- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-1096-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00444-2025-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas)
2024 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 2-1967(2.10) (toliau – 2024 m. lapkričio 5 d. Raštas) ir 2025 m. sausio 3 d. raštą Nr. 1-5811(2.10) (toliau – ir 2025 m. sausio 3 d. Raštas).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1145-422/2026 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino VRK 2024 m. lapkričio 5 d. Rašto dalį, kurioje neatsakyta į pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. prašymo 3 punkte pateiktą reikalavimą pateikti dokumentus, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkejopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“; 2) panaikino VRK 2025 m. sausio 3 d. Raštą; 3) įpareigojo VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo
2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymus dėl dokumentų, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkeiopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“, ir pateikti dėl to aiškų bei motyvuotą atsakymą; 4) priteisė pareiškėjui 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teisme 2026 m. kovo 23 d. gautas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI3-1145-422/2026. Teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo, kadangi teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2026 m. kovo 23 d. (pareiškėjo prašymo gavimo teisme dieną). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas dar nėra suėjęs, t. y. pareiškėjo prašymas yra pareikštas per anksti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2026 m. kovo 25 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau nėra įvykdytas per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą laikotarpį.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo 2025 m. kovo 25 d. prašymo dėl vykdomo rašto išdavimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį jeigu per 15 kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinęs teismui pateiktą VRK 2026 m. balandžio 10 d. raštą „Dėl duomenų pateikimo dėl sprendimo vykdymo“ bei jo priedus, teismas sprendė, kad teismo sprendimas įvykdytas. Teismui pateikti duomenys patvirtino, kad VRK įvykdė teismo įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymus dėl dokumentų, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkeiopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“ ir pateikė pareiškėjui 2026 m. kovo 26 d. atsakymą Nr. 2-237(2.10) „Dėl Jūsų prašymų“. Remdamasis VRK pateiktais duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjui sumokėtos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, teismas pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad VRK įvykdė teismo sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, teismas rėmėsi vien atsakovo pateiktu raštu, nevertino, ar sprendimas buvo vykdytas iš esmės, t. y. ar įvykdytas teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus ir pateikti dokumentus, o apsiribojo vertinimu, neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo ir VRK veiklos reglamento reikalavimų.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2026 m. kovo 4 d., todėl VRK sprendimą privalėjo įvykdyti per ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje numatytą 15 dienų laikotarpį, t. y. iki 2026 m. kovo 19 d. Tačiau per šį laikotarpį VRK nesušaukė kolegialaus posėdžio, kurio darbotvarkėje būtų sprendžiami teismo sprendime nurodyti klausimai, nebuvo atliktas pareiškėjo prašymų nagrinėjimas ir nebuvo priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas.
VRK 2026 m. balandžio 7 d. sumokėjo bylinėjimosi išlaidas (pavėluotai 19 kalendorinių dienų), tačiau kitų įpareigojimų neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį vykdomasis raštas neišduodamas tik tuo atveju, kai teismo sprendimas yra įvykdytas. Teismo sprendimo įvykdymas reiškia ne formalių veiksmų atlikimą, o realų teismo nustatytų prievolių įvykdymą. VRK 2026 m. kovo 26 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. 2 237(2.10) (toliau – ir Raštas), nurodydama, kad jis suderintas su VRK nariais. VRK nuo teismo nuslėpė pareiškėjo rašto turinį ir esmę (2026 m. kovo 30 d. pareiškėjas raštu VRK pateikė reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir būdų).
Pareiškėjo įsitikinimu, pagal teismo sprendimo esmę VRK kilo prievolė: po teismo sprendimo įsigaliojimo per 15 dienų sušaukti VRK posėdį, kurio metu būtų nagrinėjami pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymai; pranešti pareiškėjui apie ketinimą VRK posėdžio metu svarstyti klausimus ir sudaryti galimybę susipažinti su svarstomo klausimo medžiaga ir siūlomu sprendimu; sudaryti galimybę pareiškėjui dalyvauti sprendimo priėmimo metu ir būti išklausytam; priimti sprendimą viešo balsavimo VRK posėdžio metu; pranešti raštu pareiškėjui apie priimtą sprendimą ir jo motyvus; pateikti pareiškėjui 2024 m. spalio 5 d. prašymo 3 punkte reikalaujamus dokumentus, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkejopuslapis.lt/ataskaitu formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, privalėjo patikrinti, ar VRK tinkamai įvykdė jai teismo sprendimu kildinamą prievolę. Nepatikrinus ir neįsitikinus atliktų veiksmų teisėtumu, teismas negalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjo pateiktą reikalavimą.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad VRK veiksmai pateikiant įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus neatitinkantį aktą, negali būti laikomi tinkamu teismo sprendimo įvykdymu. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į rinkamą teismo sprendimo įvykdymą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis be motyvų, veiksmai, apsiriboję formaliu rašto pateikimu, negali būti laikomi tinkamu teismo sprendimo įvykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
VRK paaiškina, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Iš atskirojo skundo turinio ir argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas siekia ginčyti ne pačią nutartį, tačiau nesutinka su VRK 2026 m. kovo 26 d. gautu atsakymu
Nr. 2-237(2.10) (t. y. Raštu).
