- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- A-1403-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05087-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 21RE-669(AG-618/03-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų ir administravimo skyriaus (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos 2023 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-02118 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18861-1126/2022 peržiūrėjimo. Pareiškėjas Tarnybai 2024 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5943-1126/2023 (toliau – ir Kauno apylinkės teismo sprendimas) ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-924/2024 (toliau – ir Kauno apygardos teismo nutartis) peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tarnyba, nustačiusi, kad (šeimos) turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis, viršijo nustatytą turto lygį, 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl individualios situacijos vertinimo, o 2024 m. birželio 3 d. pateikė papildomus dokumentus. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus, skundžiamu Sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas remiantis tik advokatės 2024 m. birželio 20 d. išvada „Dėl antrinės teisinės pagalbos PRS1“ (toliau – ir Išvada), tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo teisėtus interesus.
Pareiškėjas teigė, jog advokatė tinkamai jo neatstovavo, susitikimo metu paaiškino, kad ji nieko nedarys, nes laimėti bylos yra neįmanoma. Pareiškėjui neaišku, kodėl Tarnyba vieną kartą suteikė pagalbą, o kitą kartą atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Be pagalbos pareiškėjas negali apginti savo teisių. Jis pirmosios instancijos teisme bylos nelaimėjo, nes būtent advokatė netinkamai atstovavo jo interesus. Teisminių ginčų pareiškėjas anksčiau neturėjo, todėl nežinojo kaip elgtis. Advokatė nenorėjo rengti net apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, sakydama, kad bylos nelaimės, todėl apeliacinį skundą parengė pats. Kauno apygardos teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad byloje nebuvo atskleista ginčo esmė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad paneigti įvykio faktą ir padarytą žalą. Pareiškėjas pasitikėjo advokate, tačiau ji tik faktiškai atliko savo darbą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad jo interesai nebuvo tinkamai atstovaujami, sprendė, kad būtina pateikti kasacinį skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad advokatė M. S. 2023 m. lapkričio 29 d. konsultavo pareiškėją, tačiau konsultacijos metu pareiškėjas nenurodė jokių pagrindų apeliaciniam skundui parengti, negalėjo pateikti jokių objektyvių įrodymų jo paaiškinimams pagrįsti, nes jų tiesiog neturėjo, o pasiteiravus, kodėl savalaikiai nesiėmė aktyviai ginti savo teisių rinkdamas įrodymus, pasyvų elgesį teisino nežinojimu, kitomis subjektyviomis priežastimis. Advokatės teigimu, jai išsakius poziciją, kad esant šioms aplinkybėms apeliacinis procesas nebūtų sėkmingas ir jam tektų atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas bei dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pareiškėjas vėliau advokatės paslaugomis nesinaudojo, o savarankiškai parengė ir pateikė apeliacinį skundą teismui, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo teisė būti atstovaujamam profesionalaus teisininko nebuvo įgyvendinta, laikytina paties pareiškėjo pasirinkimo rezultatu.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo prašymu ir pateiktais papildomais dokumentais bei advokatės išvada, skundžiamu Sprendimu Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, kuriuo buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjo (šeimos) turto vertė, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo turtu priežastis, viršijo nustatytą turto lygį, pripažino netekusiu galios ir atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais. Taigi, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo suteikta ne dėl jo turtinės padėties, o dėl to, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl jo atžvilgiu priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra kasacijos pagrindų.
Pareiškėjas nei Tarnybai, nei Komisijai nenurodė konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė bylą nagrinėję teismai. Tai, kad žemesniųjų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad šioje byloje yra pagrindai bylą peržiūrėti kasacine tvarka.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo PRS1 skundą atmetė.
Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga, siekiant surašyti kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688 (toliau – ir Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas) nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes jo metinės pajamos, atsižvelgiant į objektyvias negalėjimo disponuoti savo pajamomis priežastis (jeigu tokios yra), viršija nustatytą pajamų lygį. Be kita ko, informavo pareiškėją, kad jis turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl individualios jo situacijos vertinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl individualios situacijos vertinimo, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), kasacinį skundą privalo surašyti advokatas. Pareiškėjo mėnesinės pajamos apytiksliai sudaro tik 408 Eur, todėl pasisamdyti advokato, kuris atstovautų jo interesus kasacinėje instancijoje, neturi galimybės.
Tarnyba 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688 „Dėl individualios situacijos vertinimo“ prašė pareiškėjo pateikti duomenis apie išsilavinimą, profesiją, informaciją ir dokumentus apie nurodytu laikotarpiu patirtas vartojimo išlaidas bei finansinius įsipareigojimus.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 3 d. pateikė Tarnybai raštą „Papildomi dokumentai dėl individualios situacijos vertinimo“, kuriame nurodė informaciją apie išsilavinimą ir pridėjo papildomus duomenis apie patiriamas išlaidas (mokėjimo kvitus ir kt.).
Tarnyba 2024 m. birželio 7 d. raštu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688 „Dėl išvados pateikimo“, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, prašė advokatės pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.
