, koordinatėse 53.940816, 24.093670 prie storos pušies ant žemės matomas metalinis arbatinukas, kuris pilnas senų surūdijusių vinių ir į medį atremtas dviratis (t. 1, b. l. 30-41);
2026 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtos Druskininkų pasienio užkardoje saugomos kopėčios. Apžiūrint kopėčias, matoma, jog jos yra rudos spalvos, nukirstų medžių kamienų, 6 metrų ilgio bei 0.5 metro pločio. Kopėčios pagamintos bei sujungtos iš dviejų plonų medžio kamienų, prie kurių senais, surūdijusiais vinimis prikaltos pakopos. Iš viso kopėčias sudaro 12 pakopų. Iš vidinės kopėčių pusės matomi trikampio forma pritvirtinti du medžio kamienai, tarp 8 ir 10 pakopos, skaičiuojant nuo apačios. Kopėčių pagrindiniai ilgi kamienai bei pakopos yra rudos spalvos, nukirstų pušų medžių. Pagamintos nelygiai, nesimetriškai. Matoma, jog kopėčių medžiai tarpusavyje yra sutvirtinti vinimis, kurie yra surūdiję, pakeitę spalvą (t. 1, b. l. 42-50);
2026 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti apžiūros metu paimti daiktai - virtuvinis peilis - kapoklė, plaktukas, arbatinukas su vinimis. Apžiūrimas virtuvinis peilis - kapoklė yra mediniu kotu bei geležtė. Bendras ilgis 20 cm., iš kurių geležtės ilgis 13 cm., skersmuo 0.2 cm. Virtuvinis peilis - kapoklė, yra su įvairiais įbrėžimais, nelygumais, nešvarumai, dėmėmis. Apžiūrimas plaktukas yra metalinis, sunkus. Plaktukas yra 30 cm., ilgio, iš kurių kotas sudaro 28 cm. Plaktukas yra surūdijęs, su įvairiais įbrėžimais, nelygumais, nešvarumais, dėmėmis. Apžiūrimas baltos spalvos arbatinukas su oranžinės spalvos gėlių piešiniais. Arbatinukas yra aprūdijęs, su įvairiais nešvarumais, nelygumais. Arbatinuko viduje yra sudėti įvairaus ilgio, pločio bei formų, seni, surūdiję viniai. Tiek arbatinukas, tiek jame esantys viniai, matyti, jog yra seni, ilgą laiką nenaudoti daiktai (t. 1, b. l. 55-64);
2026 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas įvykio vietoje išimtas elektra varomas dviratis "Eleglide EN 15194". Dviratis yra tamsiai pilkos spalvos. Viduryje dviračio vairo yra pritvirtintas ekranas. Dešinėje pusėje vairo yra valdymo ratukas. Abiejose dviračio vairo pusėse įmontuotos stabdžių rankenėlės. Priekinėje dviračio dalyje įrengtas žibintas, galinėje galinis atšvaitas. Ant dviračio bagažinės pritvirtintas medžiaginis krepšys. Dviračio rėmo priekinėje dalyje matoma tuščia akumuliatoriaus tvirtinimo vieta, tačiau akumuliatoriaus joje nėra. Ant dviračio rato galinės šakės yra barkodas su serijiniu numeriu : (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad dviračio rėmas vietomis padengtas korozija. Dviračio techninė būklė išoriškai tvarkinga (t. 1, b. l. 69-78);
2026 m. birželio 12 d. Druskininkų policijos komisariato raštu Nr. IBPS-S-337361-26, kuriame nurodyta, kad 2026-06-20, 06 val. 59 min. "Policijos registruojamų įvykių registre" buvo registruotas NKA1, gim. (duomenys neskelbtini), vietos adresas: (duomenys neskelbtini), telefoninis pranešimas ROIK:012600029xxx5 apie tai, kad "nakties metu iš tvarto buvo pavogtas el. dviratis (juodos sp.), tvartas nebuvo rakintas. Įtariamųjų neturi. Pranešėja šiuo metu ne vietoje, pati gali atvykti į PK. Laukia skambučio". (BPCID=(duomenys neskelbtini)). Policijos pareigūnams (ekipažui A2037) 2026 m. gegužės 20 d., 07:23 val. atvykus į įvykio vietą, NKA1, nurodė, kad "nakties laikotarpiu iš neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogtas juodos spalvos elektrinis dviratis be baterijos. Dviračio pavadinimo nurodyti negali, kokia padaryta žala nežino. Vėliau kreipsis į policijos komisariatą su dviračio įsigijimo dokumentais ir pareiškimu" (t. 1, b. l. 88-89);
