Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2321-917/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
1-2321-917/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11307-2026-5
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
KAL1
Nukentėjusysis
NKA1
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2321-917/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11307-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.4.3.2; 2.1.15.4.3.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d. Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Ugnei Kurlinkutei,dalyvaujant prokurorei Linai Narkevičei,kaltinamajam KAL1 , jo gynėjai advokatei Indrei Lukoševičei,nukentėjusiajam NKA1 ,galimai laiduotojai R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studentas (duomenys neskelbtini) kolegijoje, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. balandžio 10 d., apie 23.00 val., sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., prie pirties patalpos, žodinio konflikto su NKA1 metu, kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį NKA1 į galvos sritį, taip padarydamas jam paviršinę muštinę odos žaizdelę viršutinės lūpos dešinėje pusėje su lūpos gleivinės nubrozdinimu bei kraujosruvomis lūpos pogleivyje ir nosies dešinės pusės odoje, t. y. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Iš pradžių su LUD1 žiūrėjo krepšinį antrame aukšte. Pastebėjo, kad išsikrauna telefonas, kadangi antrame aukšte nėra kur jo pakrauti, ėjo į apačią ieškoti vietos, kur pasikrauti telefoną. Kol krovėsi telefonas, toliau žiūrėjo krepšinį. Apie 22.00 val. atėjo nukentėjusysis, kurį matė pirmą kartą, tarpusavio pykčių nebuvo. Nukentėjusysis pradėjo grasinti ir klausti, kodėl kaltinamasis „kabina jo paną“. Kaltinamasis atsakė, kad jo nedaro. Nukentėjusysis priėjo arčiau ir pasakė: „dar palysk ir gausi į galvą“. Kaltinamasis jautė pavojų, todėl trenkė nukentėjusiajam į veido dešinė pusę kumščiu. Mano, kad nukentėjusiajam skaudėjo, po smūgio bėgo kraujas. Po smūgio kaltinamasis iš karto atsisėdo, buvo šoke, po 5–10 min. suprato, kad pasielgė blogai. Nukentėjusysis tuo metu buvo prie kriauklės. Vienas kito atsiprašė, paspaudė vienas kitam ranką ir kaltinamasis išvyko namo. Namuose skambino nukentėjusiojo draugams, kad sužinotų, kaip jaučiasi ar jam viskas gerai. Dėl savo poelgio gailisi. Ligonių kasoms civilinį ieškinį atlygino. Bandė tartis su nukentėjusiuoju, siūlė 1000 Eur. Su civilinio ieškinio suma nesutinka, ji yra per didelė. Pažada nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą, kokia bus teismo priteista bei daugiau nusikalstamų veikų nedaryti.

