Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-14 · Administracinė byla Nr. eAS-3143-520/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
eAS-3143-520/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06422-2026-7
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Administracinė byla Nr. eAS-3143-520/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06422-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. (M. H.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. (M. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 26S189851 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad neatitaisoma žala pasireiškia tuo, jog jis dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini) būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai, kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjo M. H. (M. H.) skundą ir atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo išsiuntimo procedūra dar nėra pradėta (teismui tokie duomenys nepateikti), o tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas vyksta ypač operatyviai. Ši byla iš karto skiriama nagrinėti į teismo posėdį 2026 m. spalio 6 d., sprendimą planuojama skelbti 2026 m. spalio 8 d. Teisės į apeliaciją įgyvendinimas gali užtrukti iki mėnesio laiko. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Bet kokiu atveju, tokiam poreikiui iškilus vėliau, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę gali būti teikiamas pakartotinai. Be to, teismas pareiškėjo argumentus dėl jam kilsiančios neatitaisomos žalos, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, vertino kaip deklaratyvius. Teismo vertinimu, net jeigu pareiškėjas ir būtų išsiųstas į kilmės šalį, savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Juo labiau, kad byloje jau yra pirminiai duomenys apie tai, jog pareiškėjui negresia persekiojimas kilmės šalyje (atsakovo atliktas vertinimas ir priimtas Sprendimas). Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III.

Pareiškėjas M. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo (pareiškėjo) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Šiuo atveju pareiškėjo skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodyta, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę jam kiltų grėsmė patirti persekiojimą (grėsmė kyla vienoms svarbiausių vertybių – gyvybei ir sveikatai). Nepagrįstas atsakovo vertinimas, dėl kurio jam nesuteiktas prieglobstis, todėl šis Sprendimas ir yra skundžiamas teismui, tikintis, kad bus patikrintas jo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl nepagrįsta netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teigiant, jog jau atsakovas atliko vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjui negresia persekiojimas kilmės valstybėje (kai būtent šis Sprendimas ir yra apskųstas teismui). 2. Prašomos priemonės taikymas yra visiškai adekvatus ir proporcingas. Pritaikius nurodytą priemonę, pareiškėjo nebūtų galima išsiųsti, kol nebūtų priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Tai nesukurtų jokios papildomos naštos valstybei (jei sprendimas būtų neigiamas, tai reikštų, kad jo vykdymas buvo atidėtas keliems mėnesiams, kiek užtrunka procesas teismuose). Tuo metu, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas, o pareiškėjas būtų išsiųstas, tai galimos pasekmės būtų itin skaudžios (asmuo galbūt susidurtų su sunkiais savo teisių pažeidimais, patirtų žiaurų ir nežmonišką elgesį ar netektų gyvybės). Be to, teisiniame reguliavime neegzistuoja procedūra, kaip turėtų būti pareiškėjas perkeliamas iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad buvo išsiųstas nepagrįstai. 3. Teismo reikalavimas, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jam galinčią kilti žalą, jeigu būtų nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, neatitinka prieglobsčio bylų esmės. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie tai, kokią žalą jo gyvybei ar sveikatai galėtų padaryti kilmės valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo M. H. (M. H.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, nustatęs, kad pareiškėjo argumentai dėl jam kilsiančios neatitaisomos žalos, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo išsiuntimo procedūra dar nėra pradėta.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jo prašymą, nes išsiuntus jį į kilmės valstybę jam kiltų grėsmė patirti persekiojimą (grėsmė kyla vienoms svarbiausių vertybių – gyvybei ir sveikatai), teisiniame reguliavime neegzistuoja procedūra, kaip turėtų būti jis perkeliamas iš kilmės valstybės į Lietuvą, jei būtų nustatyta, kad jis buvo išsiųstas nepagrįstai.

Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-971-822/2025; kt.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1720-442/2025; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo atsakovas, skubos tvarka išnagrinėjęs jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos.

Iš pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentų matyti, jog pareiškėjas siekia, kad nebūtų vykdoma Sprendimo dalis, susijusi su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo šią bylą ir 2026 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti (sprendimas dar neįsiteisėjęs). Byloje nėra jokių įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūra ar kad yra galimybė vykdyti šią procedūrą.

Byloje esantis Priėmimo ir integracijos agentūros 2026 m. spalio 6 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas 2026 m. spalio 5 d. pasišalino iš Vilniaus priėmimo centro. Pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2026 m. spalio 6 d., tačiau iš informacinės pažymos ir teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Taigi pareiškėjas nesiekia pasinaudoti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu byloje, kurioje sprendžiamas jo teisinės padėties klausimas.

Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami užsieniečių prašymus dėl tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip kad šioje byloje prašo taikyti pareiškėjas, taikymo, teisiškai svarbia aplinkybe pripažįsta tai, jog užsienietis išvyko iš Priėmimo ir integracijos agentūros, jo buvimo vieta nežinoma, ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad sprendimas (dalis dėl užsieniečio išsiuntimo) faktiškai pradėtas vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1720-442/2025).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos riziką. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo taikyti jo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje išnagrinėto pareiškėjo inicijuoto ginčo pobūdį, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į byloje pasikeitusias aplinkybes (pareiškėjas pasišalino iš Vilniaus priėmimo centro) ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo faktiškai pradėta vykdyti ar gali būti pradėta vykdyti, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. (M. H.) atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysDalia VišinskienėSkirgailė Žalimienė