- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-328-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-16536-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti TRA1 skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) TRA1 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodomas jo apskundimo terminas ir ANK straipsniai, reglamentuojantys apskundimo tvarką.
Šalies argumentai
TRA1 , nesutikdamas su Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kartu prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad jam apie priimtą nutarimą ir paskirtą piniginę baudą tapo žinoma tik 2026 m. birželio 22 d. savarankiškai prisijungus prie Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalo, kas laikytina nutarimo įteikimo diena. Nurodoma, kad jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie administracinio nusižengimo protokolą, nei Nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakyta priimti TRA1 skundą dėl Institucijos Nutarimo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Nutarimas buvo siųstas egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu bei registruose deklaruojamu pareiškėjo elektroninio pašto adresu ir kitą dieną po išsiuntimo buvo laikomas įteiktu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaujantis vien ta aplinkybe, jog asmuo tik deklaratyviai teigia, jog apie tai nebuvo informuotas.
Šalies argumentai
TRA1 , nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, priimti skundą ir panaikinti Institucijos Nutarimą bei teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, jog apie Nutarimo priėmimą jis nebuvo Institucijos tinkamai informuotas, tad negalėjo laiku pasinaudoti teise apskųsti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Teismas, (duomenys neskelbtini) Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025).
Apie priimtą Nutarimą jis sužinojo tik savarankiškai prisijungęs prie Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalo, tad būdamas rūpestingas ir atidus, skundą dėl skundžiamo nutarimo pateikė nuo susižinojimo momento, t. y. 2026 m. birželio 22 d. praėjus 9 kalendorinėms dienoms, t. y. 2026 m. liepos 1 d. Pažymima, jog asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Kaip matyti iš ginčo medžiagos, 2026 m. kovo 23 d. jam MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui surašytas protokolas dėl 2025 m. gruodžio 23 d. padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Institucijai pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas jis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas per penkias darbo dienas nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone Protokole nurodyta, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas 2025 m. lapkričio 7 d. 11:22 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai 2025 m. gruodžio 15 d. 14:29 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tačiau šių pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo įmonės jis nei kaip juridinio asmens atstovas, nei kaip fizinis asmuo negavo. Kas kelia pagrįstų abejonių ar Institucija tikrai tinkamai įvykdė pareigą informuoti apie procesą tiek juridinį asmenį, tiek ir fizinį asmenį. Juolab, vertinant tai, jog tik elektroninio laiško išsiuntimas savaime neįrodo elektroninio laiško gavimo fakto. Pareigą įrodyti tinkamą įteikimą turi Institucija, bet ne jis, kuris nebūnant elektroninio laiško siuntėju yra techniškai apribotas galimybe įrodyti, kad tokio elektroninio laiško negavo.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes užkardė galimybę TRA1 realizuoti savo teisę į gynybą, dėl ko yra pagrindas manyti, jog bus paliktas galioti nutarimas, kuris yra priimtas pažeidus teisės aktus.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į TRA1 atskirąjį skundą, kuriame prašė jo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 51-332/2018).
Praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas pareiškėjo prašymu, tačiau tuo atveju teismui būtina nustatyti ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nepateikė objektyvių, svarbių priežasčių, galinčių pateisinti šį praleidimą. Teismas nustatė, kad nutarimas buvo siųstas egzistuojančiu ir faktiškai naudojamu bei registruose deklaruojamu pareiškėjo elektroninio pašto adresu, ir skundžiamas nutarimas kitą dieną po išsiuntimo buvo laikomas įteiktu, sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog apie tai nebuvo informuotas. Kitų priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenustatyta.
Institucija nesutinka su skundo motyvu, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tikrai gavo protokolą ir nutarimą, kadangi byloje yra išrašai iš administracinių nusižengimų registro, kuriuose fiksuotas šių dokumentų išsiuntimo laikas per ANR registrą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu jo paties valstybiniuose registruose. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, todėl darytina išvada, jog procesiniai dokumentai išsiųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas subjektyviai teigia negavęs procesinių dokumentų bei teigia juos pamatęs tik prisijungęs prie EPP, negali būti pripažįstama teisiškai reikšmingu pagrindu konstatuoti netinkamą procesinių dokumentų įteikimą ar pateisinti skundo padavimo termino praleidimą. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atskirasis skundas netenkinamas.
ANK 656 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Pažymėtina, kad ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi taisyklė, kuri įpareigoja apygardos teismą, nagrinėjantį administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo (nagrinėjamu atveju – atskirojo skundo), patikrinti priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo motyvus, sprendžia, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartis, kuria neatnaujintas praleistas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti TRA1 skundą dėl Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais.
ANK 623 straipsnyje („Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas“) numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias taisykles dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino, imperatyviai neįtvirtino, jog terminas skundui paduoti privalomai pradedamas skaičiuoti tik nuo to momento, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gauna jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tai leidžia daryti ir kitą išvadą, kad ANK prasme šioje nutartyje aptariamu klausimu terminas skundui paduoti dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pradedamas skaičiuoti ir tokiu atveju, jeigu nutarimą priėmusi institucija jį tinkamai išsiuntė (laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos) administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kuomet asmenys elektroninio pašto adreso nėra nurodę Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti skundą dėl Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. Nutarimo. Iš pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Institucijos 2026 m. kovo 23 d. Administracinio nusižengimo protokolas TRA1 buvo išsiųstas 2026 m. kovo 24 d. 8.52 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data (2026 m. gegužės 13 d.), laikas, vieta ir kiti duomenys.
Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. administracinio nusižengimo nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas, tai yra 2026 m. gegužės 13 d. 16.29 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad TRA1 (duomenys neskelbtini) gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus.
Vadovaujantis ANK 623 straipsnio nuostatomis, skundo padavimo terminas baigėsi praėjus dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, t. y. paskutinė diena skundui paduoti buvo 2026 m. birželio 2 d. TRA1 skundas dėl Institucijos nutarimo Institucijoje gautas tik 2026 m. liepos 1 d. tai yra praleidus terminą.
Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)išvada, kad minėtas TRA1 (duomenys neskelbtini). Savo skunduose TRA1 nurodė analogišką elektroninio pašto adresą, kuriuo jam buvo siunčiamas tiek protokolas, tiek Nutarimas.
Aukštesnysis teismas sprendžia, jog TRA1 buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą Nutarimą bei vykstantį administracinio nusižengimo tyrimo procesą. Skunde nurodoma, kad Institucija turėjo įsitikinti, kad dokumentai pasiekė adresatą, tuo tarpu skundo autorius yra techniškai apribotas įrodyti, kad tokio elektroninio laiško negavo. Apygardos teismas argumentus, kad laiško su siunčiamais dokumentais negavo ( (duomenys neskelbtini)laiko gynybine pozicija, siekiant palankaus procesinio sprendimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Duomenų apie Institucijos laiško nepavykusį išsiuntimą ir nepristatymą byloje nėra. Svarbu ir tai, kad ir pats TRA1 (duomenys neskelbtini)į nepageidaujamų laiškų aplanką ar kt. Pažymima, kad pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Tačiau tokių aplinkybių apygardos teismas nenustatė.
A (duomenys neskelbtini).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad, Institucija pagrįstai nutarimą TRA1 siuntė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu TRA1 siekdamas realizuoti apskundimo teisę, neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Duomenų ir įrodymų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikta. Darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties apelianto subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai neatnaujino praleisto termino skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti ir atsisakė priimti skundą. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 656 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atskirojo skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.