- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-22
- Bylos Nr.
- AN2-242-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00187-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgalioto atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 24 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, byloje Nr. (duomenys neskelbtini), APA1 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 3 d., 17.19 val., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (duomenys neskelbtini) būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. APA1 , būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
APA1 su tuo nesutikdamas pateikė skundą apylinkės teismui prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir juo paskirtą nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi APA1 skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimas jam, kaip juridinio asmens vadovu, buvo įteiktas tinkamai. Jis pats ar jo įgaliotas atstovas turėjo galimybę naudotis internetu ir laiku įvykdyti prievolę. Tuo tarpu aplinkybės, kad turima administracinė nuobauda apsunkina APA1 laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, nesudaro jokio pagrindo pripažinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgaliotas atstovas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Skunde pažymima, kad bylos medžiagoje neginčytinai nustatyta, jog APA1 buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2024 m. spalio 10 d., o į Lietuvą pargabentas 2024 m. gruodžio 7 d. Tuo tarpu savaime suprantama, jog asmenys esantys įkalinimo įstaigoje galimybės naudotis elektroniniu paštu ar ryšių priemonėmis neturi, todėl APA1 veiksmuose nėra numatyto subjektyvios pusės požymio – tyčios nevykdyti šios pareigos. Kalėjimas jokios prieigos prie interneto nebūtų suteikęs. APA1 vėliau sužinojus apie ANK pažeidimą deklaracijos pateikimą už jį atliko kalėjimo darbuotojai.
Skunde nurodoma, kad dėl galimybės naudotis interneto ryšiu, labai panašios aplinkybės nustatytos ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-216-804/2026.
Skunde akcentuojama, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Tuo tarpu konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Ir nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodomas aplinkybes, galima konstatuoti, jog Institucija ir apylinkės teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akivaizdu, jog apylinkės teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė ANK 187 straipsnio 2 dalį. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodoma, jog būtina atsižvelgti į subjektyviuosius nusižengimo požymius (kaltininko tyčią), o taip pat ir į tai, jog visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigos pažyma, nustatyta, jog APA1 (toliau – ir apeliantas) atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje nuo 2024 m. gruodžio 7 d. Tuo tarpu nuo įkalinimo pradžios iki prievolės pateikti deklaraciją atsiradimo momento (t. y. 2025 m. birželio 16 d.) buvo pakankamas laiko tarpas, kada apeliantas galėjo pateikti deklaraciją, tačiau to nepadarė. Taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad šią prievolę įvykdytų kiti asmenys. Apeliantui buvo siunčiami informaciniai pranešimai, primenantys pateikti deklaracijas ir informuojantys, kad už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas taikoma administracinė atsakomybė. Institucijos nutarimas priimtas 2025 m. rugsėjo 3 d. ir tą pačią dieną išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti. Duomenų, kad šis elektroninis paštas neveikiantis nebuvo gauta.
Atsiliepime pažymima, jog apeliantas skunde neneigia, kad žinojo apie prievolę teikti deklaracijas. Nurodo, kad jau būdamas suimtas, ėmėsi aiškintis apie mokestines prievoles, todėl skundo argumentas, kad jis neturėjo galimybės naudotis internetu ir elektroniniu paštu – neatitinka tikrovės. Jis jau 2025 m. buvo įkalinimo įstaigoje Lietuvoje. Institucija sutinka, kad susidarius tokiai situacijai, jo galimybės tikrinti elektroninį paštą įkalinimo įstaigoje yra ribotos, tačiau įmanomos. Kad tokia galimybė buvo – patvirtina ir mokesčių administratoriui 2026 m. vasario 11 d. pateikta minėta deklaracija, kurią pateikė pats apeliantas. Taip pat pažymėtina, kad apelianto 2026 m. vasario 10 d. skundas buvo pateiktas per MANO VMI autorizuotų elektroninių paslaugų portalą, kas įrodo, jog pats apeliantas, ar kitas jo atstovas, turi ir turėjo visas galimybes pateikti deklaraciją laiku. Todėl skundo argumentas, kad apeliantas neturėjo galimybės naudotis elektroniniu paštu, yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pasak Institucijos, apeliantas žinodamas savo situaciją, galėjo paskirti kitą atsakingą asmenį MB „(duomenys neskelbtini)” tuo metu, kol jis negalės vykdyti vadovo pareigų. Taip pat galėjo mokesčių administratoriui nurodyti kitus kontaktinius duomenis, kuriais mokesčių administratorius galėtų siųsti informaciją ir ji būtų prieinama MB „(duomenys neskelbtini)” vadovui. Galėjo stabdyti ir MB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, kol atliks bausmę, tokiu būdu užtikrinant, kad nuo prievolės teikti mokesčių deklaracijas MB „(duomenys neskelbtini)” būtų atleista. Be to matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)” juridinių asmenų registre nuo 2020 m. kovo 17 d. įregistravusi apskaitą tvarkantį asmenį, kuriam suteiktos prieigos teisės prie VMI informacinių sistemų, todėl ir šį asmenį apeliantas galėjo įgalioti pateikti anksčiau minėtą deklaraciją mokesčių administratoriui.