Kaltinamojo KAL1 padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis NKA1 , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2026 m. balandžio 10 d. 19.00 val. su draugais V. ir S. R. atvyko pas draugą LUD2 , kuris šventė savo gimtadienį sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Kai atvyko, jau daugelis žmonių buvo atvykę ir pradėję vartoti alkoholinius gėrimus. Jie atvyko vieni iš paskutiniųjų. Gimtadienio šventėje buvo maždaug 20-30 žmonių. Daugelį iš tų žmonių matė pirmą kartą, visi buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dauguma iš Kauno. Atvykęs bendravo tik su tais žmonėmis, kuriuos pažįsta. Nei su vienu draugu ar ten buvusiu kitu žmogumi nebuvo susipykęs ar sukonfliktavęs. Taip pat, kai užėjo į vidų, tarp visų žmonių nematė nei vieno prieš jį nusiteikusio ar konfliktiško asmens, visi buvo draugiški. Kai tik atvažiavo, pradėjo gerti alkoholį. Išgėrė vieną alaus, o vėliau – 3 stikliukus stipresnio alkoholinio gėrimo. Su drauge S. R. ne visą laiką buvo kartu: pats bendravo su savo draugais, ji – su savo draugėmis skirtingose sodybos vietose. Jam bendraujant su draugais prie jo priėjo S. R. ir pasakė, kad kažkuriuo metu prie jos „lindo“ trys skirtingi jai nepažįstami vaikinai. S. R. nurodė, kad vienas iš vaikinų pakišo po jos megztiniu rankas, kiti du vaikinai prašė jos duoti socialinių tinklų kontaktus. Po šios informacijos iškart labai neigiamai sureagavo, jam sukilo pyktis ir tuo metu, apie 23.00 val., kol jis buvo pirtyje, vienas iš vaikinų, kuris pagal jo draugės apibūdinimą atitiko lyg ir visus išvaizdos požymius, priėjo prie pirties. Todėl jis iškart išėjo iš pirties ir pakeltu tonu pasakė tam nepažįstamam asmeniui: „Ei, nelįsk prie blondinės su šviesiu švarkeliu“. Jis atsakė: „Kad aš prie nieko nelindau“. Tuomet jis pasakė, ką jam sakė jo draugė, ir tas asmuo jam vėl sakė, kad nieko nedarė. Tada jam pasakė „Nelįsk, nes gausi į galvą“ ir tas nepažįstamas asmuo iškart jam kumščiu (kurios rankos tiksliai nurodyti negali) tyčia trenkė jam į galvos sritį, taip padarydamas jam sužalojimus ir sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio jį ištiko šokas, pajuto, kaip jam iš nosies ir iš burnos pradėjo tekėti kraujas, ir jis pradėjo atsitraukinėti sakydamas, kad baigiam šitą konfliktą, kadangi matė, jog tas nepažįstamas asmuo norėjo jam trenkti dar kartą. Tada nuėjo į vonios patalpą plauti veido. Visą pilną konfliktą matė LUD1 , kurio anketinių duomenų nežino. Jo dar paklausė, ar šis pažįsta asmenį, kuris jam trenkė, ir šis nurodė, kad tai buvo KAL1 . Tuomet draugas V. jį ir jo draugę S. R. parvežė namo ir jis, pasikalbėjęs su tėvais, nusprendė vykti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo bei vykti į Kauno klinikas, kad apžiūrėtų, ar nėra rimtesnių sužalojimų (b. l. 29–41).

Liudytojas LUD2 , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2026 m. balandžio 10 d. su kitu draugu suorganizavo jungtinį gimtadienį sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Sutartį pasirašė draugas, kurio gimtadienį taip pat šventė. Gimtadienyje dalyvavo 25 žmonės, visus svečius pažinojo ir jie jam buvo žinomi ir matyti. Tarp gimtadienio svečių buvo ir jo geras draugas NKA1 bei K., kurio pavardės dabar nepamena. Šventė vyko be nesklandumų, viskas buvo gerai, vartojo alkoholį. Bendravo su visais svečiais. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti apie 22.00 val., kai su NKA1 , D. M., kurio kontaktinių duomenų neturi, nes bendrauja „Messenger“ programėle, ir R. G., kurio taip pat kontaktinių duomenų neturi, nuėjo į pirtį. Pirtyje visi bendravo ir kalbėjosi. Matė, kad KAL1 sėdi netoli pirties prie stalo ir tikriausiai žiūri krepšinį. Po kažkurio laiko, su R. G. išėjo iš pirties, o pirtyje liko NKA1 ir, kiek pamena, D. M., tačiau nėra tikras. Nuėjo iki tvenkinio išsimaudyti. Užtruko apie penkias minutes. Jam grįžtant pamatė, kad NKA1 yra užsiėmęs veidą rankomis, o iš jo nosies bėga kraujas. Pradėjo NKA1 klausti, kas nutiko. Šis atsakė, kad KAL1 jam trenkė į veidą. Tuomet nuėjo pas KAL1 , kuris sėdėjo netoli pirties, ir paklausė, kas nutiko. KAL1 jam pasakė, kad NKA1 jo paklausė, kodėl jis lenda prie jo merginos, ir kad nelįstų, nes kitu atveju gaus į galvą. Dėl to KAL1 pirmas trenkė NKA1 . Tuomet jis abiems pasakė, kad ateitų susitaikyti. Jie vienas kitam pažiūrėjo į akis ir paspaudė ranką. Kiek pamena, NKA1 nuėjo toliau tvarkytis žaizdą, o KAL1 , pabuvęs kelias minutes sodyboje, išvažiavo. Pačio įvykio jis nematė, nes buvo tvenkinyje ir maudėsi kartu su R. G.. Po įvykio su KAL1 nebendravo, nes jis nėra jo geras draugas, tik pažįstamas. Su NKA1 bendrauja daugiau, kartu mokosi. Apie įvykį jam pasakojo daugiau pats NKA1 , kad jis matė, kaip KAL1 lenda prie jo merginos, dėl to jis ir pasakė KAL1 , kad nelįstų. Po įvykio NKA1 apsitvarkė ir maždaug po 30 minučių išvyko kartu su drauge (b. l. 83–86).

