- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- eAS-2490-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04540-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. M. (P. M.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. M. (P. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja P. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 26S102285 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalį dėl įpareigojimo išvykti ir stabdyti išsiuntimo vykdymą, iki kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad šiuo atveju neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėja būtų išsiųsta į kilmės valstybę, neišanalizavus jos situacijos dėl jai kilmės šalyje kylančios grėsmės. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjos būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą, kadangi, pareiškėjai nesant Lietuvoje, ji netektų galimybės pasinaudoti valstybės garantuojamo advokato pagalba teismo posėdyje.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą ir netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3.2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis
teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė argumentų, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti realų galimai atsirasiančios žalos faktą ir žalos dydį, išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos argumentai dėl galimos grėsmės (duomenys neskelbtini), susiję su tuo, kad jos kilmės šalyje jai gali kilti realus pavojus laisvei, sveikatai ir / ar gyvybei, yra deklaratyvūs ir susiję su bylos esme, todėl nevertintini, nagrinėjant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Prielaida, kad pareiškėja gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1V-629 (toliau – ir Aprašas), IX skyriaus šeštasis skirsnis „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo organizavimas“ neteko galios 2025 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjos argumentai, susiję su negalimumu realizuoti jos teisę į gynybą, grindžiami jau nebegaliojančiais Aprašo punktais, todėl yra atmestini. Pagal galiojantį reglamentavimą, pareiškėjai nėra uždrausta dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir pasinaudoti advokato pagalba.
Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, neįvykdė šios pareigos, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
III.
Pareiškėja P. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalį dėl įpareigojimo išvykti ir uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, iki kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Pareiškėja nurodo, kad, preliminariai įvertinus pareiškėjos skundą, kuriame išdėstyti nesutikimo su atsakovo Sprendimu motyvai, negalima daryti išvados, kad skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi yra tenkinama pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.
Argumentai, susiję su grėsme pareiškėjai grįžti į kilmės šalį, nėra deklaratyvūs – jie yra būsimo nagrinėjimo (sprendimo) byloje klausimas, o šioje bylos stadijoje negali būti atsakyta, ar yra realus pavojus pareiškėjos laisvei, sveikatai ir / ar gyvybei. Pareiškėjos išsiuntimas yra dalis ginčo šioje byloje. Išsiuntus pareiškėją, bus faktiškai įvykdytas Migracijos departamento Sprendimas ir užkirstas kelias įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus pareiškėjai. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą, pareiškėjai turi būti užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skundo teiginiai nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendimas priimtas dėl to, kad, įvertinus jo motyvą (prievartinė santuoka, tėvo smurtas), kuriuo grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nenustatyta jokie persekiojimui prilygstantys veiksmais, kurie galėtų būti atliekami kilmės valstybėje. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos nurodyta pagrindinė grėsmė kilmės valstybėje – priverstinė santuoka ir tėvo smurtas – būtų susijusi su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, bei kad nuo šios teorinės grėsmės jai nebūtų prieinama kilmės valstybės apsauga. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).
Byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.
Pareiškėja galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Be to, pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), taigi šiuo atveju nepaneigta galimybė pareiškėjai asmeniškai duoti paaiškinimus teismo posėdyje net ir tuo atveju, jei ji nebūtų Lietuvoje.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja neįrodė, kad jos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma šioje byloje ir kad egzistuoja abi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos šiai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasi pozicijos, kad jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog teismas skundžiama nutartimi neatliko išsamaus ir tinkamo neatitaisomos didelės žalos kriterijaus vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybių visumą.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Sprendimą, kuriame atsakovas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3.2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis
teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundas atitinka ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog, atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-629/2025 ir kt.). Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.
Pareiškėja motyvavo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tuo, kad, išsiuntus ją į kilmės valstybę, ji patirs persekiojimo veiksmus, kils grėsmė jos sveikatai ir / ar gyvybei. Įvertinusi ginčo esmę, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde išdėstytus argumentus dėl galimos grėsmės pareiškėjai kilmės valstybėje, ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai nekils rizika patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėja išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjai sukeliamus teisinius padarinius ir tai, kad, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėja gali būti išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, daro išvadą, kad šiuo atveju, netaikant pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjos teisinės padėties klausimas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos P. M. (P. M.) atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės. Pareiškėjos P. M. (P. M.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkinti. Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 26S102285 vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Nutartis neskundžiama.