Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

KAL1 vengė išlaikyti vaiką, o būtent: jis žinodamas, jog turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą – 2014 m. kovo 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-542-813/2014, išlaikyti vaiką A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo nutarties priėmimo dienos 2014 m. kovo 17 d. iki A. M. pilnametystės mokėti alimentus jo išlaikymui bei teikti jam kitą būtiną turtinę paramą bei galėdamas tą pareigą vykdyti, be objektyvių, pateisinamų priežasčių sąmoningai vengė išlaikyti savo vaiką ir nemokėjo teismo priteisto išlaikymo šiais laikotarpiais: 2014 m. kovo 17 d. – 2014 m. spalio 11 d., 2014 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 20 d., dėl ko susidarė 5 198,40 Eur įsiskolinimas valstybei. Be to, KAL1 žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą – 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1497-217/2019, išlaikyti vaiką T. S., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo nutarties įsiteisėjimo dienos 2019 m. vasario 20 d. iki T. S. pilnametystės mokėti alimentus jo išlaikymui bei teikti jam kitą būtiną turtinę paramą bei galėdamas tą pareigą vykdyti, be objektyvių, pateisinamų priežasčių sąmoningai vengė išlaikyti savo vaiką ir nemokėjo teismo priteisto išlaikymo šiais laikotarpiais: 2019 m. vasario 20 d. – 2025 m. sausio 22 d., 2025 m. gegužės 22 d.-2025 m. liepos 28 d., 2025 m. lapkričio 25 d. – 2025 m. gruodžio 17 d., dėl ko susidarė 6570,00 Eur įsiskolinimas valstybei.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

KAL1 teisiamojo posėdžio metu dėl vengimo išlaikyti vaikus: A. M. ir T. S. kaltę pripažino visiškai. Dėl vengimo išlaikyti A. M. parodė, kad 2014 m. kovo 17 d. civilinėje byloje buvo priteistas išlaikymas jo sūnui. Įsipareigojo iki vaiko pilnametystės mokėti po 87 eurus kas mėnesį. Pradžioje išlaikymą mokėjo. Vėliau, žinodamas, kad vaiko motina nedirba, išlaikymo nebemokėjo, nes jo siųstus pinigus NKA2 naudojo savo reikmėm. Šią informaciją sužinojo iš sūnaus. Jis kartais nupirkdavo vaikui reikalingų daiktų. Iki 2018 m. spalio mėnesio dirbo, iš jo atlyginimo buvo išskaitomi pinigai vaiko išlaikymui. Paskutinį kartą oficialiai dirbo Lietuvoje 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. išvyko į Angliją. Dirbdamas užsienyje, atlygį už darbą gavo. Iš užsienio parsivežė 8 000 eurų, tačiau išlaikymo vaikams neteikė. Žino, kad yra išlaikymo įsiskolinimas. Supranta, kad pinigus vaiko išlaikymui mokėjo VSDFV. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jam netiko siūlomų darbų darbo laikas, todėl neįsidarbino. Nenuvykus į Užimtumo tarnybą registracija buvo nutraukta. Nemato poreikio registruotis Užimtumo tarnyboje, nes darbo pasiūlymų nėra. Dirba pavienius darbus. Jo pajamos 70-80 eurų dienai, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Sūnus A. nuo 2024 m. šiuo metu gyvena kartu su juo ir jis jį pilnai išlaiko. Nesidarbino oficialiai, nes žinojo, kad tokiu atveju iš jo atlygio bus nuskaitomi pinigai vaiko išlaikymui. Yra sveikas, darbingas, laisvė nebuvo jam apribota. Su Sodros pareikštu 5 198,40 Eur civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl vengimo išlaikyti T. S. parodė, kad jis 2016 - 2017 m. laikotarpiu apie metus-pusantrų gyveno su I. S.. Pastojo I. S. gyvendama su juo, tačiau mano, kad jis nėra šio vaiko biologinis tėvas, todėl išlaikymo nemokėjo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo priimtas 2019 m. vasario 12 d. Teismo posėdyje dalyvavo, tėvystę pripažino. Sutarė su I. S. (D.), jog mokės T. S. išlaikymui kas mėnesį po 100 eurų. Jo tėvystė nėra nuginčyta. Neturėjo pinigų DNR tyrimo atlikimui, todėl sutiko su tėvyste ir pasižadėjo vaiką išlaikyti, nors to daryti neketino ir jokių pinigų vaiko išlaikymui nepervedinėjo tyčia. Sodros pareikštą 6 570 Eur civilinį ieškinį pripažįsta.