2026 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti KAL1 2026 m. gegužės 20 d. asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai - 42 350 JAV dolerių ir 95200 Lenkijos zlotų. Pinigai - 42 350 JAV dolerių ir 95 200 Lenkijos zlotų, yra suskaičiuojami. Skaičiuojant pinigus nustatyta, kad iš jų yra iš viso 423 vnt. JAV dolerių banknotai, kurių kiekvieno nominalas - 100 JAV dolerių, iš viso yra 42 300 JAV dolerių; 1 vnt. banknotas - 50 JAV dolerių. Bendra suma yra: 42 350 JAV dolerių. Apžiūrint JAV dolerių banknotus, nustatyta, kad jie vizualiai atitinka JAV dolerių banknotus. Ant jų matomi nominalai, serijos, numeriai, užrašai, grafiniai vaizdai, apsauginiai elementai ir kiti vizualiai matomi požymiai. Tęsiant pinigų apžiūrą, toliau apžiūrimi 800 vnt. Lenkijos zlotų banknotų, kurių kiekvieno nominalas - 100 Lenkijos zlotų, iš viso 80 000 Lenkijos zlotų; 76 vnt., kurių kiekvieno nominalas-200 Lenkijos zlotų, iš viso 15 200 Lenkijos zlotų. Bendra suma 95 200 Lenkijos zlotų. Apžiūrint Lenkijos zlotų banknotus, nustatyta, kad jie vizualiai atitinka Lenkijos zlotų banknotus. Ant jų matomi nominalai, serijos, numeriai, užrašai, grafiniai vaizdai, apsauginiai elementai ir kiti vizualiai matomi požymiai (t. 1, b. l. 93-96);
2026 m. birželio 16 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada Nr.LT-X-2026-06000008, kuria konstatuota, kad atlikus tikrumo tyrimą 800 vnt. 100 Lenkijos zlotų, 76 vnt. 200 Lenkijos zlotų, 423 vnt. 100 JAV dolerių ir 1 vnt. 50 JAV dolerių nominalo banknotai pripažinti tikrais (t. 1, b. l. 107-113);
2026 m. birželio 3 d. Valstybinė sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriuo remiantis Lietuvos bankai valiutų skaičiuokle, tinklalapyje https://www.lb.lt/lt/kasdien-skelbiami-euro-ir-uzsienio-valiutu-santykiai-skelbia-europos-centrinis-bankas?class=Eu&type=day&selected_curr=USD&date_day=2026-05-20 ir https://www.lb.lt/lt/kasdien-skelbiami-euro-ir-uzsienio-valiutu-santykiai-skelbia-europos-centrinis-bankas?class=Eu&type=day&selected_curr=PLN&date_day=2026-05-20 nustatytas euro ir JAV dolerio bei Lenkijos zlotų kursas (t. 1, b. l. 114-117);
2026 m. kovo 17 d. notariniu aktu, kuriuo KAL1 pardavė jam priklausantį turtą už 4 500 000 zlotų (t. 1, b. l. 126-144);
2026 m. gegužės 27 d. liudytojos NKA1 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo parodė vietas apie kuris davė parodymus. Tarnybiniu automobiliu vykstama iš Druskininkų miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo. Liudytojai NKA1 rodant kelią, važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, pasukama į dešinę pusę ir toliau važiuojama link (duomenys neskelbtini) kaimo. Toliau važiuojant pravažiuotas (duomenys neskelbtini) kaimas, įvažiuota pagrindiniu keliu į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) kaimą liudytoja NKA1 nurodė sustoti ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje liudytoja NKA1 parodė vietą, kurioje 2026 m. gegužės 18 d. sutiko nepažįstamą asmenį, su barzda, kepure (fotografija Nr. 1). NKA1 paaiškino, kad ji važiavo jai priklausančiu dviračiu (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, o nepažįstamas asmuo ėjo priešinga jos judėjimo kryptimi, į jos namų pusę. Nepažįstamas asmuo buvo nematytas šiose apylinkėse, tačiau jai linktelėjo lyg pasisveikindamas. NKA1 prasilenkė, nuvažiavo iki netoliese esančių šiukšlių konteinerių, išmetė šiukšles ir grįžo atgal į savo namus. Važiuodama į namus to nepažįstamo asmens daugiau nesutiko, jo nematė. Nuo vietos, kur buvo susitikus nepažįstamą asmenį iki jos namų yra apie 200 metrų. Toliau NKA1 pasiūlyta parodyti vietą, kurioje ji laikė savo dviratį. NKA1 rodant kelią, nuo (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu važiuota 200 metrų (duomenys neskelbtini) gatve link kelio Nr. 5006 ((duomenys neskelbtini)), pasukta į dešinę pusę, į neasfaltuotą keliuką, pavažiuota 30 metrų iki gyvenamojo namo ir NKA1 rodant už namo suka į dešinę pusę, kur atvažiuota į jos gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). NKA1 sodybos kieme parodė ūkinį pastatą, tada parodė patalpos, kurioje ji 2026 m. gegužės 18 d. paliko jai priklausantį dviratį, duris (fotografija Nr. 2). Matoma, kad durys yra užsklendžiamos dvejomis sklendėmis, be spynų. NKA1 atidarė patalpose duris, įėjo į vidų ir parodė vietą kairėje pusėje, kurioje ji pastatė ir paliko savo dviratį (fotografija Nr. 3). NKA1 paaiškino, kad dviratį šioje vietoje pastatė 2026 m. gegužės 18 d. iki 2026 m. gegužės 19 d. juo nevažinėjo, 2026 m. gegužės 19 d. apie 21 val. nuėjo į tvartą, iš dviračio išėmė akumuliatorių ir parsinešė į namus pakrauti. 2026 m. gegužės 20 d. apie 07 val. ryto atėjusi į tvartą pastebėjo, kad dviratis buvo pavogtas (t. 2, b. l. 11-19);
