Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis M. A. ir uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Taigi, sprendžiant dėl turto arešto teisėtumo, vertintina ne tik areštuoto turto vertės ir išieškojimo sumos santykis, bet ir tai, ar pasirinkta vykdymo priemonė yra būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, negali būti aiškinama taip, kad kiekvienu atveju antstolis privalėtų areštuoti tik tiksliai išieškomą sumą atitinkančios vertės turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procese objektyviai nėra įmanoma visuomet tiksliai nustatyti ir areštuoti tokios vertės turtą, kuris visiškai atitiktų išieškotiną sumą, todėl vien faktas, jog areštuoto turto vertė gali viršyti išieškojimo dydį, savaime nereiškia vykdymo proceso teisės normų pažeidimo. Vertinant turto arešto teisėtumą, būtina nustatyti, ar turtas areštuotas iš esmės perteklinės apimties, t. y. ar taikomi apribojimai nėra nebūtini ir neproporcingi išieškotojo interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

Vadovaujantis šioje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0089/24/05913 esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad antstolio M. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0089/24/05913 pagal Panevėžio apylinkės teismo išduotą 2016 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. VR-714 dėl 42 326,50 Eur skolos išieškojimo UAB „Legal Balance“ naudai (pirminė kreditorė L. K.) (v. b. l. 1-7). Antstolis (tuo metu antstolė V. Ž.) 2016 m. birželio 9 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį turtą: pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas nurodytas 48 000 Eur, arešto būdas – apribotas disponavimas (v. b. l. 24-26). Taip pat 2016 m. liepos 21 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo ir skolininkui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas – 44 523,50 Eur, arešto būdas – apribotas disponavimas (v. b. l. 34-35). Turto arešto aktuose pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Skolininkas 2020 m. spalio 1 d. antstoliui (tuo metu antstolė V. Ž.) pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto arešto dalinio panaikinimo. Antstolis prašymo netenkino, argumentuodamas, kad skolininkas neįrodė, jog areštuoto turto vertė yra didesnė nei reikalinga skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (v. b. l. 48). Skolininkas 2025 m. spalio 28 d. antstoliui M. A. pateikė pretenziją, prašydamas peržiūrėti areštuoto turto vertę ir proporcingai jo turimai skolai sutvarkyti areštuotą turtą (v. b. l. 64). Antstolis 2025 m. lapkričio 4 d. Patvarkymu prašymo netenkino, nurodydamas, kad skolininko skola vykdomojoje byloje sudaro 38 571,90 Eur, skola hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS yra 41 586,02 Eur, t. y. iš viso skola yra apie 80 000 Eur, o VĮ Registrų centras duomenimis areštuoto turto vertė nurodyta 43 317 Eur (v. b. l. 78).

Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjas atliko savo namų valdos bei kito turto (žemės sklypų) individualų vertinimą. UAB „Verslavita“ 2026 m. sausio 6 d. – 2026 m. sausio 15 d. atliko pareiškėjui priklausančios namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 6 400 Eur); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 167 900 Eur); pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 700 Eur); pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 900 Eur); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 000 Eur); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 400 Eur); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 200 Eur); kiti inžinieriniai statiniai – stoginė kitos paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 500 Eur), vertinimą ir padarė išvadą, kad bendra minėtos namų valdos rinkos vertė yra 179 000 Eur. Taip pat UAB „Verslavita“ atliko ir pareiškėjui priklausančių žemės sklypų vertinimą bei padarė išvadą, kad žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12 000 Eur; (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 18 000 Eur; (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 19 000 Eur; (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 13 000 Eur, o bendra visų keturių žemės sklypų rinkos vertė yra 62 000 Eur. Bendra pareiškėjo turimo turto – namų valdos ir žemės sklypų rinkos vertė yra 241 000 Eur. Po atlikto areštuoto turto įvertinimo pareiškėjas 2026 m. vasario 24 d. pateikė antstoliui prašymą dėl dalies turto arešto panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti areštą namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 6 400 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 167 900 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 700 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 900 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 000 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 400 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1 200 Eur); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 500 Eur), kurios bendra rinkos vertė 179 000 Eur. Taip prašė panaikinti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 19 000 Eur. Nurodė, kad bendra skolininko turto vertė, kuriam panaikinimas areštas sudaro 198 000 Eur, todėl liktų antstolio areštuoto turto, kurio vertė 43 000 Eur (v. b. l. 84-85). Antstolis 2026 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino, nurodydamas, kad areštuoto turto vertė nėra vienintelė aplinkybė, dėl kurios areštas nėra naikintinas. Pažymėjo, kad skolos suma yra didelė, ilgai neišieškota, be to, areštuotas turtas yra įkeistas, todėl antstolis, neturėdamas hipotekos kreditoriaus sutikimo, negali jo priverstinai realizuoti (v. b. l. 89).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio 2026 m. kovo 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo grįsdamas antstolio veiksmų neteisėtumą iš esmės tuo, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, yra areštavęs daugiau pareiškėjui priklausančio turto nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjo teigimu, turto areštas yra perteklinis, neatitinkantis proporcingumo principo. Tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė imperatyvią CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl dalies turto arešto panaikinimo. Įvertinęs areštuoto turto vertę ir skolos dydį, nesutiko su pareiškėju, kad jo turto areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Sprendė, kad antstolio taikyti apribojimai laikytini pagrįstais, nepažeidžiančiais proporcingumo principų, atitinka skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyrą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimus dėl turto arešto dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, šioje bei vykdomojoje byloje Nr. 0089/24/05913 esančia rašytine medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir pateikė pakankamus teisinius motyvus, dėl kurių skundas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja, o tik atsakydamas į atskirojo skundo argumentus jas papildo.