II.1.Dėl vengimo išlaikyti A. M.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo KAL1 atžvilgiu, nustatyta, kad KAL1 Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas. Remiantis Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (9.69E) IVI_SPlE-3267, paskirtos ir mokėtos vaikų išlaikymo išmokos NKA2 už vaiką A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš viso vaiko išlaikymui sumokėta už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. (mokėjimas nutrauktas) 5 198,40 Eur. Kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš sistemų apie KAL1 kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paiešką, informacijos iš Antstolių bei Socialinės paramos šeimai informacinių sistemų, pažyma apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas ir kt. dokumentai (11 t., b. l. 1-41).

Liudytoja NKA2 , apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su KAL1 turi sūnų A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Su KAL1 gyveno kartu iki kol vaikui sukako trys metai. Tuomet ji su sūnumi apsigyveno atskirai, vaiku rūpinosi viena. 2014 m. kovo 17 d. teismas priteisė KAL1 mokėti alimentus A. išlaikymui po 300 litų (87 Eur) kiekvieną mėnesį. Po priimto teismo sprendimo, kuriuo R. prisižadėjo mokėti pinigines išmokas A. išlaikymui iki jo pilnametystės, alimentų kažkiek ji gavusi, tačiau pinigus R. pervedinėjo ne reguliariai ir ne tokiomis sumomis, kurias turėjo mokėti, vaiku nesirūpino, jo nelankė, todėl galimai 2017 m. ji kreipėsi į antstolį, pateikdama vykdomąjį dokumentą, kad R. įsiskolinimas ir tolimesnis vaiko išlaikymas būtų išieškomi. Negali pasakyti, kokią tiksliai sumą R. yra skolingas dėl to, kad nemokėjo alimentų, nes tuo nepasidomėjo. Kiek jai yra žinoma, KAL1 oficialiai niekada nedirbo. Vyras aiškino, kad negali mokėti alimentų vaiko išlaikymui, nes jo sąskaitos yra užšaldytos dėl skolų. Grynais pinigais mokėti jis taip pat nesutiko, nors ne kartą jo prašė finansinės pagalbos vaikui išlaikyti. Kadangi vienai buvo sunku finansine prasme auginti sūnų, 2019 m., tiksliau datos nepamena, ji kreipėsi į SODRĄ, kad jai būtų paskirta išmoka vaiko išlaikymui ir pinigus iki 2024 m. rugpjūčio pabaigos jai mokėjimo valstybė. O tada mokėjimas buvo nutrauktas, nes A. apsigyveno pas tėtį KAL1 (11t., b. l. 93-96, 97-100).

Antstolio Nikolajaus Alenino 2026 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-26-165-13387, nustatyta, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikiamas vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas 2014 m. kovo 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-542-813/2014, (ieškovė NKA2 , atsakovas KAL1 ). Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, pagal vykdomąjį dokumentą 2026 m. balandžio 1 d. skolininkas išieškotojui (jo atstovui) bendrai turėjo sumokėti 11 698,00 Eur ir 1 269,74 Eur iš šios sumos (be vykdymo išlaidų) buvo išieškota išieškotojo naudai vykdymo proceso metu (11 t., b. l. 139-143).

2026 m. gegužės 26 d. ūkininko M. D. pranešimu nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. iš KAL1 darbo užmokesčio išskaičiuota 205,22 Eur sūnaus išlaikymui (2 t., b. l. 12-13).