Liudytojas LUD1 , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2026 m. balandžio 10 d. buvo jo kursioko L. gimtadienis „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje. Tą dieną žaidė Žalgiris. Nuėjo į antrą sodybos aukštą, atsisėdo ant sofos ir per telefoną pradėjo žiūrėti rungtynes. Tada prie jo priėjo KAL1 , prisėdo ir varžybas pradėjo žiūrėti kartu. Viduryje varžybų pradėjo išsikrauti jo telefonas. Kadangi aplink nebuvo jokios rozetės, nuėjo žiūrėti į apačią. Kambariuke prie pirties rado rozetę, ten atsisėdo ant suoliuko, krovė telefoną ir toliau žiūrėjo rungtynes. Vėl atėjo KAL1 , su kuriuo toliau kartu žiūrėjo rungtynes. Tada pamatė, kaip į pačią pirtį įėjo kažkokia mergina, kuri ten pabuvo 3-5 min. Jai išėjus po kokių 2 min iš pirties išėjo nukentėjęs asmuo, kurio irgi nepažinojo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamatęs KAL1 , prie jo priėjo, buvo sugniaužęs kumščius. Paklausė KAL1 : „Kodėl lendi prie mano merginos?“. KAL1 atsistojo, paklausė maždaug: „Ką, kaip suprasti?“. Tada nukentėjęs asmuo, sugniaužęs kumščius, agresyviai pasakė: „Dar palįsi prie mano merginos, gausi į galvą“. Tada KAL1 , tikriausiai išsigandęs, pats nukentėjusįjį stumtelėjo ir trenkė jam į veidą. Tada tas, kuris gavo smūgį, nuėjo prie kriauklės. KAL1 grįžo, dar pasėdėjo kokias 5 min ir išėjo. Kažkuris žmogus vėliau papasakojo, kad KAL1 nukentėjusiojo atsiprašė ar ranką paspaudė. Tada KAL1 išvažiavo. Po to išvažiavo ir pats nukentėjusysis (b. 1. 89–91).

Iš 2026 m. balandžio 11 d. NKA1 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad nukentėjusysis NKA1 pranešė, jog 2026 m. balandžio 10 d., apie 23.00 val., sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko jo draugo gimtadienis, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., prie pirties, konflikto metu, vienas iš ten buvusių asmenų, t. y. KAL1 , tyčia kumščiu (kuriuo – tiksliai nurodyti negali) vieną kartą trenkė jam į galvos sritį ir taip padarė sužalojimus bei sukėlė jam fizinį skausmą. Pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 29).

Iš 2026 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Atvykus nurodytu adresu matyti dviejų aukštų medinis namas. Priėjus arčiau namo matomas įėjimas į namo vidų, virš įėjimo – ant namo sienos įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Priėjus arčiau įėjimo matyti medinės durys, kurias atidarius patenkama į namo vidų. Patekus į namo vidų matomas trumpas koridorius, kuriuo paėjus tiesiai iki galo, po dešine puse, matyti didelė patalpa, kurioje sustatyti stalai ir suolai. Apžiūrėjus patalpą jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų pastebėta nebuvo. Stovint koridoriuje ir pasisukus į kairę, matomas dar vienas trumpas koridorius, kuriuo paėjus tiesiai iki koridoriaus galo patenkama į mažą kambarį, kuriame matyti kairėje pusėje stovintis stalas su suolu prie jo. Pažiūrėjus tiesiai matomos medinės užrakintos durys, po dešine puse – stiklinės durys, o prie durų padėta metalinė dėžė. Atidarius stiklines duris patenkama į pirtį, kurią apžiūrėjus jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima (lauke, prie įėjimo) (b. l. 13–24).