2026 m. birželio 4 d. liudytojo LUD1 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo liudytojas parodė vietas apie kurias davė parodymus. Iš Druskininkų pasienio užkardos tarnybiniu automobiliu išvykstama link Latežerio kaimo. Važiuojama Druskininkų mieste, Mizarų g., M. K. Čiurlionio g., Gardino g. iki sankryžos, kuri ribojasi su keliu Vilnius - Varėna - Gardinas. Pervažiavus šią sankryžą, važiuojama tiesiai iki Vietinio eismo PKP "Latežeris" punkto. Punktas yra ties valstybės sienos ženklu Nr. 0132. Liudytojas prieš Vietinio eismo PKP "Latežeris" punktą nurodo sukti į kairę pusę bei važiuoti tiesiai, miško keliuku. Pavažiavus 100 metrų liudytojas nurodo sukti dešiniau esančiu keliuku bei važiuoti tiesiai. Pavažiavus 600 metrų liudytojas nurodo laikytis kairės pusės keliukų išsišakojime. Toliau pravažiuojama ties tolumoje esančiu valstybės sienos ženklu Nr. 0133. Važiuojama tiesiai bei už 200 metrų liudytojas nurodo sustoti. Sustojus išlipama iš tarnybinio automobilio bei liudytojas paaiškina, jog reikia eiti į dešinę pusę. Einama mišku link valstybės sienos 130 metrų, kur liudytojas nurodo sukti į dešinę pusę. Pasukus į dešinę pusę, einama 60 metrų, nusileidžiant nuo kalno. Liudytojas parodo vietą, koordinatėse 53.940804, 24.093739 ir paaiškina, jog šioje vietoje pamatė ant žemės gulintį asmenį, tai yra Lenkijos Respublikos pilietį, kurį sulaikė. Liudytojas parodo vietą, šalia minimų koordinačių, link medžio, už 30 centimetrų atstumo bei paaiškina, kad šioje vietoje, šalia gulinčio vyro, buvo rastas elektra varomas dviratis, atremtas į medį. Liudytojas parodo vietą, šalia to paties medžio, kur buvo surastas bei sulaikytas asmuo bei šalia jo buvęs dviratis, už 50 centimetrų atstumo nuo asmens suradimo vietos bei paaiškina, jog šioje vietoje buvo arbatinukas su jo viduje esančiais surūdijusiais viniais. Liudytojas nurodo eiti toliau link valstybės sienos ir už 13 metrų, koordinatėse 53.9407818, 24.0936020, parodė vietą, kurioje rado ant žemės gulintį virtuvinį peilį - kapoklę bei plaktuką. Toliau liudytojas nurodo eiti dar toliau, link valstybės sienos ir nuėjus 45 metrus, skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo vietos, liudytojas parodo vietą, koordinatėse 53.940405, 24.093653, bei paaiškina, jog šioje vietoje buvo surastos kopėčios, kurios matėsi, jog buvo pagamintos iš žalių pušų, bei tik ką pagamintos. Tuo parodymų patikrinimas baigiamas, protokolo surašymui sugrįžta į Druskininkų pasienio užkardą (t. 2, b. l. 31-40);
2026 m. liepos 15 d. Valstybinė sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-1863181-26, kuriuo nustatyta, kad žemėlapių programoje "Geoportal" pagal nurodytas koordinates 53.940405, 24.093653, kuriose buvo surastos kopėčios, nustatyta, kad jos surastos 200 metrų nuo valstybės sienos į Lietuvos gilumą. Pagal nurodytas koordinates 53.940804, 24.093739, kuriose liudytojas LUD1 pamatė ant žemės gulintį asmenį, tai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį, kurį sulaikė, nustatyta, kas asmuo buvo sulaikytas už 45 metrų nuo kopėčių aptikimo vietos, tai yra 245 metrai nuo valstybės sienos (t. 2, b. l. 41-42);
2026 m. gegužės 20 d. asmens kratos protokolu, kuriuo pas KAL1 2026 m. gegužės 20 d. asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai - 42 350 JAV dolerių ir 95200 Lenkijos zlotų (t. 2, b. l. 93-97);
2026 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo ASM1 pervedė NKA1 1000 Eur kaip žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 175).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma.
Dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).
Išklausius teisme kaltinamojo, nukentėjusiosios NKA1, liudytojo LUD1 parodymus, įvertinus apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis KAL1 įsibrovęs į ūkinį pastatą slapta pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis KAL1 kaltę dėl šios veikos neigė, nurodė, kad dviratis jam buvo paskolintas, tačiau jo laiku negrąžino, kadangi užmigo miške. Taip pat nurodė, kad nenorėjo dviračio vogti bei atlygino nukentėjusiajai 1 000 Eur žalą. Pagrindo teigti, kad kaltinamajam buvo paskolintas dviratis ir jis juo naudojosi su nukentėjusiosios leidimu, nėra. Nukentėjusioji NKA1 parodė, kad vakare dviratį pastatė sandėliuke, kurio skląstis buvo uždarytas, tačiau jis neužrakintas, išsiėmė dviračio akumuliatorių, o ryte atėjusi dviračio nerado, apie tai pranešė policijai. Taip pat nurodė, kad iš vakaro kaltinamąjį matė, tačiau dviračio kaltinamajam tikrai neskolino. Analogiškas aplinkybes dėl dviračio vagystės, kaip ir teisme, nukentėjusioji NKA1 parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Aplinkybes, kad nukentėjusioji pranešė apie dviračio vagystę patvirtina Druskininkų policijos komisariato pateikta informacija apie Policijos registruojamų įvykių registre registruotą NKA1 pranešimą apie nakties metu iš nerakinamo tvarto pavogtą elektrinį dviratį. Liudytojas LUD1 nurodė, kad aptikus KAL1 miegantį, šalia jo, apie 50 m. atstumu buvo pastatytas dviratis, kuriame buvo sudėti kaltinamojo daiktai, tarp jų ir jo turėti pinigai. Dviračio buvimą įvykio vietoje patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuotas į medį atremtas dviratis, netoli nuo vietos, kurioje ilsėjosi kaltinamasis. Aplinkybes, kad dviratis yra varomas elektra patvirtina, daikto apžiūros protokolas. Duomenų, kad dviračio vertė yra mažesnė nei nurodo nukentėjusioji nėra, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė vertę, o duomenų, kad tokios būklės dviratis, kainuotų pigiau ar vertė būtų mažesnė, nėra, juolab, kad vertė teisinei kvalifikacijai reikšmės neturi.