2026 m. vasario 20 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštu nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos pateiktas A. M. gimimo įrašo nuorašas. Gimimo įrašu (duomenys neskelbtini) Nr. 99 nustatyta, kad A. M. gimęs (duomenys neskelbtini) , jo motina - NKA2 , tėvas - KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-29).

II.2. Dėl vengimo išlaikyti T. S.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo KAL1 atžvilgiu, nustatyta, kad KAL1 Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas. Remiantis Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (9.69E) IVI_SPlE-8970, paskirtos ir mokėtos vaikų išlaikymo išmokos NKA1 (buv. S.) už vaiką T. S., gim. (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gruodžio 17 d. (išmokų mokėjimas tęsiamas) vaiko išlaikymui sumokėta 6 570,00 Eur. Kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš sistemų apie KAL1 kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paiešką, informacijos iš Antstolių bei Socialinės paramos šeimai informacinių sistemų, pažyma apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas ir kt. dokumentai (11 t., b. l. 1-41).

2026 m. kovo 16 d. antstolio Aleksandro Ščiukino pranešimu Nr. S-26-110-17339 dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdoma Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2018 m. spalio 26 d. išduota nutartis Nr. e2-29517-217/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priteisti iš atsakovo KAL1 laikiną išlaikymą nepilnamečiui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 80,00 Eur periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po nutarties priėmimo dienos (2018 m. spalio 26 d.) iki bus išnagrinėta civilinė byla. Civilinė byla išnagrinėta 2019 m. vasario 17 d. Išlaikymo skola laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. sudaro 320,00 Eur (11 t., b. l. 146-147).

2026 m. kovo 13 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Jonavos skyriaus raštu nustatyta, kad KAL1 Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Jonavos skyriuje buvo registruotas: nuo 2018 m. sausio 2 d. suteiktas bedarbio statusas iki 2018 m. kovo 27 d. Registracija nutraukta savarankiškai įsidarbinus 2018 m. kovo 28 d. Ūkininko ūkyje. Šiuo registracijos laikotarpiu buvo pateiktas siūlymas į laisvą šaltkalvio darbo vietą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. suteiktas bedarbio statusas. Registracija nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, be svarbių priežasčių atsisakius naudotis individualiame užimtumo veiklos plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Šiuo registracijos laikotarpiu buvo pateiktas siūlymas į laisvą akmens pjovėjo-šlifuotojo darbo vietą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2025 m. liepos 29 d., suteiktas „asmuo, praradęs bedarbio statusą“ statusas iki 2025 m. lapkričio 24 d. Registracija nutraukta pagal asmens pateiktą prašymą dėl registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo, išregistravimo priežastis - asmuo atitinka bedarbio apibrėžimą. Šiuo registracijos laikotarpiu buvo pateiktas siūlymas į laisvą specializuoto transporto operatoriaus darbo vietą įmonėje AB „(duomenys neskelbtini)“. KAL1 nuo 2025 m. lapkričio 25 d. įgijo teisę registruotis Užimtumo tarnyboje, ir jei atitiktų Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui būtų suteiktas bedarbio statusas. Šia teise klientas nepasinaudojo (2 t., b. l 24-27).

2026 m. vasario 20 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštu nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos pateiktas T. S. gimimo įrašo nuorašas. Gimimo įrašu (duomenys neskelbtini)Nr. 112 nustatyta, kad T. S. gimęs(duomenys neskelbtini) , jo motina – I. S., tėvas - KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-30).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2016). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021, 17 punktas). Šis nusikaltimas yra trunkamasis ir gali būti periodinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 164-699/2017, 17 punktas). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, kuriomis pripažįstamos priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014).

Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 134- 511/2021, 12 punktas).

Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu KAL1 patvirtino, kad jis žinojo, jog pagal įsiteisėjusias Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2014 m. kovo 17 d. ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėse bylose jis privalėjo mokėti išlaikymą savo vaikams A. M. ir T. S.