Iš 2026 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 3-ojo skyriaus tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2026 m. balandžio 11 d. apie 01.40 val. į Kauno AVPK, adresu Chemijos g. 4b, Kaunas, atvykęs NKA1 nurodė, kad konflikto metu jam nepažįstamas asmuo kumščiu trenkė į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. 2026 m. balandžio 11 d. nuvykus į įvykio vietą, apie 03.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., įvykio vietoje galimo įtariamojo nepastebėta. Sodybos teritorija vaizdo stebėjimo kamera stebima, tačiau sodybos viduje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Įtariamasis nesurastas, nesulaikytas. NKA1 greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 1–3).

Iš 2026 m. balandžio 11 d. NKA1 asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad 2026 m. balandžio 11 d. apžiūrėtas NKA1 veidas. Nosies srityje, dešinėje pusėje matomas paraudimas, patinimas. Veido srityje, dešinėje pusėje, šiek tiek virš lūpos, ant skruosto matomas paraudimas, patinimas, žaizda. Ant vyro kūno daugiau paviršinių sužalojimų nematyti. Kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių ar pėdsakų nenustatyta (b. l. 92–98).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad NKA1 paviršinė muštinė odos žaizdelė viršutinės lūpos dešinėje su lūpos gleivinės nubrozdinimu bei kraujosruvomis lūpos pogleivyje bei nosies dešinės pusės odoje turimais duomenimis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai galėjo išsivystyti suduodant vienintelį smūgį kumščiu. Negalima atmesti galimybės, jog tiriamasis patyrė du smūgius kumščiu, t. y. į nosies nugarėlės dešinę pusę bei viršutinės lūpos dešinį kampą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas nebūdingas kritimui. Spiriant taip galima sužaloti, tačiau šiuo atveju tai mažai tikėtina dėl sąlyginai nedidelės traumos energijos. Tiriamasis po patirto sužalojimo galėjo patirti ir patyrė fizinį skausmą (b. 1. 118–120).

Iš 2026 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis NKA1 atpažino asmenį, kuris jį sužalojo. Iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino vaikiną, nuotraukoje pažymėtą Nr. 5 (nuotraukoje Nr. 5 yra įtariamasis KAL1 , kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu). KAL1 atpažino iš jo ovalaus veido ir akių (b. 1. 105–109).

Iš 2026 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas darytas 2026 m. balandžio 11 d., įrašo pradžios laikas 01.33 val., pabaigos laikas 01.36 val. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad nukentėjusysis NKA1 policijos pareigūnei pasakoja apie įvykio aplinkybes: „Aš prieinu, sakau, ei, nelįsk prie blondinės su šviesiu rudu švarkeliu. O jis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – KAL1 ) sako kas yra, nieko nelindau. Aš maniau, kad jis man meluoja. Tada jis kažkaip sakė kas yra, nieko nelindau, tiksliai nepamenu. Tada jis atsistojo, aš iš pykčio pasakiau nelįsk, nes gausi į galvą. Jis tada kažką pasakė ir iškart į galvą man pylė. Ir tada pradėjo kraujas bėgti“. Policijos pareigūnė klausia, ar vieną kartą. NKA1 patvirtina, kad vieną. Policijos pareigūnė klausia, ar kumščiu. NKA1 atsako, kad taip. Pareigūnė klausia iš kurios rankos. NKA1 atsako: „Nemačiau, iš kurios rankos“. Pareigūnė klausia, kaip konfliktas baigėsi. NKA1 atsako: „Nuėjau, ploviausi veidą, buvau šoke, galva, viskas skauda. Tada atėjęs P. paklausė, kas buvo, atsakiau, kad trenkė į galvą. Jis jį pakvietė, privertė ateiti išsiaiškinti. Jis ( KAL1 ) vėl sako kas yra tau. Aš atsakiau maniau, kad tu lindai prie mano draugės. Jis atsakė nieko nelindau. Tada jis man pradėjo sakyti tu man grasinai. Aš atsakiau nieko aš tau negrasinau. Jis pasakė sakei, kad gausi į galvą. Aš atsakiau jo, taip pasakiau. Atsiprašau už tą. Tada jis ištiesė ranką ir paspaudė ranką. Ir jis išvažiavo“. Toliau matyti, kad pareigūnė su kontaktiniu alkotesteriu tikrina NKA1 neblaivumą. Alkotesteris parodo 0 promilių. Pareigūnė klausia šalia nukentėjusiojo sėdinčios merginos, ar ji matė konfliktą. Mergina atsako, kad ne. NKA1 nurodo, kad matė tik vienas asmuo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (b. l. 110–112).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan., veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Teismo posėdžio metu kaltinimasis KAL1 kaltę pripažino, dėl savo elgesio gailėjosi ir nurodė, kad įvykio dieną buvo sodyboje, žiūrėjo krepšinio rungtynes per telefoną. Kadangi telefoną reikėjo pakrauti, o antrame aukšte nerado rozetės, nusileido į apačią. NKA1 matė pirmą kartą, jis atėjęs liepė nelįsti prie jo merginos ir nurodė, kad jeigu dar lįs – gaus į galvą. Kaltinamasis pirmas trenkė rankos kumščiu NKA1 į veido sritį. Po smūgio NKA1 nuėjo prie kriauklės, jam bėgo kraujas.