Teismų praktika numato, kad viena iš sąlygų baudžiamajai atsakomybei šioje situacijoje kilti yra turto savininko duotas leidimas naudotis turtu ir jo apimtis. Tai yra svarbu, nes neteisėtas turto užvaldymas gali būti konstatuotas tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Jeigu turto savininkas leido asmeniui naudotis savo turtu, tokiu atveju asmens veiksmai gali būti vertinami kaip nenusikalstami. Šioje situacijoje, nors kaltinamasis nurodė, kad dviratis jam buvo paskolintas, tačiau duomenų, kad turto savininkas būtų suteikęs leidimą naudotis turtu, byloje nėra, nukentėjusioji nurodė, kad dviračio niekam neskolino, kitų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nėra.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veika pasireiškė tyčia, jis įsibrovęs į ūkinį pastatą slapta pagrobė svetimą turtą – NKA1 priklausantį elektra varomą dviratį, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Kaltinamojo KAL1 padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 291 straipsnio 1 dalyje
BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika – neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu – pažeidžiama įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka valstybės sienos režimo srityje. Valstybės sienos apsaugai taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, užtikrinti kitus svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas. Atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamos saugomos valstybės sienos, t. y. tos, kurią laisvai pereiti draudžiama. Taigi asmuo, neteisėtai kertantis (pereinantis) valstybės sieną, pažeidžia patekimo į valstybę (ar išvykimo iš jos) tvarką, kai laisvai kirsti sieną yra draudžiama. BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo būtina atsižvelgti į teisės aktus, nustatančius valstybės sienos režimą.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1192; TAR, 2017-07-13, Nr. 2017-12168) (toliau - VSJAĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena) – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, pasienio vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse, 24 punktas numato, kad Valstybės sienos kirtimas – asmenų, transporto priemonių vykimas, daiktų, krovinių gabenimas per valstybės sieną, o 25 punkte nurodyta, kad sąvokos „išorės siena“, „vidaus siena“ ir „patikrinimai kertant sieną“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad išorės sieną sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte.
Pažymėtina, kad aptariamas nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio (konvencinis), todėl, sprendžiant veikos kvalifikavimo ir (ar) baudžiamosios atsakomybės klausimą, BK taikymas bei aiškinimas paprastai susiję ir su tarptautiniais teisės aktais. Nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai vertinant KAL1 padarytą nusikalstamą veiką, reikšmingi yra ir Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) bei apibrėžiantys Europos Sąjungos valstybių narių vidaus ir išorės sienas, jų kontrolę, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas ir kita. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad išorės sienos – valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių, ežerų bei jūrų sienas ir jų oro uostus, upių uostus, jūrų uostus bei ežerų uostus, jei tai nėra vidaus sienos, o 5 straipsnis numato, kad išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis.
Išklausius teisme kaltinamojo, nukentėjusiosios NKA1, liudytojo LUD1 parodymus, įvertinus apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis pasigaminęs savadarbes kopėčias pasikėsino tyčia, neteisėtai, neleistinoje valstybės sienos kirtimo vietoje, perlipti fizinį barjerą ir pereiti valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, tačiau veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas. Kaltinamasis KAL1 savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir nurodė, kad ryte dviračiu vyko į Baltarusiją, tačiau pasienio perėjimo punktas buvo uždarytas, todėl nusuko į mišką ir nusprendė pasidaryti kopėčias. Gamindamas kopėčias visą laiką galvojo, kad jų pagalba gali pereiti sieną. Pasigaminęs kopėčias, visgi atsisakė minties lipti per sieną, kadangi išsigando migrantų ir baltarusių pasieniečių, kad atims pinigus, todėl nutolęs nuo kopėčių atsigulė pailsėti ir užmigo, kol buvo pažadintas pasieniečių. Nors kaltinamasis teigė, kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą, pakeitė savo nuomonę, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamojo nurodytų aplinkybių byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Liudytojas LUD1 nurodė, kad patikrinimo metu eidamas mišku pamatė iš jaunų pušelių padarytas kopėčias, apie 200 m. nuo valstybės sienos, šalia įrankius joms pasigaminti bei 50 m. atstumu gulintį asmenį. Šiam atsistojus klausė, ką veikia, asmuo atsakė, kad eina į Baltarusiją. Paklausus apie kopėčias, pradžioje teigė, kad jo, vėliau neigė priklausomybę. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad gaminosi kopėčias ir jomis ketino perlipti sieną. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes. Tiek liudytojo LUD1, tiek ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, tiek ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti daiktai paimti įvykio vietoje. Apžiūrėjus kopėčias matyti, kad jų ilgis yra pakankamas, kad būtų galima jomis pasinaudojus perlipti fizinį barjerą bei metalinę tvorą. Tokias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis, kad kopėčios buvo tokio ilgio, kad jomis pasinaudojus būtų galima perlipti sieną. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis turėjo galimybę perlipti sieną, tačiau pagalvojęs šios galimybės atsisakė, t. y. savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą.
BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Tokios aplinkybės ir kliūtys gali būti įvairūs išoriniai faktoriai, pvz., pašalinių asmenų pasirodymas įvykio vietoje reaguojant į nukentėjusiosios šaukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-703/2006, 2K-486/2007, 2K-562/2014), netikėtai atsiradusi rizika būti sulaikytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2013, 2K-175/2012, 2K-61/2013) ir pan.
