- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-03
- Bylos Nr.
- e2YT-19506-1191/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08174-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Greta Osinovskienė
- Pareiškėjas
- E. L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Greta Osinovskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. S. po V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti jos turtą.
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. S. (toliau – ir palikėja). Po palikėjos mirties liko turtas, kuris jai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu, pareiškėjos tėvu A. J. S.: žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties nėra duomenų apie testamentus ar palikimo priėmimo faktus. Tėvui A. J. S. mirus (duomenys neskelbtini), jo bei sutuoktinės V. S. vienintelė dukra – pareiškėja, (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo palikimą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad A. J. S. laikytinas palikėjos V. S. pirmos eilės įpėdiniu, todėl jis įgijo teisę paveldėti palikėjos turtą pagal įstatymą. Pareiškėjos tėvas A. J. S. išreikšdamas savo valią nepriėmė savo žmonos palikimo, todėl teikiamas pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. S. priėmė jo sutuoktinės V. S. turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties A. J. S. perėmė visą sutuoktinės V. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuriuo jis naudojosi ir valdė kaip savo iki pačio mirties ((duomenys neskelbtini)). A. J. S. kartu su sutuoktine iki jos mirties gyveno name adresu (duomenys neskelbtini). Mirus V. S., pareiškėjos tėvas ją palaidojo, jam liko visi velionės kilnojamieji daiktai (rūbai, baldai, buitinė technika, relikvijos, brangenybės ir kt.). A. J. S. tęsė savo gyvenimą bendrame turte, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, butą išlaikė ir juo naudojosi kaip savo. Dėl visų šių priežasčių laikoma, kad A. J. S. priėmė mirusiosios V. S. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti kaip savo. Šiuos veiksmus jis atliko per įstatyme nurodytą trijų mėnesių terminą. Taigi, po V. S. mirties jos sutuoktinis A. J. S. aktyviais veiksmais išreiškė valią valdyti ir valdė visą sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą kaip savo, darytina išvada, kad A. J. S. buvo ir yra laikytinas įpėdiniu, priėmusiu sutuoktinės V. S. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodo, kad kitu būdu tai nustatyti nėra galimybės. Šio juridinio fakto nustatymas yra reikalingas, siekiant susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į velionio A. J. S. turtą.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
VĮ Turto banko teigimu, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjų A. J. S. ir V. S. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2026 m. balandžio 10 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
V. S. ir A. J. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (2026 m. gegužės 7 d. Pareiškimo Nr. DBP-10073 priedas Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja yra V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra (2026 m. gegužės 21d. Prašymas dėl trūkumų šalinimo Nr. DOK-60126 priedas Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis).
V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (2026 m. gegužės 7 d. Pareiškimo Nr. DBP-10073 priedas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (2026 m. gegužės 7 d. Pareiškimo Nr. DBP-10073 priedas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. S. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. A. J. S. nuosavybės teise priklauso (2026 m. gegužės 7 d. Pareiškimo Nr. DBP-10073 priedas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas 2009 m. birželio 17 d Apskrities viršininko sprendimo Nr. 59-23554 pagrindu; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti 2000 m. rugsėjo 15 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 488, 200 m. rugsėjo 25 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 123 ir 200 m. spalio 18 d. Statybos Inspektoriaus pažymos Nr. 154 pagrindais; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti 2009 m. birželio 17 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 59-23554 pagrindu.
Po palikėjos V. S. mirties, nei pareiškėja, nei palikėjos sutuoktinis A. J. S. – įpėdiniai, į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (2026 m. gegužės 7 d. Pareiškimo Nr. DBP-10073 priedas Testamentų registro išrašas).
Pareiškėjos teigimu, A. J. S. išlaikė visą po sutuoktinės mirties likusį turtą, perėmė ir sutvarkė palikėjo asmeninius daiktus, rūbus, baldus, buitinę techniką, relikvijas, brangenybes bei rūpinosi bendru nekilnojamuoju turtu, jį tvarkė ir prižiūrėjo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tėvas A. J. S. po sutuoktinės V. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas naudotis palikėjos turtu, taip pat perėmė ir jos asmeninius daiktus, rūbus, baldus, buitinę techniką, relikvijas, brangenybes ir toliau rūpinosi jų bendru turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje surinkti įrodymai ir pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei nesant byloje kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo, todėl teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos tėvas A. J. S. po savo sutuoktinės V. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir šiuos veiksmus atliko per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nėra. V. S. palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta. Vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, jog A. J. S. po savo sutuoktinės V. S. mirties, visą likusį turtą pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.