Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 26 d. veika) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK178 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 27 d. veika) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 4 (keturis) mėnesius, skirta subendrinta bausmė – 12 (dvylika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, prie griežčiausios 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant švelnesnės 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 nuspręsta pripažinti recidyvistu.

Ikiteisminio tyrimo metu NUT1 paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuo 2026 m. balandžio 27 d. pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, kurios terminą nustatyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau negu yra šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis (8 (aštuoni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų), o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomojoje priemonėje – suėmime – išbūtą laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, nuspręsta įskaityti į NUT1 paskirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ civilinius ieškinius tenkinus visiškai, iš NUT1 civilinio ieškovo naudai priteista 31,23 Eur (trisdešimt vienas euras 23 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš NUT1 valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad nuteistasis NUT1 apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme (jos rūšimi) ir prašo ją sušvelninti. Be to, apeliantas prašo, kad būtų panaikinta iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam NUT1 pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

Nagrinėjamu atveju NUT1 yra nuteistas už dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), padarytas veikiant tiesiogine tyčia.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę, apylinkės teismas įvertino tai, kad NUT1 prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis (tuo metu) NUT1 iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 10 (dešimt) kartų, nusikalstamas veikas daro neišnykus ankstesniam teistumui, teismas NUT1 pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). NUT1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį (tuo metu) NUT1 , o būtent tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis (tuo metu) praeityje teistas 11 (vienuolika) kartų, paskirtų bausmių nėra atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 131–143). Psichiatrinis gydymas – VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje suteikta stebėjimo paslauga nuo 2025 m. spalio 3 d. iki 2025 m. spalio 3 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 110, 111). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-1619/2025 nustatyta, kad NUT1 skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 114). Priklausomybės ligų gydymas – dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 108). Kaltinamasis (tuo metu) atlieka arešto bausmę, yra nedirbantis, neturi jokių pajamų ar turto, taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į NUT1 charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, taip pat yra baustas administracine tvarka. Teismas sprendė, kad baudos bausmė kaltinamajam (jam) neskirtina, kadangi jis negauna jokių pajamų, o švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas ir areštas, nepasiektų bausmės tikslų, kadangi ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo (tuo metu) elgesiui neturėjo. Atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį (tuo metu) charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam (tuo metu) už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 26 d. veika) padarymą, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei polinkį nusikalsti, skirtinas 8 (aštuoni) mėnesiai; už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 27 d. veika) padarymą, taip pat skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei polinkį nusikalsti, skirtinas 8 (aštuoni) mėnesiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę (daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, yra galiojančių administracinių nuobaudų), taip pat duomenis apie jo teistumus (anksčiau teistas daugybę kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei), ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam paskirtos griežtos, su realiu laisvės ribojimu susijusios laisvės atėmimo ir arešto bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, naujas tyčines nusikaltimas veikas jis padarė neišnykus teistumui, kaip matyti, nagrinėjamu atveju nusikalto būdamas teistas dešimt kartų, o jau skundžiamo nuosprendžio metu buvo nuteistas ir vienuoliktą kartą, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, daro išvadą, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu laikytinos tinkamai individualizuotos, proporcingos nuteistojo asmenybei bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas jam paskirti alternatyvias BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas pasisakė, kad dėl nuteistojo turtinės padėties jam skirti ekonominio pobūdžio bausmę – baudą, netikslinga. Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojama laisvės apribojimo bausme, taip pat ir švelnesne arešto bausme bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti nebus, kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės tinkamo poveikio nepadarė, asmens nuo nusikalstamų veikų tolimesnio darymo nesulaikė.

Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, jam paskiriant subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis (tuo metu) prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, NUT1 buvo paskirta vienu trečdaliu sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju aktualias nusikalstamas veikas NUT1 padarė dar nebūdamas nuteistas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta arešto bausme apylinkės teismas pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis – vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistajam NUT1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apylinės teismas, įvertinęs tai, kad NUT1 nuosprendžio priėmimo metu atlieka Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, kuri baigsis anksčiau, nei šis nuosprendis įsiteisės, o NUT1 serga lengvai užkrečiama liga ir yra gydomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime (sveikatos priežiūros padalinyje) (duomenys neskelbtini), o šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama bausmė – realus laisvės atėmimas, todėl subendrintų nuosprendžių sklandžiam ir nuosekliam vykdymui bei būtinų medicininių paslaugų gavimui užtikrinti, NUT1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pagrįstai iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, bet ne ilgiau negu yra šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo prašymas panaikinti iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.