Tai, kad kaltinamasis be objektyvių, nepateisinamų priežasčių nemokėjo teismo priteisto išlaikymo sūnui A. M. laikotarpiais: 2014 m. kovo 17 d. – 2014 m. spalio 11 d., 2014 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. gegužės 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 20 d., neabejotinai nustatyta liudytojos NKA2 parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais, tiek paties kaltinamojo parodymais.

Tai, kad kaltinamasis be objektyvių, nepateisinamų priežasčių nemokėjo teismo priteisto išlaikymo sūnui T. S. laikotarpiais: 2019 m. vasario 20 d. – 2025 m. sausio 22 d., 2025 m. gegužės 22 d.-2025 m. liepos 28 d., 2025 m. lapkričio 25 d. – 2025 m. gruodžio 17 d., taip pat nustatyta liudytojos NKA1 parodymais ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais ir paties kaltinamojo parodymais.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis KAL1 padarė nusikaltimus, numatytus BK 164 straipsnyje. Taigi jis, privalėdamas pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2014 m. kovo 17 d. nutartį mokėti lėšas savo vaiko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 litų (86,88 Eur), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 5 198,40 Eur įsiskolinimas.

Taip pat KAL1 privalėdamas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartį mokėti lėšas savo vaiko T. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 6 570,00 Eur įsiskolinimas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimuose nurodyti duomenys taip pat patvirtina, kad KAL1 vengia išlaikyti savo vaikus – A. M. ir T. S.. Vaiko A. M. išlaikymo išmokos paskirtos ir sumokėtos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (9.69E) IVI-SP1E-3267, KAL1 skola valstybės biudžetui yra 5 198,40 Eur. Vaiko T. S. išlaikymo išmokos paskirtos ir sumokėtos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gruodžio 17 d. 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (9.69E) IVI-SP1E-8970, KAL1 skola valstybės biudžetui yra 6 570,00 Eur.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo KAL1 kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromų veikų pavojingą pobūdį ir suvokė, jog pagal teismo sprendimus turi pareigą mokėti išlaikymą vaikams: A. M. ir T. S., tačiau to sąmoningai nedarė, nedėjo pastangų padengti susidariusį įsiskolinimą ir mokėti vaikų išlaikymui privalomas įmokas. Įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad KAL1 suvokė savo pareigą išlaikyti vaikus, galėjo tą pareigą vykdyti, nes yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, tačiau išlaikymo vaikams neteikė, nors tuo pačiu laikotarpiu turėjo gaunamų lėšų. Tai patvirtina, kad kaltinamasis pareigos išlaikyti vaikus nevykdė sąmoningai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas teismas konstatuoja, jog KAL1 veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo išlaikyti vaikus požymiai, todėl jo veikos teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas, (1 t., b. l. 79–80), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 89-90), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t. b. l. 84), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis sutiko atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė, artima vidurkiui, už kiekvienos veikos padarymą po 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Šiuo nuosprendžiu paskirtos kaltinamajam bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jas iš dalies sudedant. Parinkdamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės turi būti pridėta dalis – 3 mėnesiais viešųjų darbų bausmės, skiriant galutinę 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 11 768,40 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog KAL1 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, nes neteikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir iš Valstybės biudžeto lėšų yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos už jo nepilnamečius vaikus: A. M. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo išmokėta 5 198,40 eurų, o T. S. išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gruodžio 17 d. buvo išmokėta 6 570,00 eurų. KAL1 skola valstybės biudžetui yra 11 768,40 vaikų išlaikymo išmokų (1 t., b. l. 72-78). Dėl civilinio ieškovo nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo KAL1 civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 11 768,40 turtinė žala.

VI. Kiti klausimai

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 51-54), kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko naikintina, kaip nebereikalinga. Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (dėl vengimo išlaikyti A. M.) ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (dėl vengimo išlaikyti T. S.) ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti KAL1 subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti KAL1 sumažintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Išaiškinti KAL1 , kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš KAL1 civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 11 768,40 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 40 centų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje. Jei bus teikiamas skundas, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.