Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu A. O. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius atlyginti dalį neturtinės žalos (1 200 Eur).

A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusios D. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. O. D. K. naudai priteistas 51,35 (penkiasdešimt vieno euro ir 35 ct) turtinės žalos ir 3 000,00 (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. O. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėja nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu – 3 000 Eur, prašo priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šios sumos mokėjimą išdėstyti kas mėnesį po 120 Eur.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių. Asmens sveikatai ar gyvybei nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, nuteistojo materialinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, patirtų praradimų įtaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, santykiams ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017, 7.1. p.). Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai.

Svarbu paminėti, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-511/2025, 50 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jai vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, taip pat ne mažiau penkis kartus spyrė į krūtinės sritį. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, buvo sulaužyta krūtinkaulio kardinė atauga, antro šonkaulio dešinė kremzlė, įplyšo meniskas. Teismas pripažino, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusioji gydymo įstaigoje lankėsi įvykio dieną, taip pat 2025 m. liepos 25 d., 2025 m. rugpjūčio 29 d., 2025 m. rugsėjo 19 d., 2025 m. rugsėjo 26 d., jai buvo atliekami tyrimai, kas neabejotinai sukėlė nepatogumus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, nesaugumo jausmą, jai buvo sunku judėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nukentėjusioji buvo sumušta savo namuose, kur turėtų jaustis saugiausiai. Be to, teismas atsižvelgė ir į liekamuosius reiškinius, tai yra į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad iki šiol jaučia skausmą dėl menisko plyšimo. Todėl padarė išvadą, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, liekamuosius reiškinius, patirtus nepatogumus, fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusiajai nebuvo taikomas gydymas stacionare ar atlikta operacija, ji nedirbanti, todėl gydėsi namuose, vykti pas gydytojus reikėjo mažai ir retai (5 kartus), o sukelti nepatogumai žymiai mažesni nei dirbančio asmens, nesuteikia pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį.

Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino ir kitus svarbius žalos dydžiui kriterijus. Tai yra teismų praktiką panašiose bylose (konkrečiai nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų procesinius sprendimus) bei bendrus ekonominius rodiklius, pragyvenimo lygio pokyčius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nurodo bendrus ekonominius rodiklius, pragyvenimo lygio pokyčius, tačiau nenurodo, kaip, kuo jie įtakojo neturtinės žalos dydžio nustatymą šioje byloje. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota 2011-2019 metais, kur priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, bei apygardų teismų praktika, suformuota 2019-2023 metais, kur priklausomai nuo sužalojimų, jų gydymo ir liekamųjų reiškinių, priteisiama nuo 2 000 iki 4 000 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant konkrečius šalies ekonominius rodiklius, būtent kasmetinius infliacijos rodmenis susiformuoja gana reikšmingas makroekonomikos rodiklio pokytis, kuris nustatant neturtinės žalos dydį taip pat turi būti įvertinamas. Kitaip tariant, ankstesnėje teismų praktikoje priteisti neturtinės žalos dydžiai ne visiškai atitinka šios dienos ekonominius rodiklius ir yra atitinkamai (pasikeitusiam pragyvenimo lygiui) per maži. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nenukrypo nuo teismų praktikos ir į ekonominius rodiklius atsižvelgė pagrįstai bei taikė juos teisingai.

Analizuojamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, papildomai įvertindama ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis pilnai prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, sumokėjo žalą ligonių kasai, nuteistojo turtinę padėtį, kaip nurodo, neturi jokio nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai yra teisinga ir sąžininga, bent iš dalies užtikrina realią kompensaciją už nukentėjusiosios patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, proporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai D. K., tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, BPK 115 straipsnio reikalavimų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė tinkamą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

Apeliaciniame skunde prašoma ne tik sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau ir išdėstyti jos mokėjimą. Sprendžiant klausimą dėl priteistų civilinių ieškinių išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų visas atlygintas iš karto, nenumatytas terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma sunki nuteistojo turtinė padėtis, dėl ko prašoma priteistą neturtinę žalą išdėstyti dalimis, tačiau pastebėtina, kad priteista turtinė žala yra tik 51,35 Eur. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apie išties itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie išlaikomus asmenis nėra, yra dirbantis (2 t., b. l. 36, 37). Atsižvelgiant į priteistos žalos dydį, gaunamą atlyginimą ir vertinant tai, kad dalį priteistos neturtinės žalos jis įpareigotas atlyginti per 6 mėnesius, bei tai, kad vykdymo procese yra galimybė žalą atlyginti dalimis, t. y. susitarus su civiliniu ieškovu, apeliacinio skundo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, atmestinas.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. birželio 1 d. nuosprendžio atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.