VRK atkreipia dėmesį į Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį (teismo įpareigojimą pateikti pareiškėjui aiškų bei motyvuotą atsakymą) ir teigia, kad toks atsakymas pareiškėjui pateiktas 2026 m. kovo 26 d. Raštu kartu nurodant ir reikiamus dokumentus – 2024 birželio 3 d. asociacijos „Stebėtojų gildija“ prašymą dėl asmenų, siūlomų registruoti rinkimų stebėtojų; VRK 2024 m. birželio 6 d. posėdžio protokolą Nr. P-32. Todėl VRK pilnai ir tinkamai įvykdė teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
VRK įsitikinimu, pareiškėjas ginčija VRK Rašto priėmimo procedūrą, o ne skundžiamą nutartį. Teismo sprendimas buvo įvykdytas per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo; pareiškėjas netinkamai supranta teismo sprendimo vykdymo institutą ir vertina jį kaip VRK Rašto teisingumo ir pagrįstumo patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).
ABTĮ 99 straipsnio, reguliuojančio sprendimo vykdymą, 1 dalyje yra įtvirtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Sistemiškai analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-502/2023).
Vykdytini yra tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso numatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001). Taigi, teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti įstatyme nustatytą prievartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001 taip pat yra pažymėta, kad jeigu šalis nesiskaito su sprendimu dėl nustatymo ir pažeidžia kitos šalies teises, tai pažeistos teisės tokiu atveju gali būti ginamos, pareiškiant ieškinį teisme dėl įpareigojimo, kuris gali būti priverstinai įvykdytas.
Nagrinėjamu atveju administracinė byla Nr. eI3-1145-422/2026 buvo išnagrinėta Regionų administraciniam teismui priėmus 2026 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. panaikinęs 2024 m. lapkričio 5 d. Rašto dalį ir 2025 m. sausio 3 d. Raštą, teismas įpareigojo VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymus dėl dokumentų, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkeiopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“, ir pateikti dėl to aiškų bei motyvuotą atsakymą.
Pareiškėjas 2026 m. kovo 25 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. VRK, vykdydama Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. eI3-1145-422/2026, 2026 m. kovo 26 d. pareiškėjui pateikė Raštą. Reaguodama į Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. prašymą dėl duomenų pateikimo, VRK 2026 m. balandžio 10 d. informavo teismą, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ir su raštu pirmosios instancijos teismui pateikė VRK 2026 m. kovo 26 d. raštą Nr. 2-237(2.10) ir mokėjimo pavedimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario18 d. sprendimas yra neįvykdytas, kadangi sprendimo įvykdymas nėra vien formalaus dokumento pateikimas. Atskirajame skunde pareiškėjas kvestionuoja VRK 2026 m. kovo 26 d. Rašto priėmimo procedūrą, teigia, kad vykdant teismo sprendimą turėjo būti sudaryta galimybė pareiškėjui dalyvauti VRK posėdyje, susipažinti su reikiama medžiaga; dalyvauti priimant sprendimą; kt.
Bylos duomenys patvirtina, kad VRK, vykdydama teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdama pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymus dėl dokumentų, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkeiopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“, pateikė pareiškėjui 2026 m. kovo 26 d. Raštą (atsakymą). Šiame Rašte pasisakyta, remiantis kokiais dokumentais buvo padarytas ginčo įrašas, taip pat nurodoma, kad įrašas yra naikintinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog atsakovas neįvykdė arba netinkamai įvykdė įsiteisėjusį Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimą. Iš VRK 2026 m. kovo 26 d. Rašto turinio matyti, kad jis parengtas vykdant aptariamą, įsiteisėjusį teismo sprendimą, juo atsakoma į pareiškėjo 2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymus.
Pareiškėjas atskirojo skundo argumentais iš esmės reiškia nesutikimą su jo netenkinančiu Raštu ir jo priėmimo procedūra, tačiau nagrinėjamu atveju VRK iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo
2024 m. spalio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. prašymus dėl dokumentų, kurių pagrindu VRK svetainės skiltyje https://www.rinkeiopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas apie pareiškėją padarytas įrašas „Rinkimų apygarda/komisija 51 – Telšių rajono“, pareiškėjas savo teises turėtų ginti ne prašydamas jam išduoti vykdomąjį raštą, bet skųsdamas institucijos iš naujo priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje, neturi teisės keisti, pildyti ir / ar tikslinti priimto galutinio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies (ABTĮ 96 str.), taip pat, išduodamas vykdomąjį raštą, remtis motyvuojamąja procesinio sprendimo dalimi (ABTĮ 99 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.