Nors kaltinamasis nurodė, kad savanoriškai atsisakė pereiti valstybės sieną, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju teigti, kad kaltinamasis pats atsisakė baigti nusikaltimą pagrindo nėra. Kaltinamasis nurodė, kad radus uždarytą pasienio postą, spontaniškai nusuko nuo kelio ir sugalvojo pasidaryti kopėčias perlipti valstybės sieną, o įrankius rado dviračio krepšiuose. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji NKA1 nurodė, kad krepšiuose be jos pirštinių ir spynos, daugiau jokių daiktų nebuvo. Duomenų, kad liudytojos parodymai būtų nepatikimi ir jais nebūtų pagrindo tikėti nėra. Nukentėjusiajai tokių daiktų nelaikius krepšiuose neabejotina, kad kaltinamasis iki vykimo prie valstybės sienos, turėjo šiuos daiktus, skirtus kopėčių gamybai, pasiimti, ir tai neabejotinai leidžia teigti, kad sumanymas kopėčių pagalba perlipti valstybės sieną nekilo spontaniškai, o buvo planuotas. Tai, kad kaltinamasis, savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą nepatvirtina ir liudytojo LUD1 parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamasis paklausus ką veikia, nurodė, kad eina į Baltarusiją. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad kaltinamasis buvo nutolęs nuo valstybės sienos apie 200 m., o nuo kopėčių apie 45 m. į valstybės gilumą. Atstumas nuo kopėčių nebuvo didelis, kaltinamasis tuo metu kai buvo surastas miegojo, liudytojui LUD1 nenurodė, kad neketina eiti į Baltarusiją, priešingai nurodė einantis į Baltarusiją, liudytojas LUD1 patvirtino, kad nors kopėčios buvo aukštos, kaltinamasis buvo pajėgus jas nunešti iki valstybės sieną ir perlipti fizinį barjerą, todėl pagrindo teigti, kad kaltinamasis savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą, nėra. Abejones dėl atsisakymo motyvo sustiptina tai, kad nors teigė, kad bijojo, jog pasieniečiai atims pinigus, tačiau posėdžio metu buvo nurodęs, kad anksčiau vyko į Baltarusiją ir problemų dėl jo turėtų grynųjų pinigų nekilo, jų nekonfiskavo. Kaltinamojo veiksmai leidžia teigti, kad jis ketino pereiti valstybės sieną, tačiau nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jis nepabaigė nusikaltimo, kadangi buvo sulaikytas pasienio pareigūnų.
Atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamas saugomos valstybės sienos teisinis režimas, t. y. tos, kurią laisvai pereiti draudžiama. Vieta, ties kuria buvo kaltinamasis tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0133-0134, ir ties kuria ketino pereiti siena, jos laisvai kirsti negalima, šioje vietoje neįrengtas pasienio kontrolės punktas. Taip pat pažymėtina, kad ši vieta tiek pagal Valstybės sienos įstatymą, tiek pagal Reglamentą yra išorės sieną, kurią sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte.
Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltinamasis KAL1 suprato, kad neleistinoje valstybės sienos kirtimo vietoje, ne per pasienio punktą, ketina pereiti valstybės sieną. Kaltinamojo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi jis buvo sulaikytas miegantis netoli nuo kopėčių. Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis suprato darantis nusikalstamą veiką ir to norėjo, siekė neleistinoje vietoje pereiti valstybės sieną, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo KAL1 padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalies 291 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 199 straipsnio 3 dalyje
Pagal BK 199 straipsnį, kontrabanda, be kita ko, yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai – yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-278-489/2017, 2K-178-699/2018, 2K-233-895/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad BK 199 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymio – privalomų pateikti muitinei daiktų – turinys atskleidžiamas analizuojant galiojančius norminius aktus, įtvirtinančius asmenų pareigą pateikti muitinės kontrolei daiktus, gabenamus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kontrabandos, nustatytos BK 199 straipsnyje, dalykas (išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus) gali būti tik iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių įvežamos ar į jas išvežamos prekės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2010, 2K-228-976/2021).
Nagrinėjamai bylai aktualaus 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (9 straipsnio 1 dalis).
Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija) nustatyti atvejai, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos: kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje. Iš pirmiau išdėstytų teismų praktikos išaiškinimų ir pinigų deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų išplaukia, kad grynieji pinigai, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, gali būti BK 199 straipsnyje įtvirtinto kontrabandos nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, kai asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka jų nedeklaravęs, juos įveža per sieną į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išveža per Lietuvos Respublikos sieną į trečiąsias šalis.