Teismas neturi pagrindo abejoti KAL1 parodymais, kadangi analogiškas aplinkybes nurodė ir NKA1 , pripažindamas, kad KAL1 liepė nelįsti prie savo merginos, nes kitaip – gaus į galvą. Po šių žodžių kaltinamasis iš karto trenkė jam į veido sritį kumščiu. Įvykį matęs liudytojas LUD1 patvirtino, kad NKA1 , pamatęs KAL1 paklausė kodėl šis lenda prie jo merginos, vėliau pasakė, jog jei dar lįs gaus į galvą, po ko KAL1 stumtelėjo NKA1 ir trenkė jam į veidą. NKA1 patirti sužalojimai užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad paviršinė muštinė odos žaizdelė viršutinės lūpos dešinėje su lūpos gleivinės nubrozdinimu bei kraujosruvomis lūpos pogleivyje bei nosies dešinės pusės odoje turimais duomenimis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo išsivystyti suduodant vienintelį smūgį kumščiu. Po patirto sužalojimo patyrė fizinį skausmą.

Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymais.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad KAL1 2026 m. balandžio 10 d., apie 23.00 val., sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., prie pirties patalpos, žodinio konflikto su NKA1 metu, kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį NKA1 į galvos sritį, taip padarydamas jam paviršinę muštinę odos žaizdelę viršutinės lūpos dešinėje pusėje su lūpos gleivinės nubrozdinimu bei kraujosruvomis lūpos pogleivyje ir nosies dešinės pusės odoje, t. y. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti KAL1 ir R. S. prašymai perduoti KAL1 R. S. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo vertinimu, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, besąlygiškai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė parodymus, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus bei patvirtina faktines veikos padarymo aplinkybes. Administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 2 kartus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 126–127). KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų negydytas, nekonsultuotas (t. 1, b. l. 131–132). Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą atlygino (t. 2, b. l. 35), teismo posėdžio metu nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti tokia apimtimi, kokia nuspręs teismas. Iš teismui pateiktų SMS žinučių ekrano kopijų matyti, kad 2026 m. birželio 3 d. KAL1 advokatė Indrė Lukoševičė kreipėsi į nukentėjusįjį, prašydama banko sąskaitos, kad kaltinamasis galėtų atlyginti dalį padarytos žalos (t. 2, b. l. 33–34), kas tik parodo, kad kaltinamasis atsakomybės nevengia, siekia atlyginti padarytą žalą.

KAL1 yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, siekia įgyti profesiją. Ryšys su mama R. S. yra artimas, gyvena kartu, klauso jos patarimų, laiko ją autoritetu. Kaltinamasis dėl savo elgesio stipriai išgyveno, jį vertina neigiamai, yra pasiruošęs pakeisti savo elgesį ir tapti aktyviu visuomenės nariu, pasižadėjo ateityje elgtis tinkamai ir laikytis įstatymų. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikos matyti, kad KAL1 charakterizuojamas kaip sportiškas ir atletiškas, turtintis gerą elgesio kultūrą, mandagus, pagarbus, draugiškas, pavyzdingas. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis.