Atskirajame skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė teiginio, jog antstolis yra areštavęs daugiau turto, nei liko skolos. Nurodo, kad atlikus pareiškėjo namų valdos bei žemės sklypų individualų vertinimą buvo padaryta išvada, jog bendra areštuoto turto vertė yra 241 000 Eur. Teismas nutartyje neanalizavo proporcinio santykio tarp likusios skolos dydžio ir areštuoto turto vertės. Nors pareiškėjo skola yra apie 38 000 Eur, o areštuoto turto bendra vertė yra daugiau kaip šešis kartus didesnė, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti antstolį panaikinti pareiškėjo dalies turto areštą. Apelianto teigimu, antstoliui nesutinkant su jo iniciatyva nustatyta nekilnojamojo turto verte, antstolis turėjo pašalinti prieštaravimus ir skirti ekspertizę, o ne vadovautis viešajame Nekilnojamojo turto registre skelbiamomis masinio vertinimo metu nustatytomis turto vertėmis. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad vykdomojoje byloje yra aiškiai nustatytas areštuoto nekilnojamojo turto įkeitimo hipotekiniam kreditoriui faktas, skola hipotekos kreditoriui sudaro 41 586,02 Eur, todėl galima įvertinti išieškojimo galimybes iš įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės ir dėl to ginčo nėra, pareiškėjas turi du kreditorius – UAB „Legal Balance“ (reikalavimo teisę perėmusią iš pradinės kreditorės L. K.) ir hipotekos kreditorių Luminor Bank AS. Bendra apelianto skola šiems kreditoriams preliminariai sudaro virš 80 000 Eur (skola UAB „Legal Balance“ 2025 m. lapkričio 4 d. duomenimis sudaro 38 571,90 Eur, o hipotekos kreditoriui – 41 586,02 Eur). Pareiškėjo areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė, vadovaujantis jo iniciatyva atlikusios UAB „Verslavita“ pateiktos namų valdos vertinimo ataskaitos Nr. PN-26-012 duomenimis, yra 241 000 Eur (179 000 Eur įvertinta namų valda, 62 000 Eur žemės sklypai). Pareiškėjas prašo panaikinti areštą namų valdai, kurios, kaip minėta, rinkos vertė yra 179 000 Eur ir žemės sklypui, kurio rinkos vertė – 19 000 Eur. Bendra areštuoto turto, kuriam prašoma panaikinti areštus, rinkos vertė sudaro 198 000 Eur sumą. Vadinasi, tenkinus apelianto prašymą ir panaikinus areštus jo prašomam nekilnojamam turtui, kurio bendra rinkos vertė yra 198 000 Eur, likusio areštuoto turto vertė sudarytų 43 000 Eur. Akivaizdu, kad šios sumos neužtektų pareiškėjo skoloms, kurios bendrai sudaro virš 80 000 Eur, padengti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai yra tenkinami pirmiausiai. Nagrinėjamos bylos atveju, realizavus likusį areštuotą pareiškėjo 43 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, visų pirma būtų atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi, o ne su UAB „Legal Balance“, kuriai apeliantas yra skolingas apie 38 000 Eur. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, antstolis pagrįstai netenkino jo prašymo dėl dalies turto arešto panaikinimo, o pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmuose neįžvelgė CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos pažeidimo. Kadangi apelianto prašomo panaikinti arešto mastas yra didesnis nei nepadengtos skolos, apeliantas neprašė panaikinti areštų kitam jo turimam turtui, kurio arešto mastas yra mažesnis, pavyzdžiui žemės sklypams (bendra vertė 62 000 Eur) ar daliai namų valdos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto skundas dėl antstolio veiksmų jo nurodytais argumentais negali būti tenkinamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi vertinant teismo nutarties pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją vadovaujantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.