- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eA-939-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00810-2024-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-11083 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. M.“ (toliau – ir Sprendimas, 2024 m. vasario 23 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra, VSDFV) 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3753 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-11083“ (toliau – ir VSDFV sprendimas) (toliau kartu – ir ginčijami sprendimai); 3) įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti ir vertinti pareiškėjo darbo stažą, turintį įtakos senatvės pensijos apskaičiavimui, už laikotarpį nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) jaunimo centre „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. jis (pareiškėjas) dirbo (duomenys neskelbtini) jaunimo centre ,,(duomenys neskelbtini)“ 1989–1990 m., 1990–1992 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi, išskyrus įrašus darbo knygelėje. Apie darbą (duomenys neskelbtini) jaunimo centre ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gali patvirtinti liudininkai G. P., V. S., B. P.. Sodra savo puslapyje 2023 m. lapkričio 1 d. buvo įtraukusi R. M. dirbtą laikotarpį nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į darbo stažą, tačiau VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. (10.11E) DV_S-87356 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 27 d. raštas) nurodyta, kad šis stažas nebuvo įtrauktas į pensinį stažą. Šiuo metu yra pasikeitusi teismų praktika ir bendrosios kompetencijos teismai nenustatinėja juridinio fakto – darbo laikotarpio įmonėje, kuris reikalingas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti, todėl pareiškėjas skundžia Sodros sprendimus administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į patikslintą skundą prašė atmesti patikslintą skundą.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad:
VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis bei gautais dokumentais apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., apskaičiavęs pareiškėjo įgytą 37,4655 metų (37 m. 5 m. 18 d.) stažą bei įgytus 46,80 apskaitos vienetus, 2024 m. vasario 23 d. Sprendimu paskyrė jam 600,29 Eur senatvės pensiją nuo 2024 m. balandžio 6 d. Pagal gautus dokumentus į pareiškėjo stažą neįskaityti šie laikotarpiai: 1) nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. iki 1984 m. birželio 14 d. – mokymosi laikotarpis (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalis bei 2 priedo 2.4 papunktis); 2) nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. – įrašas darbo knygelėje patvirtintas negaliojančiu antspaudu, pirminiai dokumentai neišsaugoti (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, 2 priedo 1.1 papunktis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4.1 papunktis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 188 „Dėl Antspaudų ir dokumentų blankų su Lietuvos valstybės herbu gaminimo, naudojimo, saugojimo ir sunaikinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 188) 2 punktas – įstaigos ir organizacijos privalėjo pakeisti savo antspaudus iki 1990 m. rugsėjo 1 d., todėl įrašas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų); 3) nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gegužės 31 d. – netvarkingas įrašas darbo knygelėje, nėra pirminių dokumentų apie asmens priėmimą ir atleidimą iš darbo bei priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, 2 priedo 1.1 papunktis, Nuostatų 6.4.1 papunktis); 4) nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. – netvarkingas įrašas darbo knygelėje, nėra pirminių dokumentų apie asmens priėmimą ir atleidimą iš darbo bei priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį – taisyta atleidimo iš darbo įsakymo data ir mėnuo (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, 2 priedo 2.1 papunktis, Nuostatų 6.4.1 papunktis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal TSRS Ministrų Tarybos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto 1974 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 162 patvirtintos Darbo knygelių tvarkymo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2.9 papunktį, Darbo knygelės (intarpo) „Žinių apie darbą“, „Žinių apie apdovanojimus“, „Žinių apie paskatinimus“ skirsniuose anksčiau padarytus netikslius arba neteisingus įrašus išbraukti neleidžiama, pavyzdžiui, jeigu būtina pakeisti žinių apie darbą įrašą, po to, kai nurodomas atitinkamas eilės numeris, įrašo data, trečioje skiltyje rašoma: „Įrašas Nr. toks ir toks negalioja. Priimamas tokiai tai profesijai (pareigoms)“ ir ketvirtoje skiltyje pakartojama administracijos įsakymo (potvarkio), iš kurio padarytas neteisingas įrašas darbo knygelėje, data ir numeris. Tokia pat tvarka pripažįstamas negaliojančiu įrašas apie atleidimą ir perkėlimą į kitą nuolatinį darbą; pagal 4.1 papunktį, atleidžiant darbininką ar tarnautoją, visi įrašai apie darbą, apdovanojimus ir paskatinimus, padaryti darbo knygelėje, tvirtinami įmonės vadovo ar specialiai jo įgalioto asmens parašu ir įmonės arba kadrų skyriaus antspaudu. Atsižvelgiant į tai, kad įrašų taisymas darbo knygelėje neatitinka Instrukcijoje nurodytos tvarkos ir Nutarime Nr. 188 nurodytų reikalavimų, minėtais įrašais negalima remtis apskaičiuojant pareiškėjo darbo stažą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog pagal jam Sodros paskyroje 2023 m. lapkričio 1 d. pateiktus duomenis ginčijamas įgyto stažo laikotarpis buvo įtrauktas į bendrą stažą. Tačiau minėtų suvestinių duomenų galutinis vertinimas įskaityti ar neįskaityti juos į pensijų socialinio draudimo stažą priimamas prieš priimant sprendimą asmeniui skirti pensiją. Apie nurodytų laikotarpių neįskaitymo į jo pensijų socialinio draudimo stažą priežastis pareiškėjas buvo informuotas VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. raštu.
VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo ginčijamo stažo laikotarpius pateikimo, bet prašomų duomenų nepavyko gauti, dokumentai neperduoti saugoti (Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 25B-455 „Dėl R. M. duomenų pateikimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 8 d. raštas)).
Bendrosios kompetencijos teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai asmuo negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Atsakovo turimomis žiniomis, nagrinėjamu atveju nėra pirminių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo stažą, todėl atsakovas sutinka su VSDFV sprendime išdėstyta pozicija, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – ginčijamų darbo laikotarpių įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą – pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022 išaiškino, jog jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius, jei nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė). Kadangi pareiškėjo darbo knygelės įrašai neatitinka Pensijų įstatyme, Nuostatuose ir Nutarime Nr. 188 nurodytų reikalavimų, nėra pirminių dokumentų, galinčių patvirtinti darbo knygelėje esančius įrašus, todėl ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į patikslintą skundą prašė atmesti patikslintą skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą skundą pažymėjo, kad VSDFV pritaria atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams. Ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, o skunde teismui nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. M. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu skirti senatvės pensiją. Skyrius 2024 m. vasario 23 d. sprendimu, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1, 2.1 papunkčiais, Nuostatų 6.4.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 188 „Dėl Antspaudų ir dokumentų blankų su Lietuvos valstybės herbu gaminimo, naudojimo, saugojimo ir sunaikinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Antspaudų ir dokumentų blankų su Lietuvos valstybės herbu gaminimo, naudojimo, saugojimo ir sunaikinimo instrukcijos 2 punktu, skiriant pareiškėjui senatvės pensiją nusprendė neįskaityti į jo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpių nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d., nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gegužės 31 d., nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, pasinaudodamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2024 m. kovo 8 d. pateikė skundą VSDFV, išreikšdamas nesutikimą su minėtu Skyriaus Sprendimu ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta, skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, neįskaityti į jo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpių nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d., nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gegužės 31 d., nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., ir prašydamas įpareigoti Skyrių paminėtus laikotarpius įskaityti į stažą. Sodra skundžiamu VSDFV sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas taip pat nustatė, kad darbo knygelėje („Žinios apie darbą“) padarytas įrašas apie tai, jog 1989 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas priimtas (duomenys neskelbtini) jaunimo centre ,,(duomenys neskelbtini)“ komplektuotojo pareigoms užimti. Skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 17 (1989 m. rugsėjo 9 d.). Darbo knygelėje 1989 m. gruodžio 29 d. padarytas įrašas, kad pakeistas etato pavadinimas į komercinį ekspertą (Centro tarybos nutarimas 1989 m. gruodžio 29 d. protokolas Nr. 11). Darbo knygelėje 1990 m. gruodžio 1 d. padarytas įrašas, kad pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų pagal DĮK 43 straipsnio 1 punktą, kai įstaiga likviduojama. Skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 45 (data 1990 m. gruodžio 1 d.). Minėti įrašai patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašais ir antspaudu su Lietuvos TSR valstybiniu herbu. Teismas nurodė, kad iš darbo knygelės duomenų („Žinios apie darbą“) matyti, kad joje padarytas įrašas apie tai, jog 1990 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas priimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuolatiniam darbui komercinio eksperto pareigoms užimti. Skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 5 (1990 m. gruodžio 2 d.). Darbo knygelėje 1990 m. gruodžio 31 d. padarytas įrašas, kad pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų pagal DĮK, o skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 68 (data 1990 m. gruodžio 30 d.), tačiau įraše data taisyta į „1992.12.30“, t. y. ginčui reikšminguose įrašuose padarytas pataisymas, koreguojant metus ir mėnesį į kitą datą.
Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog taisymas pareiškėjo darbo knygelėje darytas rašymo priemone, nenurodant jokių pastabų apie įrašo taisymą ir kas jį atliko, sudaro pagrindą abejoti minėtų įrašų teisingumu, kadangi tokių įrašų taisymas darbo knygelėje neatitinka tuo metu galiojusios Instrukcijos 2.9 papunktyje nurodytos tvarkos. Pagal minėtą papunktį, darbo knygelės (intarpo) „Žinių apie darbą“, „Žinių apie apdovanojimus“, „Žinių apie paskatinimus“ skirsniuose anksčiau padarytus netikslius arba neteisingus įrašus išbraukti neleidžiama (pavyzdžiui, jeigu būtina pakeisti žinių apie darbą įrašą, po to, kai nurodomas atitinkamas eilės numeris, įrašo data, trečioje skiltyje rašoma: „Įrašas Nr. toks ir toks negalioja. Priimamas tokiai tai profesijai (pareigoms)“ ir ketvirtoje skiltyje pakartojama administracijos įsakymo (potvarkio), iš kurio padarytas neteisingas įrašas darbo knygelėje, data ir numeris). Tokia pačia tvarka pripažįstamas negaliojančiu įrašas apie atleidimą ir perkėlimą į kitą nuolatinį darbą; pagal 4.1 papunktį, atleidžiant darbininką ar tarnautoją, visi įrašai apie darbą, apdovanojimus ir paskatinimus, padaryti darbo knygelėje, tvirtinami įmonės vadovo ar specialiai jo įgalioto asmens parašu ir įmonės arba kadrų skyriaus antspaudu. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrašams patvirtinti buvo naudojamas jau negaliojantis atspaudas, kuris pagal Nutarime Nr. 188 nurodytą reikalavimą turėjo būti pakeistas iki 1990 m. rugsėjo 1 d. (2 punktas).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimui Skyrius kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo ginčijamo stažo laikotarpius pateikimo, bet prašomų duomenų gauti nepavyko, nes dokumentai neperduoti saugoti, ką patvirtinta Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 8 d. raštas.
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog, apskaičiuojant pareiškėjo darbo stažą, minėtais darbo knygelės įrašais negalima remtis. Teismas pažymėjo, kad, nesant pirminių dokumentų apie asmens priėmimą ir atleidimą iš darbo bei priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir nustačius, kad pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje laikotarpio nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. įrašas patvirtintas negaliojančiu antspaudu, o dėl laikotarpio nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. įrašas darbo knygelėje taisytas, atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo darbo stažą, negalėjo remtis minėtais įrašais darbo knygelėje. Teismo vertinimu, atsakovui pateikta pareiškėjo darbo knygelė su joje padarytais įrašais apie ginčo laikotarpį pagrįstai atmestas kaip įrodymas, Skyriui tikrinant dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos.
Teismas akcentavo, kad socialinio draudimo stažas pensijai gauti įrodomas tik rašytiniais duomenimis, išvardintais Nuostatų 6 punkte, todėl liudytojų parodymai gali būti vertinami tik kaip išvestiniai įrodymai, juolab, kad byloje nenagrinėjami juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimai, kurie sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.
Įvertinęs CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, LAT praktiką, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra prielaidos pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį nustačius teismo sprendimu jis galėtų iš naujo kreiptis į Skyrių su prašymu.
Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė pakankamai įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) jaunimo centre „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Skyrius ginčijamu Sprendimu pagrįstai šių laikotarpių neįskaitė į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą. Taip pat teisėtu ir pagrįstu teismas pripažino ir VSDFV sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas nurodė, kad netenkinus reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Skyrių atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Regionų administracinį teismą pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu susiformavo teisminė praktika, jog bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėja bylų dėl darbo stažo, kaip juridinio fakto nustatymo, jei yra išlikę bent kokie dokumentai (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-692-856/2023; LAT 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022). Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju kyla ginčas, kas gali nagrinėti skundus dėl darbo stažo nustatymo, kai pateikti dokumentai, Sodros manymu, nėra tikslūs. Todėl pareiškėjas kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, kad būtų suvienodinta teismų praktika. Pareiškėjas pažymi, kad Regionų administracinis teismas sprendime rėmėsi LAT 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, tačiau ši nutartis savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nes pareiškėjas nori, kad būtų įtrauktas darbo stažas į pensinį stažą, o minėtoje LAT nutartyje yra sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad pagrindinis skirtumas tarp apeliaciniame skunde paminėtos Šiaulių apygardos teismo bylos ir nagrinėjamos bylos yra tai, jog minėtoje byloje yra dokumentai, patvirtinantys prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, o pareiškėjo atveju tokių dokumentų nėra, todėl VSDFV Kauno skyrius sutinka su Regionų administracinio teismo vertinimu, jog pareiškėjo atveju, nesant išlikusių pirminių dokumentų, yra prielaidos kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį nustačius, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų dokumentas, įrodantis pareiškėjo darbo stažą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjas Skyriui nepateikė pakankamai įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad jis (pareiškėjas) ginčijamais laikotarpiais dirbo (duomenys neskelbtini) jaunimo centre „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Skyriaus Sprendimu pagrįstai minėti laikotarpiai neįskaityti į pareiškėjo stažą, o VSDFV sprendimu pagrįstai paliktas galioti Skyriaus Sprendimas. VSDFV teigimu, šiuo atveju nėra pagrindo remtis Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-692-856/2023. VSDFV sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, nesant išlikusių pirminių dokumentų, yra prielaidos pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį nustačius, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų dokumentas, įrodantis pareiškėjo stažą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-11083 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. M.“ ir VSDFV 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-3753 Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-11083“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Skyrių iš naujo išnagrinėti ir vertinti pareiškėjo darbo stažą, turintį įtakos senatvės pensijos apskaičiavimui, už laikotarpį nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) jaunimo centre „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes apskaičiuojant pareiškėjo darbo stažą negalima remtis ne pagal teisės aktų reikalavimus taisytais darbo knygelės įrašais, taip pat teismas pažymėjo, kad socialinio draudimo stažas pensijai gauti įrodomas tik rašytiniais duomenimis, išvardytais Nuostatų 6 punkte, todėl liudytojų parodymai gali būti vertinami tik kaip išvestiniai įrodymai, juolab, kad byloje nenagrinėjami juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimai, kurie sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tod4l byla turi būti nagrinėjama administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme nustatant juridinius faktus.
ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad teisinis pagrindas priimti sprendimą neįskaityti ginčo laikotarpių yra Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, 2 priedo 1.1. punktas, 2.1. punktas, Nuostatų 6.4.1 punktas.
Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustato, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.
Pensijų įstatymo 2 priede, be kita ko, nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas; <...> (Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1. p.). Asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; <...> (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1. p.).
Nuostatų 6.4.1 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis šiais dokumentais ir duomenimis: <...> asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais: darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; <...>.
Pagal Nuostatų 18 punktą, jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.
Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad vykdydama Lietuvos Respublikos 1990 m. balandžio 10 d. įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės herbo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria <...> nustatyti, kad įstaigos ir organizacijos, kiti juridiniai asmenys, kurie pagal nurodytąjį įstatymą neturi teisės naudotis Lietuvos valstybės herbu, privalo iki 1990 m. rugsėjo 1 d. pakeisti savo antspaudus, kampinius spaudus, pavadinimų iškabas, dokumentų blankus, leidinių viršelius bei titulinius lapus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1193-1188/2024 nurodyta, kad konstituciniu solidarumo principu pilietinėje visuomenėje nepaneigiama asmeninė atsakomybė už savo likimą, juo labiau konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai, neabejotinai suponuoja, jog teisėkūros subjektai, tarp jų – Socialinės apsaugos ir darbo ministras, reglamentuojantys atitinkamo darbo laikotarpių įskaitymą į valstybinio socialinio draudimo darbo stažą ir prilyginimą asmens pensijų socialinio draudimo stažui, gali pagrįstai nustatyti reikalavimą, kad asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai gali būti įrodyti tik rašytiniais dokumentais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo esmę – byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pagrįstai į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaityti laikotarpiai nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. ir nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. Tikrinant skundžiamų sprendimų teisėtumą nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo knygelėje („Žinios apie darbą“) 44 ir 45 puslapiuose yra įrašas apie tai, jog 1989 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) jaunimo centre ,,(duomenys neskelbtini)“ komplektuotojo pareigoms. Skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 17 (1989 m. rugsėjo 9 d.). Darbo knygelėje yra įrašas, kad 989 m. gruodžio 29 d. pakeistas etato pavadinimas į komercinį ekspertą (Centro tarybos nutarimas 1989 m. gruodžio 29 d. protokolo Nr. 11). Darbo knygelėje yra įrašas, kad 1990 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų pagal Darbo įstatymų kodekso 43 straipsnio 1 punktą, kai įstaiga likviduojama. Skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 45 (data 1990 m. gruodžio 1 d.). Darbo knygelės 44 ir 45 puslapių apačioje yra Jaunimo centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavardė ir parašas, antspaudas su Lietuvos TSR valstybiniu herbu. Darbo knygelėje („Žinios apie darbą“) 46 ir 47 puslapiuose yra įrašas, kad 1990 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas priimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pastoviam darbui komercinio eksperto pareigoms. Skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 5 (1990 m. gruodžio 2 d.). Darbo knygelėje yra įrašas, kad 1990 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų pagal Darbo įstatymų kodeksą, o skiltyje „Kuo remiantis padarytas įrašas“ nurodytas direktoriaus įsakymas Nr. 68 (data 1990 m. gruodžio 30 d.), tačiau matyti, kad įraše data taisyta į „1992 m. gruodžio 30 d.“ Darbo knygelės 46 ir 47 puslapių viduryje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavardė ir parašas, antspaudas su užrašais „Lietuvos Respublikos uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Jonava“.
Taip pat byloje nėra ginčo, kad Skyrius kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo ginčijamo stažo laikotarpius pateikimo ir gavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 25B-455, kuriame nurodyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos archyvas negali pateikti pažymos apie pareiškėjo darbo stažą laikotarpiu nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. dirbant (duomenys neskelbtini) jaunimo centre „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes šių įmonių dokumentai archyvui saugoti neperduoti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei į bylą pateiktais įrodymais, pritaria skundžiame Sprendime ir VSDFV sprendime padarytai išvadai, prie kurios priėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo stažą minėtais darbo knygelės įrašais negalima remtis, nes nėra pirminių dokumentų apie asmens priėmimą ir atleidimą iš darbo bei priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir nustatyta, kad pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje laikotarpio nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1990 m. gruodžio 1 d. įrašas patvirtintas negaliojančiu antspaudu, o įrašas dėl laikotarpio nuo 1990 m. gruodžio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. taisytas.
Apeliacinėje instancijoje proceso dalyviai pateikė daug argumentų dėl to, kuris teismas turi vertinti liudytojų parodymus: administracinis teismas šioje nagrinėjamoje byloje ar bendrosios kompetencijos teismas byloje, kurioje būtų prašoma nustatyti juridinį faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas nagrinėjamoje byloje neaktualus, nes pareiškėjas nesuformulavo prašymo teismui nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojus. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir aiškinosi pareiškėjo valią: pradiniame skunde pareiškėjas nurodė asmenis, kurie gali paliudyti, patikslintame skunde pakartojo tą pačią informaciją, tačiau į teismo nutartyje nustatyti terminą trūkumams pašalinti išdėstytą nurodymą pateikti savo poziciją, ar pageidauja rašytinio proceso, nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Taigi nesant prašymo apklausti liudytojus, esant neprieštaravimui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ ) ir nepasisakė dėl liudytojų šaukimo. Atitinkamai šioje byloje ir apeliacinėje instancijoje nekyla liudytojų parodymų kaip įrodymo ne / vertinimo klausimas.
Kadangi šioje byloje nėra ir negali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismų ne / nagrinėtini klausimai, jų ne / priimtinumas (be to, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo į bendrosios kompetencijos teismą) iš pirmosios instancijos teismo motyvų šalinami motyvai, susiję su kreipimusi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, o šalintina pirmosios instancijos teismo motyvų dalis yra nurodyta šioje nutartyje. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo esminių išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.