Atsiliepime pabrėžiama, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo MB „(duomenys neskelbtini)” vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio (Mažosios bendrijos vadovas) 10 dalies 7 punkte nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas atsako už šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą. APA1 MB „(duomenys neskelbtini)” vadovas yra nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. ir turėjo pareigą šias pareigas vykdyti atsakingai, t. y. būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo užtikrinti, jog MB „(duomenys neskelbtini)” veikla butų organizuojama tinkamai. Dėl to APA1 , kaip MB „(duomenys neskelbtini)” vadovo, veiksmai vertinti kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų.
Atsiliepime teigiama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nepažeidė ANK 567 straipsnio nuostatų ir objektyviai bei visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Institucija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad, nors skunde nurodoma, jog šiuo metu galiojanti administracinė nuobauda bausmės atlikimo laikotarpiu sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes apeliantui – riboja jo darbo galimybes, jam taikomos griežtesnės sąlygos ir apsunkinamas resocializacijos procesas, tačiau administracinė atsakomybė taikoma už padarytą administracinį nusižengimą ir su laisvės atėmimo bausme nėra susijusi, todėl tai nesudaro jokio pagrindo pripažinti skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įsitikinimu, Marijampolės apylinkės teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, nepažeisdama procesinių teisės normų, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
APA1 įgalioto atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos aplinkybės, kad APA1 būdamas MB „(duomenys neskelbtini)” vadovu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos, tačiau tvirtinama, kad jo veiksmuose nebuvo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtų veiksmų atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl APA1 kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis vien tik apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, motyvuotai atmetė APA1 įgalioto atstovo advokato skundą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje išdėstytoms teismo išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju APA1 būdamas MB „(duomenys neskelbtini)” vadovu pelno mokesčio deklaraciją už 2024 metus turėjo pateikti vėliausiai iki 2025 m. birželio 16 d., tačiau to nepadarė, dėl to Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo metu APA1 buvo įkalinimo įstaigoje, todėl galimybės naudotis elektroniniu paštu ar ryšių priemonėmis neturėjo, dėl to jo veiksmuose nebuvo tyčios nevykdyti pareigos laiku pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad APA1 MB „(duomenys neskelbtini)” vadovu yra nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui. APA1 daugiau kaip pusę metų kalėdamas Lietuvoje ir negalėdamas laiku įvykti savo pareigos įprastai, turėjo imtis priemonių ir informuoti Instituciją apie susiklosčiusią situaciją arba įgalioti kitus asmenis tai padaryti už jį, ypač, kai įmonėje yra registruotas apskaitą tvarkantis asmuo, turintis prieigos teises prie VMI informacinių sistemų, o to nepadaręs, turi prisiimti visas iš to išplaukiančias pasekmes.
Pažymėtina, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, jog APA1 nėra anksčiau baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, nors jis MB „(duomenys neskelbtini)” vadovu yra nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl akivaizdu, kad už 2023 metus pelno mokesčio deklaraciją jis yra pateikęs laiku. Iš to seka, kad apie pareigą pateikti deklaraciją ir už 2024 metus APA1 buvo žinoma iš anksto, nepriklauso nuo to, kad jo galimybės naudotis elektroniniu paštu ar ryšių priemonėmis įkalinimo įstaigoje ir buvo ribotos.
Be to ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, taigi užtenka nustatyti deklaracijos nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Šiuo atveju delsimas vykdyti pareigą nėra pateisinamas buvimo vietos pasikeitimu ir tai rodo neatsargios kaltės buvimą APA1 veiksmuose. Vien aplinkybės, kad APA1 su jam siųstais VMI dokumentais ir jų turiniu galėjo susipažinti daug vėliau, nei jie jam buvo siųsti, nesudaro objektyvaus pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi būtent mažosios bendrijos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog jo valdomos įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Esant išdėstytų duomenų visumai, apygardos teismas skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį palieka galioti, o APA1 įgalioto atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo jame išdėstytais motyvais neturi objektyvaus pagrindo tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
APA1 įgalioto atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.