Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 60 MGL, tai yra, 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 skirta 40 MGL, tai yra, 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, NUT1 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 19 d. 20.05 val. iki 2026 m. vasario 20 d. 13.32 val., įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 34 MGL, tai yra, 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

NUT1 įpareigotas baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, NUT1 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės naudai transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

NUT1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2026 m. vasario 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sonatos Mecelicienės(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Jungtinėje Karalystėje išduotą NUT1 vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti Jungtinės Karalystės ambasadai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nuteistasis NUT1 neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį ir uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, taip pat nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, nesiųsti jam išduoto vairuotojo pažymėjimo Jungtinės Karalystės ambasadai (duomenys neskelbtini) bei specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2026 m. vasario 19 d., o ne nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs NUT1 kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 60 MGL, tai yra, 3000 Eur dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir NUT1 paskyrė 40 MGL, tai yra, 2000 Eur dydžio baudą. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad NUT1 prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgė, kad apeliantas neteistas, bet tris kartus baustas administracine tvarka, vieną iš jų – už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio. Vertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį bei bausmės tikslus ir skyrė NUT1 švelniausią sankcijoje numatytą bausmės ryšį, artimą minimaliam dydžiui.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam NUT1 buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis NUT1 buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

Akcentuotina, kad NUT1 nors ir padarė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 11 straipsnį, tačiau jis nusikalto šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jo neblaivumas (1,76 promilės) nebuvo artimas ribai nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Priešingai antrojo patikrinimo metu apeliantui buvo nustatytas net 2,10 promilės neblaivumas. Taigi, NUT1 savo veiksmais kėlė grėsmę ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir netgi gyvybei, transporto priemonę vairavo žiemą, tamsiu paros metu, kas tik padidino šios veikos pavojingumą. Be to baustumo ANK nustatyta tvarka faktas – 2024 m. apeliantas buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir iš esmės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio bei nusikalstamo pobūdžio nuostatų. Pažymėtina, kad NUT1 yra uždarosios akcinės bendrovės savininkas ir jam buvo nustatytas 24 mėnesių terminas baudai sumokėti, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta bei tai, kad apeliantui buvo paskirta minimaliam dydžiui artima baudos bausmė neturi pagrindo jos dar labiau mažinti. Pakankamo pagrindo lengvinti NUT1 baudžiamąją atsakomybę nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su pajamų sumažėju netekus teisės vairuoti ir papildomų išlaidų dėl to turėjimu, kadangi tai yra natūrali nusikalstamo elgesio pasekmė. Tuo tarpu į NUT1 prisipažinimą ir galėjimąsi jau atsižvelgė apylinkės teismas jam paskirtą baudą sumažindamas vienu trečdaliu. Todėl vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės skyrimas teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas, konstatuojat, kad NUT1 paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Paskirtoji bausmė proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuri skiriama, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad NUT1 , naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą nuteistajam NUT1 paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. O nustatydamas jos terminą – 2 metus 6 mėnesius atsižvelgė į proporcingumo principą ir NUT1 asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei administracinius baustumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones NUT1 paskirta bei jos terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Kaip jau minėta, apeliantas praeityje buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Todėl trumpesnės trukmės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nebūtų pakankamas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti NUT1 nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Pabrėžiant, kad NUT1 būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis Kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti ir vairavo transporto priemonę judriame kelyje, tamsiu paros metu, žiemą, kuomet vairavimo sąlygos yra itin sudėtingos, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Be to įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, vien tik nuteistojo NUT1 noras savaime negali būti svarbesnis už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, todėl nuteistojo NUT1 prašymas sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą taip pat netenkinamas.

Teisėjų kolegija sutinka su NUT1 apeliacinio skundo argumentais, kad uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas jį skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos buvo nustatytas netinkamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2026 m. vasario 19 d. asmens kratos metu NUT1 savanoriškai pateikė Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-127). O 2026 m. vasario 20 d. nutarimu buvo skirta karomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir šis NUT1 priklausantis vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas (1 t., b. l. 145-146). Taigi, iš aptarto seka, kad apeliantas galimybės naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones iš esmės neteko nuo 2026 m. vasario 19 d. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones termino (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas) nustatant, kad nuteistajam NUT1 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. vasario 19 d.

Dėl vairuotojo pažymėjimo perdavimo ambasadai

Nors nuteistasis NUT1 ir nesutinka su apylinkės teismo sprendimu Jungtinėje Karalystėje jam išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Jungtinės Karalystės ambasadai (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, kuris nuolat gyvena užsienio valstybėje, užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, įsigaliojus nutarimui (sprendimui) atimti teisę vairuoti, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo (sprendimo) įsigaliojimo dienos grąžinamas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai tiesiogiai ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar kitą tos valstybės kompetentingą instituciją ir ši užsienio valstybės institucija informuojama apie teisės vairuoti atėmimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai iš NUT1 paimtą vairuotojo pažymėjimą nusprendė perduoti Jungtinės Karalystės ambasadai (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Lietuvoje galiojantys teisės aktai.

Dėl automobilio konfiskavimo

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, jog automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo NUT1, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats NUT1 (1 t., b. l. 48–49). Taigi, teisėjų kolegijos teismo vertinimu, NUT1, kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nebūdamas atskaitingas jokiems kitiems įmonės valdymo organams, iš esmės tik pats save kontroliuodamas, turėjo teisę laisvai ir savo nuožiūra šį automobilį valdyti bei naudotis tiek pats, tiek ir duoti nurodymus kitiems asmenims dėl jo naudojimo. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis apklausiamas apylinkės tesime, kad jis įmonei priklausančiu automobiliu naudojasi tiek darbo, tiek asmeninėms reikmėms (2 t., b. l. 192), todėl nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamai veikai padaryti panaudota transporto priemonė negali būti konfiskuojama natūra BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Taigi, teisėjų kolegija remiantis NUT1 apeliacinio skundo argumentais, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir iš apelianto nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Audi A6“ neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, NUT1 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminas skaičiuojamas nuo 2026 m. vasario 19 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.