Advokatė pateikė Tarnybai Išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neturėtų būti teikiama, nes jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (Įstatymo 11 str. 7 d. 1 p.). Išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė Kauno apylinkės teismas ar Kauno apygardos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba skundžiamu Sprendimu nusprendė Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą pripažinti netekusiu galios bei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo (šeimos) turtas viršija turto lygį, antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu negali būti teikiama. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei Tarnybai, nei advokatei nenurodė konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė bylą nagrinėję teismai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei surinktus rašytinius įrodymus, 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs Tarnybos Sprendimą, nurodė, kad Tarnyba atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą nustačiusi, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra kasacijos pagrindų (nenustatytos aplinkybės, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotos praktikos ar atliko materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus). Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai kreipėsi į advokatę dėl Išvados pateikimo. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame buvo įvertinta ne tik advokatės Išvada, tačiau buvo vertinami ir pareiškėjo prašymo argumentai, t. y., ar yra kasacijos pagrindai, remiamasi teismų išaiškinimais ir teismų nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nei atsakovui, nei skunde Komisijai iš esmės nenurodė CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka, o savo argumentus grindė aplinkybėmis, kurios nėra kasacijos pagrindai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame aiškiai nustatė faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, sprendimas buvo priimtas atsakovo kompetencijos ribose, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes.
Atsisakęs tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus, pirmosios instancijos teismas, kaip išvestinio skundo reikalavimo, netenkino ir pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog advokatė tinkamai jo neatstovavo, susitikimo metu paaiškino, kad ji nieko nedarys, nes laimėti bylos yra neįmanoma. Pareiškėjui neaišku, kodėl Tarnyba vieną kartą suteikė pagalbą, o kitą kartą atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Be pagalbos pareiškėjas negali apginti savo teisių. Jis pirmosios instancijos teisme bylos nelaimėjo, nes būtent advokatė netinkamai atstovavo jo interesus. Teisminių ginčų pareiškėjas anksčiau neturėjo, todėl nežinojo kaip elgtis. Advokatė nenorėjo rengti net apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, sakydama, kad bylos nelaimės, todėl apeliacinį skundą parengė pats. Kauno apygardos teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad byloje nebuvo atskleista ginčo esmė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad paneigti įvykio faktą ir padarytą žalą. Pareiškėjas pasitikėjo advokate, tačiau ji tik formaliai atliko savo darbą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nuomonė nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Tarnybos nuomone, teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, suteikiančių pagrindą panaikinti teismo, Komisijos bei Tarnybos sprendimus.
Atsakovas pažymi, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo suteikta ne dėl jo turtinės padėties, o dėl to, kad jo keliamas reikalavimas dėl jo atžvilgiu priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra kasacijos pagrindų. Pareiškėjas nei Tarnybai, nei Komisijai, nei teismui nenurodė konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė bylą nagrinėję teismai. Tai, kad žemesniųjų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad šioje byloje yra pagrindai bylą peržiūrėti kasacine tvarka.
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog advokatas yra nepriklausomas ir jo veikla gali būti kontroliuojama tik sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ribose. Tarnybos ir advokatų, sudariusių sutartį su Tarnyba, nesieja nei pavaldumo, nei darbo santykiai, todėl Tarnyba negali daryti kokio nors poveikio priimamiems advokatų sprendimams ar atliekamiems veiksmams. Be kita ko, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT 2024 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, kuriuo pripažintas netekusiu galios Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą nustačiusi, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra kasacijos pagrindų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, apginti jo teises ir interesus.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija Sprendimo dalies, kuria pripažintas netekusiu galios Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03688, todėl teisėjų kolegija šios Sprendimo dalies nevertina ir dėl jos nepasisako.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4709-415/2019). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).
Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).
Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5943-1126 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-924/2024 peržiūrėjimo kasacine tvarka.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą – surašyti kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties. Tarnyba 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes jo metinės pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį. Be kita ko, informavo pareiškėją, kad jis turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl individualios jo situacijos vertinimo. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl individualios situacijos vertinimo. Tarnyba 2024 m. birželio 7 d. raštu prašė advokatės pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Advokatė pateikė Išvadą, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neturėtų būti teikiama, nes jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Advokatė Išvadoje nurodė, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė Kauno apylinkės teismas ar Kauno apygardos teismas. Tarnyba skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalimis, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 dalies 1, 2 punktais, 18 straipsnio 2 dalimi, nusprendė Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą pripažinti netekusiu galios bei atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu jo skundą atmetė.
Kaip minėta, Tarnyba 2024 m. birželio 26 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl kasacinio skundo surašymo, kadangi atstovavimas byloje būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir neperspektyvus. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Tarnyba įvertino teisinį reguliavimą (Įstatymo ir CPK nuostatas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareiškėjo prašymą, prie jo pateiktus dokumentus, advokatės Išvadą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų vertinimu, tačiau nenurodė konkrečių teismų padarytų proceso teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados. Tai, kad žemesniųjų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad šioje byloje yra pagrindai bylą peržiūrėti kasacine tvarka.
Įvertinusi bylos medžiagą, nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, aptartą teismų praktiką, bylos šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Sprendime Tarnybos padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo kasacinio skundo reikalavimų nepagrįstumo ir neperspektyvumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie leistų prieiti prie priešingos išvados.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.