Išklausius teisme kaltinamojo, liudytojo LUD1 parodymus, įvertinus apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis pasikėsino pergabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – su savimi turėtus pinigus: 42350 JAV dolerių ir 95200 Lenkijos zlotų. Kaltinamasis KAL1 savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad Lenkijoje pardavė turtą, dalį pinigų išsiėmė ir iškeitė į JAV dolerius. Su savimi visada vežiojasi grynuosius pinigus ir niekada jų nedeklaruodavo. Pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto pirkimui bei dalyvavimui sportinėse lažybose. Nors kaltinamasis kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia teigti, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką. Liudytojas LUD1 nurodė, kad pinigus pamatė tik užkardoje ir pinigai buvo sudėti dviračio krepšiuose. Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti KAL1 asmens kratos metu paimti pinigai ir nustatyta, kad rasti 423 vnt. JAV dolerių banknotai 100 dolerių vertės ir vienas 50 dolerių vertės bei 800 vnt. Lenkijos zlotų banknotų, kurių kiekvieno nominalas - 100 Lenkijos zlotų, iš viso 80 000 Lenkijos zlotų; 76 vnt., kurių kiekvieno nominalas – 200 Lenkijos zlotų, iš viso 15 200 Lenkijos zlotų, viso 42 350 JAV dolerių ir 95 200 Lenkijos zlotų. Visi banknotai tikri. Kaltinime nurodyta, kad 42 350 JAV dolerių atitinka 49 126 Eur, o 95 200 Lenkijos zlotų atitinka 22 373,68 Eur. Kaltinime remiantis Lietuvos banko valiutų skaičiuokle nustatyta, kad 1 JAV doleris yra 1,16 Eur, tačiau Lietuvos banko valiutų skaičiuoklės yra pateikiama 1 Eur ir kitos valiutos vertė, t. y. 2026 m. gegužės 20 d. 1 Eur vertė buvo 1,16 JAV dolerių, todėl gabenta ne 49 126 Eur, kaip nurodyta kaltinime, tačiau 36 508,62 Eur (42 350/1.16) ir šioje vietoje tikslintinos faktinės aplinkybės ir nurodytina, kad gabenta: 42350 JAV dolerių (2026 m. gegužės 20 d., atitinka 36 508,62 eurų) ir 95200 Lenkijos zlotų (2026 m. gegužės 20 d., atitinka 22 373,68 eurų), kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, tai yra sudaro 1177,65 MGL dydžio sumą.
Jau šioje byloje konstatuota, kad kaltinamasis pasigamino kopėčias, kuriomis ketino perlipti fizinį barjerą ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pereiti į Baltarusijos Respubliką, taip pat aukščiau aptarti įrodymai leidžia teigti, kad kaltinamasis su savimi turėtus pinigus pasikėsino pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamojo gabenamų pinigų vertė buvo didesnei nei 10 000 Eur, duomenų, kad kaltinamasis juos būtų deklaravęs nėra, pinigus buvo ketinama gabenti į trečiąją šalį – Baltarusijos Respubliką, todėl pagrįstai šie pinigai vertintini kaip kontrabandos nusikaltimo dalykas.
Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltinamasis KAL1 galėjo ir turėjo suprati, kad neleistinoje valstybės sienos kirtimo vietoje, ketindamas pereiti valstybės sieną ir su savimi gabenantis pinigus, kurių nustatyta tvarka nėra deklaravęs, jis ketina neteisėtai per valstybės sieną pergabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – pinigus. Kaltinamojo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi jis buvo sulaikytas miegantis netoli nuo kopėčių. Įvertinus kaltinamojo, liudytojo parodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis suprato darantis nusikalstamą veiką ir to norėjo, siekė neteisėtai per valstybės sieną pergabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – pinigus, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo KAL1 padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalies 199 straipsnio 3 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl bausmės
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę KAL1, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (viena nusikalstama veika baigta, kitos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių nepriklausančių nuo kaltinamojo), padarytas vienas sunkus, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3-5 dalys), kaltinamojo asmenybę. KAL1 yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis (t 2., b. l. 43-46), Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 2, b. l. 47), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 52).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, laikytina tai, kad jis kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, jo turtinę padėtį, teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos BK 178 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies ir 291 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei bausmės minimumas, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.
KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2026 m. gegužės 20 d. 09.45 val. (t. 2, b. l. 102-106). Alytaus miesto apylinkės teismo Druskininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 20 d. (t. 2, b. l. 117-120). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 20 d. (t. 2, b. l. 168-172). Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 20 d. (t. 3, b. l. 188-190). Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 5 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas nepratęsta ir paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas (t. 4, b. l. 23-26). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a punktu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. 2026 m. spalio 6 d. ASM1 pervedė 10 000 Eur užstatą už KAL1 (t. 4., b. l. 34, 36). Kardomoji priemonė – užstatas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, užstatas grąžintinas užstato davėjui.
Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalį privalomi pateikti muitinei daiktai, be kita ko, yra ir grynieji pinigai, kurių gabenama suma yra didesnė nei 10 000 Eur ir jų nedeklaravus įvežus į Sąjungą ar ją išvežus, visa (ne tik viršijanti leidžiamą nedeklaruotiną) suma yra konfiskuojama. Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą.
Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, bet kokia ribojanti priemonė privalo atitikti teisingą pusiausvyrą. Vertindamas konfiskuojamo turto proporcingumą tokio pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Iš byloje esančio 2026 m. kovo 17 d. notarinio akto matyti, kad KAL1 pardavė jam priklausantį turtą už 4 500 000 zlotų (t. 1, b. l. 126-144), todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo gabenta pinigų suma buvo parduoto turto išgryninta dalis. Kaltinamasis nurodė, kad turėtais pinigais norėjo įsigyti turto, taip pat dalyvauti lošimuose, todėl teigti, kad šios lėšos galėjo būti naudotos neteisėtose veikos, pagrindų nėra. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, jam buvo paskirta didelė bausmė, sulaikytų pinigų suma yra pakankamai reikšminga, todėl laikytina, kad bendri finansiniai praradimai, paskyrus baudą ir konfiskavus sulaikytus pinigus, būtų aiškiai neproporcingi ir neteisingi. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, įpareigojantis deklaruoti įvežamą ar išvežamą sumą, kuri viršija 10 000 Eur, pagrįstas siekiu užkirsti kelią pinigų plovimui, t. y. pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir jų investavimui (preambulės 2 punktas), nes vienas iš grynųjų pinigų judėjimo tarp valstybių kontrolės instrumentų yra ir pareiga juos deklaruoti. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad greta bausmės KAL1 paskyrus jo gabentų grynųjų pinigų turto konfiskavimą, nebus užtikrinta BK 41 straipsnio 2 dalies punktuose numatyta bausmės paskirtis, taikoma priemonė būtų neadekvati ir neproporcinga prievartos priemonė, todėl KAL1 gabenti grynieji pinigai nekonfiskuotini ir pinigai – 42 350 JAV dolerių bei 95 200 Lenkijos zlotų, saugomi VSAT kasoje, Savanorių pr. 2 Vilnius, grąžintini KAL1 (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –
- mobilusis ryšio telefonas ,,XIOAMI'', grąžintinas KAL1 (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
- medinės kopėčios, plaktukas, virtuvinis peilis-kapoklė, arbatinukas su vinimis, saugomi VSAT TVV Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje, Alytaus g. 1, Varėna ir Druskininkų pasienio užkardoje, Mizarų g. 59, Druskininkai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
- dviratis grąžintas teisėtai savininkei NKA1, jai ir paliktinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
KAL1 pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 291 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes;
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 400 (keturių šimtų) MGL dydžio baudą;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 3 dalį - 600 (šešių šimtų) MGL dydžio baudą;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 291 straipsnio 1 dalį – 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 291 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 600 (šešių šimtų) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 291 straipsnio 1 dalyje subendrinti su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 300 (trijų šimtų) MGL dydžio baudą, ir subendrintą bausmę paskirti 900 (devynių šimtų) MGL (45 000 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų)) baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti KAL1 sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 20 d. 09.45 val. iki 2026 m. spalio 6 d., t. y. 140 dienų, jas prilyginant 840 MGL dydžio – 42 000 Eur baudai, ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Kardomąją priemonę – užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui ASM1.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
- 42 350 (keturiasdešimt du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt) JAV dolerių bei 95 200 (devyniasdešimt penkis tūkstančius du šimtus) Lenkijos zlotų, saugomus VSAT kasoje, Savanorių pr. 2 Vilnius, nekonfiskuoti ir juos grąžinti KAL1;
- mobiliojo ryšio telefoną ,,XIOAMI'', grąžinti KAL1;
- medines kopėčias, plaktuką, virtuvinį peilį-kapoklę, arbatinuką su vinimis, sunaikinti;
- dviratį, grąžintą teisėtai savininkei NKA1, jai ir palikti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).