Teismo posėdžio metu R. S. palaikė savo prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. R. S.neteista, administracine tvarka bausta 3 kartus, turi 1 galiojančią nuobaudą, paskirtos baudos sumokėtos. R. S. nuo 2023 m. kovo 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose (t. 2, b. l. 38), nuo 2023 m. balandžio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) koordinatorės pareigose (t. 2, b. l. 39). Darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, motyvuota darbuotoja (t. 2, b. l. 40). Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad KAL1 yra jos sūnus. Su sūnumi bendrauja kaip draugai, vienas kitu pasitiki, visada gali jo paprašyti pagalbos, sūnus padeda tiek jai, tiek ir draugams, yra supratingas, užjaučiantis. Apie įvykį sūnus papasakojo pats, gailėjosi savo poelgio, jautė stresą. Galima laiduotoja laiko save autoritetu sūnui, stengiasi jį auklėti teisingai, daro jam teigiamą įtaką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad R. S. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, jo veiksmais padaryta turtinė žala yra atlyginta, neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti, taip pat atsižvelgiant į turtinę laiduotojos padėti bei gaunamas pajamas, įvertinus suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, bei nustatant minimalų laidavimo terminą – 1 metus.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnis reglamentuoja, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnis patenka į BK VI skyrių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti svarstomas baudžiamųjų poveikių priemonių skyrimas. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis KAL1 padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tai yra, smurtavo prieš nukentėjusįjį NKA1 . Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 139,70 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų už priteistą sumą metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 68–70). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. liepos 22 d. gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad civilinio ieškinio atsisako, kadangi 139,70 Eur turtinė žala atlyginta 2026 m. gegužės 25 d. (t. 2, b. l. 27). Kadangi nusikalstama veika padaryta žala yra savanoriškai atlyginta, todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio yra nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio

Nukentėjusysis NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 58).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo KAL1 smurtinių veiksmų – smūgio į veidą, nukentėjusysis NKA1 patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą, išgąstį, psichologinį diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir socialinio saugumo jausmo praradimą. Patirti išgyvenimai yra reikšmingi ir turintys ilgalaikį poveikį nukentėjusiojo savijautai ir kasdieniam gyvenimui.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 90 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022, 37 punktas; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023, 35 punktas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-547-1049/2025, 37 punktas). Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių) (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023, 35 punktas).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam NKA1 dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus. Teismo posėdžio metu NKA1 patvirtino, kad patyrė fizinius nepatogumus – pusę metų negalėjo normaliai valgyti, turi randą, dėl smurto patyrė pažeminimą prieš draugus, tačiau psichologinių padarinių neliko, buvo tik privalomojoje apžiūroje pas gydytojus, papildomai dėl gydymo ar medikamentų nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei byloje esančią medžiagą matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali stipriai blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės itin reikšmingos įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis KAL1 sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, t. y. byloje nėra nustatytas intensyvus smurtas, po suduoto smūgio jis pasiteiravo kaip jaučiasi nukentėjusysis, po įvykio bandė su juo susitiekti, taip pat bandė susitarti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, o būtent – KAL1 yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, studijuoja ir siekia įgyti profesiją.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl teismas, vadovaudamasis teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1000 Eur.

Įvertinant visa tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo NKA1 pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiajam NKA1 priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Teisme gautas KAL1 gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės 2026 m. rugpjūčio 4 d. prašymas dėl leidimo išvykti nuo 2026 m. rugsėjo 12 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d. į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kur KAL1 nuo 2026 m. rugsėjo 14 d. iki 2026 m. rugsėjo 18 d. dalyvaus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) veiklos (duomenys neskelbtini) programoje „(duomenys neskelbtini)“. Teismui taip pat pateikti skrydžių bilietai, mokymosi sutartis. BPK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog minėta kardomoji priemonė buvo paskirta užtikrinti tuo metu įtariamojo – KAL1 , dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Kadangi, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis siektų slapstytis ar kitaip vengtų bausmės, todėl pareiškėjo gynėjos advokatės prašymas tenkintinas, leidžiant KAL1 laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2026 m. rugsėjo 12 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir perduoti laiduotojos R. S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti KAL1 , kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant KAL1 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įgyvendinti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiojo NKA1 naudai iš KAL1 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

KAL1 leisti laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2026 m. rugsėjo 12 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė