Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas paskutinį kartą (ankstesni teistumai yra išnykę): 2025 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 50 MGL dydžio, tai yra 2 500 Eur bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas N. L. laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. L. 2026 m. sausio 10 d. apie 14.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš piniginės, tyčia pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą – pinigus – 440 Eur, priklausančius R. R., tuo nukentėjusiajai R. R. padarė 440 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis N. L. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2026 m. sausio 10 d. apie 14 val. jis nuėjo pas savo pažįstamą R. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jis jos prašė alkoholio. R.nuėjo į kambarį jam atnešti alkoholio, o jis tuo metu buvo virtuvėje. Tik R. išėjus iš virtuvės ir jis nuėjo prie kambario durų kur buvo rankinė, jis pasižiūrėjęs pamatė piniginę. Atsegė piniginę ir paėmė visus pinigus kiek rado, - 440 eurų. R. nieko nepastebėjo. Pavogtus pinigus išleido alkoholiui ir maistui. Dėl to ką padarė jis labai gailisi, žalos nėra atlyginęs (t. 1, b. l. 88-91).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. L. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2025 m. sausio 10 d. apie 14 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini) atėjo N. L., kuris nurodė jog atnešė 100 eurų. Pas ją atėjęs N. paklausė ar turi alkoholių gėrimų, tačiau ji atsakė, kad nieko neturi, viskis yra jos sūnaus. N. labai prašė alkoholio, todėl pagailėdama nuėjo į svetainę alkoholio. N. slapčia atėjo į svetainę ir jai negirdint, ir nematant iš svetainėje buvusios jai priklausančios piniginės išėmė pinigus. Kuomet ji paėmė alkoholį, asmuo buvo svetainėje tarpduryje, padavė jam alkoholį ir jis išėjo. Apie 17 val. pastebėjo jog iš piniginės dingo pinigai. Jai minėtą dieną apie 10 val. atnešė į namus pensiją. Suskaičiavus sumą nurodo, kad iš jos pavogti 440 eurų, buvo 4 banknotai po 50, 3 banknotai po 10, 2 banknotai po 5 eurus ir 5 banknotai po 20 eurų ir vienas 100 eurų banknotas. Jie buvo sudėti į pilkos spalvos piniginę, užsegamą užtrauktuku. Piniginė buvo įdėta į juodą rankinę. <...> Su N. po įvykio nebendravo. Taip pat nurodo, kad N. L. ją apvogė jau antrą kartą, prieš tai buvo ikiteisminis tyrimas (t.1, b. l. 1-16, 52-55, 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. D. nurodė, kad 2026 m. sausio 10 d. tarnybos metu gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 3-4 valandas pažįstamas N. L. pavogė iš buto 600 eurų. Moteris nurodė, kad kol ieškojo N. alkoholio, jis iš jos piniginės pavogė 600 eurų. Tiksliai kokiomis kupiūromis buvo pinigai moteris negalėjo nurodyti (t. 1, b.l.77-80).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. D. tarnybiniame pranešime, nurodytos analogiškos aplinkybės kaip jos liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 32-33).

Iš 2026 m. sausio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo matyti, jog R. R. pareiškė, kad 2025-01-10, apie 14 val. 40 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini) iš jai priklausančios piniginės N. L. paėmė apie 600 eurų, kupiūromis. Prašo surasti asmenį ir jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-2).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė įvykio vieta yra svetainės patalpoje, koridoriaus gale. Koridoriaus gale esančioje patalpoje, svetainėje, dešinėje pusėje matoma daug įvairių daiktų, tačiau šalia šviesios spalvos lagamino ant kėdės matoma padėta juodos spalvos moteriška rankinė, kurios viduje matoma šviesiai pilkos spalvos užsegta moteriška piniginė (t. 1, b. l. 24-31).

2026 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole yra apžiūrėtas ir aprašytas bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame aprašytas pokalbis tarp pranešėjos R. R. (toliau - R.R.) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau - BPC), pranešama apie vagystę (1 t., b. l. 68-70).

2026 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta ir aprašyta nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo medžiaga, kuriame aprašytas nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų pokalbis apie įvykio aplinkybes. <...> Žiūrint vaizdo įrašą toliau pareigūnai fotografuoja įvykio vietą, su R. R. bendrauja dėl įvykio (t. 1, b. l. 71-74).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis N. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. R. parodymus, liudytojos G. D. parodymus bei duomenis, užfiksuotus įvykio vietos ir daiktų (vaizdo įrašų) apžiūros protokoluose. Veika baigta, kadangi kaltinamasis užvaldė R. R. turtą, t. y. pinigus. Pagrobto turto vertė pagal byloje pateiktus duomenis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, taigi yra nedidelė. Darytina išvada, kad kaltinamojo N. L. veiksmai dėl R. R. turto vagystės atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Taigi, kaltinamasis tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė svetimą turtą – pinigus. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas. Veika nuosavybei padaryta iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamos veikos padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, paskirta bauda nesumokėta, taip pat baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 101-106). Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

Įvertinus visas 13 punkte aprašytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 48 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu 4 punktu 5 dalies 4 dalimi kaltinamasis įpareigojamas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam N. L. pripažinus kaltę, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2025 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 2 500 Eur baudos likusia, įskaičius laikino sulaikymo laiką, nesumokėta dalimi – 2 200 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 92-95) panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt. laikmenų) paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laiką.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Civilinė ieškovė R. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 440,00 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 59). Kaltinamasis N. L. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusioji neteko pinigų, t. y. patyrė turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo N. L. priteisiama 440,00 Eur turtinės žalos, nukentėjusiosios R. R. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant N. L. viso bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)bei įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant N. L. viso bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)bei įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2025 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkė teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta baudos dalimi ir skirti N. L. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant N. L. viso bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 44 MGL, t. y. 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad N. L. privalo paskirtą 2 200 Eur baudą sumokėti per vienerius metus nuo 2025 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamojo įsakymo, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. e1-648-878/2025, įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 6 d.

N. L. paskirtos 2 200 Eur baudos išieškojimą vykdyti pagal šį nuosprendį, neišduodant vykdomojo dokumento dėl baudos išieškojimo Alytaus apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-648-878/2025.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 69 straipsniu, N. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant N. L. per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. R. 440,00 Eur turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. L. R. R. 440,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).